Paskelbdama apie dvi dienas trukusių derybų nesėkmę, Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Catherine Ashton sakė, kad nebuvo numatyta jokia nauja kito susitikimo data. Dėl tokių nuviliančių rezultatų ji kaltino tai, ką minėtas šešetas laiko nerealiais Irano reikalavimą – JT sankcijų nutraukimą ir susitarimą, kad Iranas galėtų tęsti sodrinimą.
Šešeto pasiūlymus dėl geresnės Irano branduolinės veiklos kontrolės, kurią vykdytų JT, Teheranas atmetė. Taip pat buvo atmesti ir bandymai pradėti dialogą atgaivinant tarptautinių derybų dalį dėl galimybės Iranui išvežti ribotą sodrinto urano kiekį mainais į kurą jo tyrimų reaktoriui, sakė C.Ashton.
„Vylėmės detalios ir konstruktyvios diskusijos apie šias idėjas, – sakė ji. – Tačiau tapo aišku, kad Iranas nėra tam pasirengęs, nebent mes sutiktume su išankstinėmis sąlygomis, susijusiomis su sodrinimu ir sankcijomis.“
„Abi šios išankstinės sąlygos – ne būdas tęsti derybas“, – sakė ji žurnalistams.
Nors jokios naujos derybos nėra planuojamos, C.Ashton nurodė: „Mūsų pasiūlymai tebegalioja. Mūsų durys tebėra atidarytos. Mūsų telefono linijos tebėra atidarytos. Procesas gali tęstis, jei Iranas nuspręs reaguoti teigiamai. Dabar palauksime ir pažiūrėsime, ar jie taip padarys.“
Teheranas neigia siekiantis branduolinių ginklų ir tvirtina, kad nori tik gamintis taikią elektros energiją, kai šalies gyventojų daugėja. Tačiau susirūpinimas vis didėja, nes urano sodrinimo metu taip pat galima gauti medžiagos branduoliniams ginklams, be to, Iranas savo veiklą apgaubė slaptumo skraiste ir atsisako bendradarbiauti su JT, mėginančiomis ištirti įtarimus, kad Teheranas vykdė eksperimentus, susijusius su branduolinių ginklų gamyba.
Procesas gali tęstis, jei Iranas nuspręs reaguoti teigiamai. Dabar palauksime ir pažiūrėsime, ar jie taip padarys, – pareiškė Catherine Ashton.C.Ashton atstovauja grupei „P5 plius 1“, kurią sudaro Didžioji Britanija, Kinija, Prancūzija, Rusija, JAV ir Vokietija. Irano delegacijai vadovavo šios šalies vyriausiasis branduolinės programos derybininkas Saeedas Jalilis.
Delegacijos penktadienį susitiko Stambule už uždarų durų, ant Bosforo sąsiaurio kranto esančiuose Čirahano rūmuose, buvusioje Osmanų imperijos sultonų rezidencijoje.
„P5 plius 1“ pirmąją derybų dieną oficialiai akcentavo Irano urano sodrinimo programos įšaldymą, bet Teheranas ne kartą sakė, kad jo veikla yra nediskutuotina. Iraniečių pareigūnai prie derybų stalo sėdo su darbotvarke, į kurią buvo įtraukta beveik viskas, išskyrus Teherano branduolinę programą: pasaulinis nusiginklavimas, įtariamas Izraelio branduolinis arsenalas, Teherano susirūpinimas JAV karinėmis bazėmis Irake ir kitur.
Šeštadienį deryboms atsinaujinus, iraniečių delegatas Abolfazlas Zohrevandas sakė, kad atmosfera buvo „pozityvi“. „Abi pusės pademonstravo norą siekti aktyvaus bendradarbiavimo įvairiais klausimais“, – sakė jis žurnalistams.
Tačiau diplomatai iš dviejų kitų delegacijų buvo ne tokie optimistiški, o vienas jų prieš pat susitikimo pabaigą užsiminė, jog derybos susidūrė su sunkumais, nes Iranas laikosi savo reikalavimų, kad sankcijos būtų panaikintos ir kad būtų sutikta su Irano sodrinimo veikla.
