Antradienį ir trečiadienį vyksiantis BRICS grupės, kurią sudaro Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrikos Respublika (PAR), lyderių susitikimas žymės pirmąjį kartą, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dalyvaus tarptautiniame viršūnių susitikime po to, kai dėl krizės Ukrainoje buvo pašalintas iš Didžiojo aštuoneto (G-8) – turtingųjų šalių klubo.
„BRICS grupė parodė, kad Vakarai nebegali įtikinti kylančių galybių laikytis vienos linijos – netgi dėl svarbiausių geopolitinių klausimų“, – sakė tarptautinių santykių profesorius Oliveris Stuenkelis iš Brazilijoje įsikūrusio Getulio Vargaso fondo.
BRICS viršūnių susitikimas vyks tuo metu, kai santykiai tarp Rusijos ir Vakarų šalių pašlijo labiausiai.
„Jos atsisako dalyvauti pastangose izoliuoti Rusiją“, – ekspertas sakė naujienų agentūrai AFP, pridūręs, kad dėl BRICS palaikymo būtų neįmanoma pašalinti Rusijos iš Didžiojo dvidešimtuko (G-20), besivystančių ir kylančių šalių klubo.
BRICS viršūnių susitikimas vyks tuo metu, kai santykiai tarp Rusijos ir Vakarų šalių pašlijo labiausiai nuo Šaltojo karo, Maskvai aneksavus Krymą ir teikiant pagalbą prorusiškiems sukilėliams, norintiems atplėšti dalį Ukrainos teritorijos ir prijungti ją prie Rusijos.
Šio susitikimo baigiamajame pranešime gali būti kalbama apie Ukrainos krizę, vienas Brazilijos vyriausybės pareigūnas sakė per spaudos konferenciją.
Kovą visos BRICS šalys susilaikė per balsavimą Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje dėl rezoliucijos, smerkiančios Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją.
Tuo metu Rusijos URM koordinatorius BRICS reikalams Vadimas Lukovas sakė, kad Ukrainos krizė „prisidėjo prie aljanso sutvirtinimo“.
„Prieš BRICS viršūnių susitikimą Putinui malonu matyti, kad santykinio Vakarų solidarumo fone yra aiškus (pozicijos) skirtumas tarp jo partnerių“, – sakė Paryžiuje įsikūrusio tarptautinių studijų centro CERI tyrėjas Bertrand'as Badie.
Pasak jo, faktas, jog netgi Kinija, paprastai „itin susirūpinusi dėl teritorinio vientisumo klausimų“, išliko neutrali Krymo atžvilgiu, yra teigiamas ženklas Rusijai.
Šis tylus palaikymas rodo, kad toms šalims svarbūs dvišaliai ryšiai su Rusija. pačioje BRICS grupėje nėra „jokio spaudimo laikytis bendros pozicijos“, pastebėjo B.Badie.
Ukrainos krizė taip pat suteikė BRICS šalims progą išreikšti savo nepasitenkinimą dėl galingųjų Vakarų šalių dominavimo tarptautinėje arenoje.
„BRICS (šalys) gana aiškiai priešinasi JAV ir ES (Europos Sąjungos) sankcijoms Rusijai“, – sakė Markas Weisbrotas, vienas iš Vašingtone įsikūrusio Ekonomikos ir politikos tyrimų centro direktorių.
„BRICS šalys negali priversti Vašingtono pakeisti savo užsienio politikos. Jos tegali priversti Vašingtoną mokėti už tai politinę ir ekonominę kainą“, – aiškino jis.
Finansinis kerštas
Šio viršūnių susitikimo centrinis akcentas bus plėtros banko ir atsargų fondo įkūrimas, suteikiant alternatyvą Vakarų dominuojamoms institucijoms, tokioms kaip Pasaulio bankas bei Tarptautinis valiutos fondas (TVF).
Pasak B.Badie, tą žingsnį galima laikyti šalių, kurių ekonomikos pastaruoju metu sparčiai augo, „šiokiu tokiu finansiniu kerštu“ po ilgamečio JAV ir Europos dominavimo.
„Tai atitiktų pirmąjį etapą kuriant „daugiapolį“ finansinį pasaulį, kuris atspindėtų daugiapolę geopolitinę visatą, kurios trokšta Putinas“, – sakė strateginių tyrimų ir konsultacijų firmos IHS padalinio Europoje direktorius Charlesas Movitas.
Rusijos priklausomybė nuo Vakarų šalių technologijų yra ženklas, kad ekonominė tikrovė galbūt tebėra kliūtis daugiapoliam pasauliui, kurio siekia Maskva.
Tačiau naujasis bankas tikriausiai nepadarytų JAV ir ES sankcijų Rusijai mažiau skausmingomis.
„Svarbu, ar JAV ir ES paskelbs sankcijas (ištisiems ekonomikos) sektoriams arba su technologijomis susijusioms sritims“, – aiškino strateginių konsultacijų bendrovės „McLarty Associates“ ekspertas Edwardas Verona.
„Tai atimtų iš Rusijos specifinius pajėgumus, kurių negalėtų suteikti kitos BRICS šalys – pavyzdžiui, naftos ir dujų gavybos technologijas“, – sakė jis.
Rusijos priklausomybė nuo Vakarų šalių technologijų yra ženklas, kad ekonominė tikrovė galbūt tebėra kliūtis daugiapoliam pasauliui, kurio siekia Maskva, pažymėjo E.Verona.
