„Iranas iš savo teritorijos paleido bepiločių orlaivių į Izraelio valstybės teritoriją“, – sakė kariuomenės atstovas spaudai Danielis Hagari per televiziją transliuotame pareiškime.
„Glaudžiai bendradarbiaujame su Jungtinėmis Valstijomis ir mūsų partneriais regione, kad galėtume veikti prieš paleidžiamus prietaisus ir juos perimti“, – sakė jis.
D. Hagari taip pat pareiškė, kad Irano ataka prieš Izraelį yra „rimtas ir pavojingas eskalavimas“.
„Atidžiai stebime Irano siunčiamus Irano bepiločius žudikus, kurie yra pakeliui į Izraelį. Tai rimtas ir pavojingas eskalavimas“, – sakė jis.
Anksčiau šeštadienį Izraelis įspėjo, kad Iranas patirs „pasekmes, jei nuspręs toliau eskaluoti situaciją“, daugiau nei šešis mėnesius trunkant Izraelio karui su „Hamas“ kovotojais Gazos Ruože augant baimei dėl platesnio konflikto.
Irano revoliucijos gvardija savo ruožtu patvirtino, kad vykdo dronų ir raketų ataką prieš Izraelį, keršijant už balandžio 1-osios kruviną bepiločio smūgį konsulatui Damaske, dėl kurio Teheranas kaltina Izraelį.
„Atsakydamas į daugybę sionistinio režimo padarytų nusikaltimų, įskaitant išpuolį prieš konsulinį skyrių [...] Islamo revoliucijos gvardijos korpusas paleido dešimtis raketų ir dronų į konkrečius taikinius okupuotose teritorijose (Izraelyje)", – gvardijos pareiškimą citavo valstybinė televizija.
Teheranas pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų po to, kai balandžio 1 dieną drono smūgis sugriovė Irano konsulato priestatą Damaske. Per išpuolį žuvo septyni Irano revoliucijos gvardijos korpuso nariai, įskaitant du generolus.
Baltieji rūmai anksčiau pareiškė, kad prognozuoja, jog Irano dronų ataka „įvyks per kelias valandas“.
Amerikiečių pareigūnai teigė, kad Vašingtonas „palaikys Izraelio žmones“.
Britų premjeras Rishi Sunakas pasmerkė Irano surengtą dronų ir raketų ataką prieš Izraelį kaip neapgalvotą ir pridūrė, kad Britanija „ir toliau gins Izraelio saugumą“.
Uždaryta oro erdvė
Kariuomenės pareiškimas pasirodė netrukus po to, kai ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad Izraelis yra pasirengęs „tiesioginei Irano atakai“.
„Mūsų gynybos sistemos parengtos, esame pasirengę bet kokiam scenarijui – tiek gynybai, tiek puolimui“, – sakė Izraelio premjeras per televiziją transliuotame pareiškime ir pridūrė, kad Izraelį remia Jungtinės Valstijos ir daugelis kitų šalių.
Izraelio kariuomenė taip pat pranešė, kad anksti sekmadienį viename netoli Libano sienos esančiame kibuce aidėjo sirenos.
„Kibuce Snire, Izraelio šiaurėje, pasigirdo sirenos“, – sakoma kariuomenės pranešime.
Irano revoliucijos gvardija anksčiau šeštadienį Persijos įlankoje užgrobė su Izraeliu susijusį konteinerinį laivą.
Izraelis pranešė, kad visoje šalyje uždaro mokyklas, o Jordanija ir Irakas, esantys tarp Irano ir Izraelio, paskelbė laikinai uždarantys savo oro erdvę.
Libanas irgi pranešė atsargumo sumetimais iki 4 val. Grinvičo (7 val. Lietuvos) laiku uždarantis savo oro erdvę.
Izraelis pranešė, kad nuo 21 val. 30 min. Grinvičo (0 val. 30 min. Lietuvos) laiku uždaro savo oro erdvę.
Netrukus po laivo užgrobimo Izraelio kariuomenė įspėjo Iraną, kad jis patirs „pasekmes, jei nuspręs toliau eskaluoti situaciją“.
Dėl balandžio 1 dieną suduoto smūgio Damaske, per kurį žuvo 16 žmonių, įskaitant du Irano generolus, plačiai kaltinamas Izraelis. Iranas ne kartą žadėjo atsakyti, bet nenurodė, kaip.
Irano revoliucijos gvardija šeštadienį Hormūzo sąsiauryje užgrobė, jos teigimu, su Izraeliu susijusį konteinerių laivą, kuris dabar plaukia Irano vandenų link, pranešė iraniečių valstybinė žiniasklaida.
Laivo operatorė, Italijos ir Šveicarijos grupė MSC, sakė, kad bendradarbiauja su atitinkamomis institucijomis, siekdama užtikrinti 25 laive esančių įgulos narių saugumą.
Tiek Izraelis, tiek Jungtinės Valstijos pasmerkė šį užgrobimą kaip piratavimą, o Izraelis taip pat pareikalavo, kad Europos Sąjunga paskelbtų gvardiją „teroristine organizacija“.
Vašingtone Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Adrienne Watson paragino Iraną „nedelsiant paleisti laivą ir jo tarptautinę įgulą“.
„Civilinio laivo užgrobimas be provokacijos yra akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas ir piratavimo aktas“, – sakė ji.
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) nutraukė savaitgalio kelionę į savo gimtąją Delavero valstiją, kad galėtų dalyvauti skubiose konsultacijose Vašingtone, pranešė Baltieji rūmai.
Izraelio užsienio reikalų ministras Israelis Katzas atidėjo planuotą vizitą į Vengriją ir Austriją, sakė jo atstovas spaudai.
Irano aukščiausiojo lyderio patarėjas teigė, kad Izraelis yra „visiškoje panikoje“ dėl gresiančio Teherano atsako.
„Jie nežino, ką Iranas nori padaryti, todėl jie ir jų šalininkai yra išsigandę“, – sakė vyresnysis patarėjas Yahya Rahimas.
Įstrigusios derybos dėl paliaubų Gazos Ruože
Karas Gazos Ruože prasidėjo beprecedenčiu „Hamas“ išpuoliu prieš Izraelį spalio 7 dieną, per kurį, Izraelio duomenimis, žuvo 1 170 žmonių, daugiausia civilių.
Per išpuolį „Hamas“ kovotojai pagrobė apie 250 įkaitų, iš kurių 129, Izraelio teigimu, tebėra Gazos Ruože, įskaitant 34, kariuomenės teigimu, žuvusius.
Per Izraelio atsakomąjį puolimą Gazos Ruože žuvo mažiausiai 33 686 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai, teigia teritorijos sveikatos apsaugos ministerija.
„Hamas“ pranešė, kad pateikė atsakymą dėl paliaubų Gazos Ruože plano, kurį šią savaitę Kaire vykusiose derybose pateikė tarpininkai iš JAV, Kataro ir Egipto.
Palestiniečių kovotojų grupuotė teigė, kad laikosi savo ankstesnių reikalavimų, reikalaudama „nuolatinių paliaubų“ ir „okupacinės kariuomenės išvedimo iš viso Gazos Ruožo“.
Izraelio ministro pirmininko biuras apkaltino „Hamas“ žlugdant pastangas apsikeisti įkaitais ir kaliniais.
„Iki šios dienos „Hamas“ atsisakė bet kokio susitarimo ir bet kokio kompromisinio pasiūlymo“, – teigė jis.
Tuo metu Vašingtonas didina spaudimą B. Netanyahu, kad šis išplėstų pagalbos srautus į Gazos Ruožą, Jungtinėms Tautoms įspėjant apie gresiantį badą.
