„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

JAV pasakė, ką galvoja apie Ukrainos smūgius Rusijos branduolinių radarų stotims

Jungtinės Valstijos baiminasi, kad pastarojo meto Ukrainos dronų smūgiai, nukreipti prieš Rusijos branduolinio ankstyvojo perspėjimo sistemas, gali pavojingai paveikti Maskvą tuo metu, kai Joe Bideno administracija svarsto, ar panaikinti apribojimus Ukrainai naudoti JAV tiekiamus ginklus atakuoti taikinius Rusijoje.
Radiolokacinė stotis „Voronež M“
Radiolokacinė stotis „Voronež M“ / Soc. tinklų nuotr.

„Jungtinės Valstijos yra susirūpinusios dėl neseniai Ukrainos įvykdytų smūgių prieš Rusijos balistinių raketų ankstyvojo perspėjimo vietas“, – sakė JAV pareigūnas, kuris dėl šio klausimo jautrumo kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.

Vašingtonas perdavė Kyjivui savo susirūpinimą dėl dviejų bandymų per pastarąją savaitę atakuoti radarų stotis, kurios užtikrina įprastinę priešlėktuvinę gynybą, taip pat perspėja apie Vakarų šalių branduolinių raketų paleidimą. Atrodo, kad bent vienas smūgis Armavire, Rusijos pietrytiniame Krasnodaro regione, padarė tam tikros žalos, skelbia „The Washington Post“.

„Šios vietovės nepanaudotos Rusijos kare prieš Ukrainą, – sakė JAV pareigūnas. – Tačiau tai yra jautrios vietos, nes Rusija gali suvokti, kad jos strateginiai atgrasymo pajėgumai tampa taikiniais“. Pasak pašnekovo, Rusija gali nuspręsti nesilaikyti vien tik branduolinio atgrasymo taktikos prieš Jungtines Valstijas.

Rusija naudoja radarus Ukrainos kariuomenės veiklai stebėti

Tačiau su šiuo klausimu susipažinęs Ukrainos pareigūnas sakė, kad Rusija naudojo radarų vietas Ukrainos kariuomenės veiklai stebėti, ypač Kyjivo naudojamai oro ginkluotei, pavyzdžiui, dronams ir raketoms. Pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, kad galėtų aptarti slaptą saugumo klausimą, patvirtino, kad už smūgius buvo atsakingas Ukrainos karinės žvalgybos direktoratas, žinomas inicialais GUR.

Ukraina nuolat susiduria su grėsme, kurią jai kelia didžiausią pasaulyje branduolinį arsenalą turinčios Rusijos pajėgos. Pastaruoju metu Rusijos kariuomenė vis labiau įsitvirtina – iš dalies dėl to, kad turi sudėtingą radarų ir ginklų trikdymo technologiją, dėl kurios kai kurios JAV suteiktos valdomos raketos ir artilerijos sviediniai tapo praktiškai nenaudingi. Šis pajėgumas taip pat sustiprino Maskvos gebėjimą sekti Didžiosios Britanijos ir JAV teikiamą ilgesnio nuotolio ginkluotę ir dronus, kurie padarė didelės žalos Rusijos Juodosios jūros laivynui ir kariniams objektams Kryme.

Ukrainos pareigūnas teigė, kad smūgių tikslas – sumažinti Rusijos galimybes stebėti Ukrainos kariuomenės veiksmus pietų Ukrainoje. Dronas, nukreiptas į radiolokacinę stotį netoli Orsko, esančio Rusijos Orenburgo srityje palei šiaurinę Kazachstano sieną, nukeliavo daugiau kaip 1 800 km atstumą, kurios kitos žiniasklaidos priemonės įvardijo kaip rekordinį. Ukrainos pareigūnas atsisakė pasakyti, ar gegužės 26 d. smūgis padarė kokios nors žalos.

JAV pareigūnai teigė, kad jie supranta sunkią Ukrainos padėtį – administracijos pareigūnai aktyviai svarsto, ar panaikinti apribojimus naudoti JAV suteiktus ginklus smūgiams Rusijos teritorijoje. Tačiau jei Rusijos išankstinio perspėjimo pajėgumai būtų apakinti Ukrainos atakų, net ir iš dalies, tai galėtų pakenkti strateginiam Vašingtono ir Maskvos stabilumui, sakė JAV pareigūnas.

„Rusija gali manyti, kad jos gebėjimas pastebėti ankstyvą branduolinę veiklą prieš ją sumažėjo, o tai gali tapti problema, – sakė pareigūnas. – Visiems turėtų būti akivaizdu, kad [Jungtinės Valstijos] visiškai neketina panaudoti branduolinių ginklų prieš Rusiją. Tačiau neabejotinai yra susirūpinimas dėl to, kaip Rusija galėtų suvokti, kad jos atgrasymo pajėgumai yra tapę taikiniu ir kad ankstyvojo perspėjimo sistemos yra atakuojamos.“

„Tikėtina, kad suvokimo problemą skatina klaidingas įsitikinimas, kad Ukrainai vadovauja Vašingtonas, – sakė saugumo analitikas, „Silverado“ analitinio centro pirmininkas Dmitrijus Alperovičius. – Tačiau tai reiškia, kad Kyjivo atakos prieš Rusijos branduolinio atgrasymo infrastruktūrą gali sukelti pavojingą eskalaciją su Vakarais. Galų gale branduolinio valdymo ir kontrolės bei išankstinio perspėjimo objektai turėtų būti uždrausta zona.“

Kai kuriuos analitikus suglumino konkretūs taikiniai – jie teigė, kad Krasnodaras yra pakankamai arti Ukrainos, kad būtų galima stebėti raketas ir dronus, o šalia Orsko esanti radiolokacinė stotis orientuota į Artimuosius Rytus ir Kiniją.

Paklaustas, kodėl jie taikosi į taip toli esantį objektą, Ukrainos pareigūnas teigė, kad Rusija „perjungė visus savo pajėgumus karui prieš Ukrainą“.

Po nepavykusio Ukrainos kontrpuolimo praėjusiais metais Rusija pastaraisiais mėnesiais susigrąžino iniciatyvą mūšio lauke, pasistūmėjo į priekį rytinėje Donecko srityje ir neseniai pradėjo naują puolimą pasienyje esančioje šiaurės rytinėje Charkivo srityje. Tuo tarpu Kyjivas vis dažniau taikosi į Rusijos gilumoje esančius objektus – daugelis abejoja, ar tai įmanoma be Vakarų paramos ir pritarimo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau