„Gazeta Wyborcza“: nesame toli nuo Trečiojo pasaulinio karo
Reaguodamas į įvykius Ukrainoje, didžiausias Lenkijos nepriklausomas leidinys „Gazeta Wyborcza“ teigia, kad Rusiją būtina sulaikyti, kitaip ji ir toliau tęs karus.
„Jei ji laimės Ukrainoje, po jos seks Lenkija“, – tvirtina Lenkijos dienraštis.
„Gazeta Wyborcza“ atkreipia dėmesį, kad bombarduodama Ukrainą, Rusija paskatino humanitarinę krizę, nes būtent Lenkija sulaukė daugiausia pabėgėlių dėl apšaudomų miestų.
Lenkijos dienraštis taip pat cituoja buvusį šalies premjerą ir buvusį Europos Vadovų Tarybos pirmininką Donaldą Tuską, kuris tvirtino, jog iš esmės šiandien kalbame apie trečiąjį pasaulinį karą.
„Kai kurie tai jau vadina trečiuoju pasauliniu karu ir iš esmės tai yra arti tiesos. Šiandien neliko vietos politiniams žaidimams“, – kalbėjo D.Tuskas.
Pasak jo, Kremlius ėmė veikti radikaliai.
„Netiesioginis dalyvavimas konflikte, Ukrainos palaikymas, ginkluotės tiekimas, sankcijos jau išsėmė savo rezervą“, – teigė D.Tuskas.
Tiesa, jis tikino, kad tiesioginė intervencija gali reikšti branduolinį karą.
„Iš kančios, dūmų, griuvėsių, sukeltų Putino, gimsta naujas pasaulis. Tačiau kol kas per anksti sakyti, koks jis bus“, – mano „Gazeta Wyborcza“.
„Le Monde“: precedento neturintys bombardavimai
Prancūzijos leidinys „Le Monde“ teigia, kad civilių gyventojų apšaudymas Ukrainoje neturi precedento.
„Le Monde“ cituoja Jungtinės Karalystės premjerą, kuris kalbėjo, kad „Putinas kaltas dėl karo nusikaltimų“.
Leidinys taip pat atkreipė dėmesį, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas pradeda tyrimą dėl padėties Ukrainoje.
„Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroro teigimu, yra „pagrįstas pagrindas“ manyti, kad Teismo jurisdikcijai priklausantys nusikaltimai buvo įvykdyti nuo pat Rusijos invazijos pradžios“, – rašo „Le Monde“.
Kovo 2 dieną Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroras paskelbė „nedelsiant pradėjęs“ tyrimą dėl padėties Ukrainoje.
„Le Monde“ cituoja ir vieno labiausiai apšaudyto Charkivo miesto merą, kuris priklauso prorusiškai partijai „Opozicinė platforma – už gyvybę“. Jis pasmerkė Charkivo apšaudymą ir pavadino tai didžiule Maskvos klaida.
„The New York Times“ – apie grėsmę Mariupoliui
JAV dienraštis „The New York Times“ reportaže iš Ukrainos šią savaitę skyrė daug dėmesio Mariupolio apsiausčiai. Prie uostamiesčio, kuriame jau nėra nei elektros energijos, nei šildymo, priplaukusios Rusijos amfibinės pajėgos, jis be perstojo bombarduojamas.
Leidinio teigimu, ne tik Mariupolyje, bet ir kitur jau trūksta elektros, vaistų, vandens, maisto: „Visoje šalyje žmonės glaudžiasi rūsiuose ir tuneliuose, kol viršuje sprogimai drebina žemės paviršių.“
Cituojamas JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas, kuris trečiadienį pabrėžė: „Tai nėra kariniai taikiniai. Tai yra vietos, kur dirba civiliai ir gyvena šeimos.“
Iki ketvirtadienio ryto, kaip skelbė Ukrainos vyriausybė, per invaziją žuvo jau daugiau nei 2 tūkst. civilių. Skaičius gali smarkiai išaugti, nes Rusijos pajėgos dar susilaiko nuo totalinio miestų šturmo – per nuožmius gatvių mūšius neabejotinai kentėtų ir paprasti žmonės.
JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Linda Thomas-Greenfield trečiadienį paskelbė, kad Rusija Ukrainoje panaudojo vakuumines bombas, kurios yra ypač destruktyvios.
„The Guardian“: TBT tyrimas jau prasideda
Britų „The Guardian“ tuo metu pabrėžia, kad Tarptautinis Baudžiamasis Teismas Hagoje jau pasiskubino pradėti tyrimą dėl Ukrainoje galimai vykdomų karo nusikaltimų. Spaudimą TBT kuo greičiau pradėti aktyvų tyrimą sukūrė 39 šalys, kurios kreipėsi į teismą – tarp jų yra ir Lietuva.
TBT vyriausiojo prokuroro Karimo Khano teigimu, yra „svarus pagrindas“ manyti, kad įvykdyta šio teismo jurisdikcijai priskiriamų nusikaltimų.
Tiesa, čia pat primenama, kad Rusija pasitraukė iš TBT, tad teismas kaltinamus rusus galės pasiekti tik tuo atveju, jei jie bus areštuoti šios institucijos jurisdikciją gerbiančių šalių teritorijoje. Ukraina irgi nėra TBT narė, bet 2014 metais sutiko su teismo jurisdikcija.
Anot „The Guardian“, TBT tyrimas vis tiek galėtų padėti sulaikyti Rusiją nuo itin nuožmaus puolimo Ukrainoje, kur apsuptas ir bombarduojamas Mariupolis, o apsiausčiai bei puolimui ruošiasi ir apšaudomas Kijevas.
Svarbu esą ir tai, kad K.Khanas pranešė, jog tyrėjų komanda jau iškeliavo į Ukrainą. Itin garsiai apie galimus karo nusikaltimus Ukrainoje pastarosiomis dienomis kalba Jungtinės Karalystės pareigūnai.
„Der Spiegel“: žmonės žada gintis
Vokietijos savaitraštis „Der Spiegel“ galiausiai pastebi, kad nors daugiausia dėmesio per invaziją Rusijos pajėgos skiria dideliems Ukrainos miestams šiaurėje ir pietuose, centrinėje šalies dalyje, pavyzdžiui, Vinycos mieste, irgi tvyro bloga nuojauta.
Čia žmonės irgi jau bėga į Vakarų Ukrainą, nors vyrai, galintys kovoti, ruošiasi nesvetingai sutikti okupantus – ginkluojasi, rausia apkasus. Vinycoje gyvena daug karo Donbase veteranų, kurie žino, kaip elgtis mūšio lauke.
Leidinys skelbia ir reportažą iš sostinės Kyjivo, kur civiliai jau tiesiog siekia išgyventi – ir ne tik dėl to, kad miestą kasdien drebina apšaudymai.
„Pirmą kartą per kelis dešimtmečius mieste trūksta vaistų, duonos ir kitų būtinų maisto produktų“, – rašo „Der Spiegel“.
„Novaja Gazeta“: žmonės visą savaitę nežinioje
„Vladimiro Putino inicijuota „specialioji operacija“ tęsiasi jau savaitę. Rusijos Federacijos gynybos ministerija neįvardija žuvusiųjų skaičiaus. Sugriauti namai Charkive, Sumuose, Kyjive – dešimtyse Ukrainos miestų“, – rašo Rusijos leidinys „Novaja Gazeta“.
Pasak leidinio, pasienio su Rusija regionų gyventojai visą savaitę buvo nežinioje: jų gyvenimas prisipildė naujų garsų – sprogimų, šūvių garsai, nesibaigiantys sraigtasparniai, skraidantys virš jų namų. Tą dieną, kai prasidėjo „operacija“, Rusijos tankai pajudėjo iš Belgorodo srities į Charkivo sritį.
Tačiau, pasak „Novaja Gazeta“ leidinio, Rusija viso to nepripažįsta. Be to, V.Putinas nusprendė bausti tuos, kurie Rusijos invaziją Ukrainoje vadina tikraisiais vardais.
„Už „Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų veiksmų paskirties, vaidmens ir užduočių iškraipymą“, taip pat kitos rikiuotės specialiųjų karinių ir kitų operacijų metu siūloma bausti iki 15 metų kalėjimo“, – tvirtina Rusijos leidinys.
Tuo pat metu Žmogaus teisių tarybos prie Rusijos Federacijos prezidento Valerijus Fadejevas pasiūlė blokuoti „Facebook“ „specialiosios operacijos“ laikotarpiui, kad neišplistų „netikros informacijos srautas“.
Tiesa, cenzūrą, įskaitant politinę, draudžia Rusijos Federacijos Konstitucijos 29 straipsnis.
