Ketvirtadienį ir penktadienį Budapešte susitikę Europos Sąjungos lyderiai bando susitarti dėl tolesnės karinės paramos Ukrainai, jei D.Trumpas nuspręstų ją atšaukti.
Tačiau jie neatmeta galimybės imtis bendrų veiksmų, tikriausiai kitu būdu. Didžiausią susirūpinimą jiems kelia tai, kad D.Trumpas bandys perkelti finansinę naštą Europai, nors niekas iš pirmųjų pokalbių su juo nerodo, kad būtų iš esmės keičiamas kursas, agentūrai „Bloomberg“ sakė asmuo, susipažinęs su ES diskusijomis ir telefoninių pokalbių su D.Trumpu turiniu.
Bent viename iš tų pokalbių buvo aptariamas galimas D.Trumpo požiūris į derybas su Vladimiru Putinu, sakė apie pokalbį informuotas aukšto rango pareigūnas. Jis sakė, kad D.Trumpas aiškiai leido suprasti, jog negali tiesiog priversti Ukrainos daryti nuolaidų V.Putinui, negaunant nieko mainais. Volodymyras Zelenskis Budapešte griežtai pasisakė prieš spaudimą Kyjivui, sakydamas Europos vadovams: „Kai kurie iš čia esančiųjų atkakliai rekomendavo Ukrainai daryti „nuolaidas“. Tai nepriimtina Ukrainai ir savižudiška visai Europai.“
Paklaustas apie D.Trumpo pažadą greitai įtvirtinti taiką, V.Zelenskis sakė: „Visi norime, kad šis karas baigtųsi, tai tragedija... Bet jei tai įvyks greitai, tai bus nuostolis Ukrainai.“
D.Trumpas sužinos karčią tiesą ir galbūt imsis radikalesnių žingsnių
Prieš rinkimus D.Trumpas neturėjo tikro supratimo, su kuo susiduria, sako Thomas Grahamas iš Užsienio santykių tarybos, patarinėjęs prezidentui George'ui W. Bushui jaunesniajam Rusijos politikos klausimais: „D.Trumpas turi grandiozinę savo, kaip taikdario, viziją, tačiau niekas nerodo, kad jis būtų apgalvojęs šio klausimo specifiką.“
Kai D.Trumpas „sužinos karčią tiesą ir atsikratys iliuzijų, kad įmanoma susitarti su V.Putinu, jis gali priimti asmeniškai“, sakė Aukščiausiosios Rados užsienio politikos komiteto vadovas Oleksandras Merežka. Tuomet JAV prezidentas pradės aktyviau padėti Ukrainai ir gali imtis kai kurių radikalių žingsnių jai paremti, BBC Rusijos tarnybai sakė deputatas.
D.Trumpas nurodė, kad ketina pasikalbėti su V. Putinu. „Manau, kad mes pasikalbėsime“, – sakė jis televizijai NBC ir pridūrė, kad nuo lapkričio 6 d. kalbėjosi su maždaug 70 pasaulio lyderių. V.Putinas savo ruožtu Valdajų klubo posėdyje sakė, kad „nelaiko gėdingu ir iš savo pusės skambinti jam“ ir yra „pasirengęs, nori“ diskutuoti su D.Trumpu. „Tai, kas buvo pasakyta apie norą atkurti santykius su Rusija, prisidėti prie Ukrainos krizės pabaigos, mano nuomone, – verta bent jau dėmesio“, – sakė jis.
„The Economist“: D.Trumpas gali padėti Ukrainai, bet norės kažko mainais, pavyzdžiui, prieigos prie gamtinių išteklių
Donaldo Trumpo visiškas nusisukimas nuo Ukrainos yra mažai tikėtinas ir jis tikrai nenorės būti tas, kuris atvedė šalį į pralaimėjimą kare.
Taip rašo „The Economist“, analizuodamas, kokie gali būti D.Trumpo sprendimai dėl Ukrainos po jo pergalės JAV prezidento rinkimuose.
Tačiau, kaip pastebi leidinys, D.Trumpas tikriausiai reikalaus kažko mainais iš Ukrainos.
„Tai galėtų būti, pavyzdžiui, galimybė naudotis jos gamtiniais ištekliais“, – spėlioja „The Econimist“ ir priduria, kad liberalios vertybės D.Trumpui rūpės kur kas mažiau.
Straipsnio autoriai pabrėžia, kad pokyčiai Vašingtone vyksta sunkiu Ukrainos kariuomenei metu. Ukraina patyrė didžiausių teritorinių nuostolių nuo 2022 m., o Rusija žengia į priekį įvairiomis kryptimis ir spartina savo progresą.
Kaip pažymi žurnalistai, Ukraina greičiausiai bus priversta atsisakyti strategiškai svarbios aukštumos aplink Kurachovės miestą Donecko srityje, o tai gali lemti „psichologiškai pražūtingos invazijos į kaimyninę Dnipropetrovsko sritį galimybę iki metų pabaigos“.
15min primena, kad vienas iš D.Trumpo kabinete aptartų planų yra tas, kad Ukraina pažadės bent 20 metų nestoti į NATO, o mainais Vašingtonas ir toliau tieks Kyjivui ginklus. Tai trečiadienį, lapkričio 6 d., pranešė laikraštis „The Wall Street Journal“, remdamasis D.Trumpui artimais šaltiniais.
Pasak laikraščio, plane taip pat numatyta palikti Rusijai apie 20 proc. Ukrainos teritorijos, kurią ji yra užgrobusi.
