Suprasti akimirksniu
- Pentagonas: Ukraina gali panaudoti naujus ginklus smogti Rusijos taikiniams Kryme
- „Financial Times“: Lenkija neatmeta galimybės deportuoti šauktinius ukrainiečius
- Įvardijo kitą Rusijos auką, jei kris Ukraina: tai ne Baltijos šalys.
- „Kažkas nutiko ne taip“: frontą Donecko srityje pralaužė, nes kaimą gynė nepatyrusi brigada.
- Vokietija – apie naują grėsmę Europai: Rusija ginklų gamina daugiau nei reikia karui.
- Britų kariuomenės vadas įvardijo, kas laukia Rusijos: Ukraina padidins tolimojo nuotolio smūgių skaičių Rusijoje.
- ATACMS raketos: ekspertai atskleidė, kokius Rusijos taikinius jos gali paversti pelenais.
- JAV slapta išsiuntė Ukrainai ilgojo nuotolio raketas ATACMS dar kovo mėnesį.
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Pentagonas: Ukraina gali panaudoti naujus ginklus smogti Rusijos taikiniams Kryme
23:48
Ketvirtadienį aukšto rango Pentagono pareigūnai pareiškė, kad Ukrainos pajėgos galės naudoti naujai pristatytą geidžiamą ilgo nuotolio raketų sistemą, kad veiksmingiau taikytųsi į Rusijos pajėgas okupuotame Kryme, rašo „The New York Times“.
Po kelis mėnesius trukusių prašymų Ukraina gavo ilgesnio nuotolio kariuomenės taktinių raketinių sistemų ATACMS, versiją, kuri gali nuskrieti 190 mylių. Prieš pristatant šį mėnesį, Jungtinės Valstijos buvo tiekusios Ukrainai 100 mylių nuotolio sistemos versiją, kuri yra ginkluota plataus masto šaudmenimis.
JAV nacionalinio saugumo pareigūnai teigė, kad didžioji dalis ilgai atidėliotų ginklų tiekimų iš pradžių turės būti skirta Ukrainos gynybai stiprinti. Naujoji sistema gali pasiekti giliau į Rusijos okupuotas Ukrainos dalis ir būti nukreipta į Rusijos pajėgų aprūpinimo mazgus pietryčiuose.
Naujų ilgesnio nuotolio sistemų tikslas – daryti didesnį spaudimą Krymui, Rusijos oro ir sausumos pajėgų centrui, „kur šiuo metu Rusija turi gana saugų prieglobstį“, – ketvirtadienį Pentagone vykusiame spaudos konferencijoje žurnalistams sakė aukštas gynybos pareigūnas.
„Vienas iš dalykų, kuriuos galėjome pastebėti, yra tai, kad kai Ukraina yra aprūpinama, ji gali būti veiksminga“, – ketvirtadienį Džordžtauno universiteto Politikos ir privačios tarnybos institute vykusiame moderuotame pokalbyje sakė Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Charlesas Q.Brownas jaunesnysis.
Vasario mėn. prezidento J.Bideno sprendimas nusiųsti Ukrainai daugiau kaip 100 ilgesnio nuotolio sistemų buvo svarbus politikos pokytis. Anksčiau jo administracija vengė jas siųsti, baimindamasi, kad Kyjivas panaudos sistemas atakuodamas taikinius Rusijoje, o tai galėtų dar labiau eskaluoti konfliktą.
Tačiau praėjus daugiau nei dvejiems metams po Rusijos invazijos į Ukrainą ir jos okupacijos, J.Bideno nuomonė pasikeitė, sakė administracijos pareigūnai. Kongresui kelis mėnesius svarstant dar vieną pagalbos paketą Ukrainai, jos kariams pritrūko amunicijos ir įrangos, o dėl lėto, bet nuoseklaus Rusijos veržimosi į priekį jie prarado teritoriją.
Naujausios žinios apie Ukrainą
06:20
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
JAV rengia vieną didžiausių pagalbos paketų Ukrainai, kurio vertė – 6 mlrd. dolerių
00:58
Jungtinės Valstijos ruošiasi paskelbti apie vieną didžiausių istorijoje karinės pagalbos Ukrainai paketų pagal USAI programą. Bendra jo suma sieks 6 mlrd. dolerių.
JAV baigia rengti vieną didžiausių iki šiol karinės pagalbos Ukrainai paketų ir pasirašyti 6 mlrd. dolerių vertės ginkluotės ir įrangos sutartis Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, pranešė „Politico“, remdamiesi dviem JAV pareigūnais.
Šis paketas gali būti baigtas rengti ir paskelbtas jau šį penktadienį.
Pasak leidinio šaltinių, pagalbos paketą sudarys oro gynybos sistemos „Patriot“, artilerijos šaudmenys, bepiločiai lėktuvai, priešlėktuviniai ginklai ir raketos „oras-oras“, kurios bus sumontuotos naikintuvuose.
Tačiau tikėtina, kad ši įranga Ukrainą pasieks po kelerių metų, nes pinigai skiriami pagal Ukrainos saugumo paramos iniciatyvą. Pagal ją sudaromos sutartys su JAV gynybos įmonėmis dėl naujos įrangos Ukrainai gamybos, tai nėra susiję su jos išėmimu iš dabartinių JAV atsargų.
„Chartijos“ brigados vyriausiasis seržantas žuvo fronte
00:14
Vykdydamas kovinę užduotį Dniepropetrovsko srityje, žuvo Ukrainos nacionalinės gvardijos 13-osios brigados „Chartija“ vyriausiasis seržantas Oleksandras Juščenka, pranešė Lucko meras Ihoris Poliščukas.
Pentagonas: Ukraina gali panaudoti naujus ginklus smogti Rusijos taikiniams Kryme
23:48
Ketvirtadienį aukšto rango Pentagono pareigūnai pareiškė, kad Ukrainos pajėgos galės naudoti naujai pristatytą geidžiamą ilgo nuotolio raketų sistemą, kad veiksmingiau taikytųsi į Rusijos pajėgas okupuotame Kryme, rašo „The New York Times“.
Po kelis mėnesius trukusių prašymų Ukraina gavo ilgesnio nuotolio kariuomenės taktinių raketinių sistemų ATACMS, versiją, kuri gali nuskrieti 190 mylių. Prieš pristatant šį mėnesį, Jungtinės Valstijos buvo tiekusios Ukrainai 100 mylių nuotolio sistemos versiją, kuri yra ginkluota plataus masto šaudmenimis.
JAV nacionalinio saugumo pareigūnai teigė, kad didžioji dalis ilgai atidėliotų ginklų tiekimų iš pradžių turės būti skirta Ukrainos gynybai stiprinti. Naujoji sistema gali pasiekti giliau į Rusijos okupuotas Ukrainos dalis ir būti nukreipta į Rusijos pajėgų aprūpinimo mazgus pietryčiuose.
Naujų ilgesnio nuotolio sistemų tikslas – daryti didesnį spaudimą Krymui, Rusijos oro ir sausumos pajėgų centrui, „kur šiuo metu Rusija turi gana saugų prieglobstį“, – ketvirtadienį Pentagone vykusiame spaudos konferencijoje žurnalistams sakė aukštas gynybos pareigūnas.
„Vienas iš dalykų, kuriuos galėjome pastebėti, yra tai, kad kai Ukraina yra aprūpinama, ji gali būti veiksminga“, – ketvirtadienį Džordžtauno universiteto Politikos ir privačios tarnybos institute vykusiame moderuotame pokalbyje sakė Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Charlesas Q.Brownas jaunesnysis.
Vasario mėn. prezidento J.Bideno sprendimas nusiųsti Ukrainai daugiau kaip 100 ilgesnio nuotolio sistemų buvo svarbus politikos pokytis. Anksčiau jo administracija vengė jas siųsti, baimindamasi, kad Kyjivas panaudos sistemas atakuodamas taikinius Rusijoje, o tai galėtų dar labiau eskaluoti konfliktą.
Tačiau praėjus daugiau nei dvejiems metams po Rusijos invazijos į Ukrainą ir jos okupacijos, J.Bideno nuomonė pasikeitė, sakė administracijos pareigūnai. Kongresui kelis mėnesius svarstant dar vieną pagalbos paketą Ukrainai, jos kariams pritrūko amunicijos ir įrangos, o dėl lėto, bet nuoseklaus Rusijos veržimosi į priekį jie prarado teritoriją.
Ar JAV padės grąžinti vyrus iš užsienio: Valstybės departamentas atsakė
22:41
Jungtinės Amerikos Valstijos neturi pozicijos dėl Ukrainos sprendimo sustabdyti konsulinių paslaugų teikimą užsienyje esantiems mobilizacinio amžiaus vyrams.
Departamento atstovas spaudai Briuselyje Danielis Saizekas pavadino tai „sudėtingu klausimu“.
„Ukrainos vyriausybė turi teisę nustatyti savo politiką. JAV vyriausybė nėra priėmusi jokio sprendimo ar pozicijos padėti ar nepadėti Ukrainai šioje srityje“, – sakė jis.
Jis pažymėjo, kad Ukrainos piliečių likimas pirmiausia yra jos reikalas, todėl valdžios institucijos šiuo klausimu turėtų elgtis atsargiai.
„Ir tai buvo dar viena svarbi Europos paramos dalis, pvz. Kartu teisinga, kad Ukrainos vyriausybė turi intensyviai ir rimtai išnagrinėti situaciją. O situacija dėl žmonių Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms yra natūrali, ir JAV vyriausybė gerbia Ukrainos vyriausybės teisę nustatyti savo politiką“, – pridūrė D.Saizekas.
„Financial Times“: Lenkija neatmeta galimybės deportuoti šauktinius ukrainiečius
20:46
Lenkija neatmeta galimybės deportuoti karinei tarnybai pašauktus Ukrainos piliečius. Tačiau tai priklausys nuo pačios Ukrainos. Apie tai rašo „Financial Times“, cituodami Lenkijos gynybos ministrą Vladislavą Kosiniaką-Kamišą.
Leidinyje pažymima, kad Lenkija tapo pagrindiniu prieglobsčiu nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Lenkijos valdžios institucijos apskaičiavo, kad metų pradžioje Lenkijoje buvo apie 200 tūkst. ukrainiečių vyrų.
Nuo balandžio 23 d. Ukraina sustabdė konsulinių paslaugų teikimą užsienyje, ypač Lenkijoje, gyvenantiems karinio amžiaus vyrams. Dėl to jiems tapo sunkiau pratęsti teisėtą buvimą šalyje.
„Ukrainos piliečiai turi įsipareigojimų valstybei. Jau seniai manome, kad galime padėti Ukrainos pusei užtikrinti, kad tie, kurie privalo atlikti karinę tarnybą, vyktų į Ukrainą“, – sakė ministras.
„Financial Times“ teigimu, tie Ukrainos piliečiai, kurie nepratęs leidimo likti Lenkijoje, gali būti deportuoti. „Viskas yra įmanoma“, – pabrėžė Lenkijos ministras.
Tuo tarpu užsienyje esantys ukrainiečiai neigiamai reaguoja į konsulinių paslaugų teikimo sustabdymą ir kaltina vyriausybę pažeidžiant jų konstitucines ir žmogaus teises.
„Geriau būtų sukurti mokymo centrus Lenkijoje, kur būtų galima profesionaliai apmokyti tuos, kurie bijo vykti į frontą nepasiruošę, kaip patrankų mėsa! Tai būtų naudingiau!“ – rašė ukrainietis komentaruose Ukrainos ambasados Lenkijoje „Facebook“ puslapyje.
„Myliu Ukrainą, bet dabar gailiuosi, kad gimiau šioje šalyje. Negaliu patikėti, kad priėjome iki to, jog pažeidžiame Konstituciją. Tokiomis pastangomis Ukraina negrąžins savo piliečių, o tik privers vis daugiau ukrainiečių daugiau niekada ten nebegrįžti“, – rašoma kitame komentare.
Korupcija įtariamas Ukrainos žemės ūkio ministras siūlo atsistatydinti
20:32
Ukrainos žemės ūkio ministras ketvirtadienį pasiūlė atsistatydinti po to, kai buvo įvardytas oficialiu įtariamuoju daugiamilijoninės korupcijos tyrime, pranešė Aukščiausiosios Rados pirmininkas.
Šią savaitę tyrėjai apkaltino Mykolą Solskį, kad jis, būdamas didelės žemės ūkio bendrovės vadovu ir parlamentaru, neteisėtai pasisavino valstybinės žemės už 291 mln. grivinų (6,7 mln. eurų).
„Parašiau atsistatydinimo pareiškimą (...) Manau, kad tai yra teisingas žingsnis“, – platformoje „Telegram“ sakė M. Solskis.
Nacionalinis kovos su korupcija biuras (NABU) antradienį paskelbė, kad M. Solskis vadovavo grupei, nuo 2017 iki 2021 metų pasisavinusiai žemės ūkio paskirties žemės šalies šiaurės rytuose esančioje Sumų srityje už 291 mln. grivinų, kai jis dar nebuvo ministras.
Ministras teigė, kad ši byla susijusi su vienu ginču, susijusiu su žemės perdavimu, tačiau pabrėžė, kad viskas vyko lakantis įstatymų.
Aukščiausiosios Rados pirmininkas pirmininkas paviešino M. Solskio ranka rašyto pareiškimo, kuriame prašoma atsistatydinti, kopiją.
Aukščiausioji Rada dabar turi patvirtinti jo prašymą.
„Pareiškimas bus svarstomas viename iš artimiausių plenarinių posėdžių“, – teigė Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančiukas.
Po Sovietų Sąjungos subyrėjimo korupcijos skandalų persekiotas Kyjivas yra pažadėjęs griežtinti kovą su kyšininkavimu, šaliai siekiant įstoti į ES.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pernai dėl korupcijos skandalų kariuomenėje atleido šalies gynybos ministrą.
„Kažkas nutiko ne taip“: frontą Donecko srityje pralaužė, nes kaimą gynė nepatyrusi brigada
18:30
Pasak „Forbes“, į rytus nuo Očeretynės kaimo esantys ukrainiečių apkasai, kuriuose anksčiau buvo elitinės Ukrainos kariuomenės 47-osios mechanizuotosios brigados kovotojai, buvo tušti. Kaimas buvo be gynybos.
Pasinaudojusi proga, Rusijos kariuomenės 30-oji motorizuotųjų šaulių brigada nuskubėjo keletą kilometrų palei geležinkelį, einantį į vakarus nuo Avdijivkos, ir užėmė didžiąją dalį Očeretynės – galbūt ir Novobachmutivkos kaimą, esantį į pietus nuo Očeretynės.
Tai greičiausias per pastaruosius mėnesius Rusijos pajėgų įsiskverbimas į Ukrainos teritoriją ir gresia Ukrainos gynybinės linijos į vakarus nuo Avdijivkos žlugimu. Linija, kuri išsilaikė kelis mėnesius, bet dabar joje yra gili ir vis didėjanti spraga.
„Pandoros skrynia atidaryta“, – komentavo Ukrainos analizės grupė „Deep State“.
Kad suprastumėte, kaip išsigandę dabar yra Ukrainos vadai, rašo „Forbes“, prisiminkite brigadą, kurią jie skubiai vedė į mūšį į šiaurę ir vakarus nuo Očeretynės – 100-ąją mechanizuotąją brigadą. Ši brigada yra viena naujausių ir mažiausiai aprūpintų Ukrainos kariuomenės brigadų – ir, atrodo, netinkama tokiai fronto dalinio operacijai, kokios iš jos prašo vadai.
Pranešama, kad Očeretynės incidentas įvyko ne dėl 47-osios mechanizuotosios brigados kaltės. Ši brigada – pagrindinė Ukrainos amerikietiškų šarvuočių operatorė – vykdė įsakymą pasitraukti iš Očeretynės, kad galėtų persidislokuoti į užnugarį ir pailsėti po beveik metus trukusių kovų.
115-oji mechanizuotoji brigada turėjo užimti 47-osios mechanizuotosios brigados vietą Očeretynėje, sklandžiai užpildydama tas pačias kovines pozicijas pakankamu skaičiumi karių, kad išlaikytų gynybinės linijos į vakarus nuo Avdijivkos vientisumą.
Tačiau kažkas nutiko ne taip, rašo „Forbes“. Pasak Mykolos Melnyko, garsaus 47-osios mechanizuotosios brigados kuopos vado, kuris pernai per Ukrainos kontrpuolimą neteko kojos, „tam tikri daliniai tiesiog pasimetė“.
Pasakojimą toliau skaitykite ČIA.
Įvardijo kitą Rusijos auką, jei kris Ukraina: tai ne Baltijos šalys
17:55
Šią savaitę JAV Kongresas patvirtino skubią pagalbą Ukrainai kovoje su Rusijos agresija. Tačiau Vladimiro Putino ekspansionistiniai tikslai tuo nesibaigia. Moldovoje, įsiterpusioje tarp kovojančios Ukrainos ir Rumunijos, Rusijos kišimasis tik didėja. Šią savaitę jos užsienio reikalų ministras įvardijo, kad be didesnės Vakarų pagalbos ši nedidelė Europos šalis gali patekti į Maskvos kontrolę.
Apie tai savo komentarų skiltyje rašo „The Washington Post“ apžvalgininkas Joshas Roginas.
Pasak jo, Moldovos užsienio reikalų ministras Mihai Popsoi jam teigė, kad po to, kai prieš dvejus metus Rusija surengė plataus masto invaziją į Ukrainą, 3 milijonai Moldovos gyventojų susidūrė su precedento neturinčiu nestabilumu ir nerimu.
V.Putinas grasina Moldovos saugumui, spaudžia jos ekonomiką ir kenkia demokratijai – visa tai daroma siekiant pakeisti provakarietišką Moldovos vadovybę nauja Kremliaus nupirkta ir apmokėta vyriausybe, teigia komentaro autorius.
Nors Moldova, vadovaujama Europos Sąjungai pritariančios prezidentės Maia Sandu, kovoja su Rusijos kišimusi ir mezga ryšius su Vakarais, ji žino, kad jos, kaip demokratinės valstybės, išlikimas priklauso nuo Ukrainos išlikimo, sakė užsienio reikalų ministras. Vienintelis dalykas, kuris stovi tarp Moldovos (kurios ginkluotosiose pajėgose yra mažiau nei 10 000 karių) ir Rusijos puolimo, yra Ukrainos kariuomenė.
„Tai nėra klausimas, ar Rusija nori įsiveržti, tai tik klausimas, ar ji gali, – sakė M.Popsoi. – Neduok Dieve, jei rusai jaustųsi drąsesni, akivaizdu, kad Moldova būtų kita. O po to, kas būtų toliau, galima tik spėlioti.“
Kol kas Rusija Moldovoje vykdo hibridinį karą, kurio metu Kremlius naudoja visas įmanomas poveikio ir kišimosi priemones, kad primestų savo valią – išskyrus šalies bombardavimą. Maskva bandė surengti perversmą, rengė netikrus antivyriausybinius protestuotojus, užtvindė šalį dezinformacija ir pervedė neteisėtų pinigų prorusiškoms opozicijos partijoms.
Praėjusį savaitgalį Maskvoje vyko prorusiškų Moldovos opozicijos lyderių konferencija, kurioje jie paskelbė apie naują rinkimų bloką prieš spalio mėnesį vyksiančius Moldovos prezidento rinkimus. Pagrindinei prorusiškai partijai vadovauja Izraelyje gimęs Moldovos milijardierius Ilanas Shoras, kuris 2017 m. buvo nuteistas už 1 mlrd. dolerių vagystę iš savo šalies bankų. JAV vyriausybė 2022 m. skyrė sankcijas I.Shorui už bendradarbiavimą su „korumpuotais oligarchais ir Maskvoje įsikūrusiais subjektais, siekiant sukelti politinius neramumus Moldovoje“ ir pakenkti Moldovos siekiui įstoti į Europos Sąjungą.
Spalio mėn. moldavai taip pat balsuos dėl šalies konstitucijos pakeitimo, kad būtų įtvirtinti šalies narystės ES siekiai. Būtent tai labiausiai piktina V.Putiną, sako M.Popsoi. Moldovos gyventojai yra panašioje situacijoje, kuomet 2014 m. Rusijos invaziją į Ukrainą išprovokavo Kyjivo posūkis į Europos Sąjungą. Savo 2022 m. plataus masto invaziją V.Putinas bando pateisinti, nurodydamas Ukrainos siekius įstoti į NATO.
„Rusai naudojasi mūsų demokratiniu procesu prieš mus, – sakė M.Popsoi. – Jie bando įvesti prorusišką autoritarinį režimą, kuris imituotų Rusijos valdymo modelį, kad smogtų Ukrainai į nugarą.“
Į tarptautiniu mastu pripažintą Moldovos teritoriją įeina du regionai, kurie jau dabar yra labiau lojalūs Maskvai. Autonominiame Padniestrės regione – žemės juostoje palei Ukrainos vakarinę sieną – Rusija turi apie 1 500 „taikdarių“ karių, kuriuos bet kada gali aktyvuoti kaip neramumų kėlėjus, sako „The Washington Post“ apžvalgininkas. O praėjusiais metais Maskva pasiekė sėkmę savo politiniuose įsiveržimuose į Moldovą, kai jos aktyviai remiama kandidatė į Gagaūzijos autonominio regiono gubernatoriaus postą laimėjo, nors prieš kandidatuodama buvo beveik nežinoma.
Tuo tarpu vakarietiškų pažiūrų Moldovos vyriausybė, padedama JAV, stengiasi sumažinti priklausomybę nuo Rusijos energijos ir užkirsti kelią Rusijos kišimuisi. Daugiausia dėl JAV ir Europos investicijų Moldova sumažino savo priklausomybę nuo rusiškų dujų ir dabar perka JAV tiekiamas suskystintas gamtines dujas (beje, mažesnėmis kainomis) pagal naują bendradarbiavimo su Graikija projektą.
„Tačiau Jungtinės Valstijos ir jų partneriai gali ir turėtų padaryti daug daugiau. Prezidentas J.Bidenas turėtų parodyti solidarumą ir pakviesti M.Sandu į Baltuosius rūmus. Moldovai reikia daugiau užsienio investicijų į jos infrastruktūrą, kad ji galėtų tapti būsimo Ukrainos atstatymo centru. Jai taip pat reikia pagalbos kovojant su Rusijos technologijų pažanga, pavyzdžiui, dirbtiniu intelektu ir giluminėmis klastotėmis, kurios sustiprina Kremliaus dezinformacijos kampanijas“, – sakė apžvalgininkas.
„Moldova yra Rusijos hibridinio karo bandymų laukas, – sakė M.Popsoi. – Ir jei rusai mano, kad taktika, kurią matome naudojant Moldovoje, yra veiksminga čia, jie ketina ją taikyti ir kitur.“
„V.Putino ambicijos yra imperinės; jis jų neneigia. Jis nori atkurti Sovietų Sąjungą“, – sakė Moldovos užsienio reikalų ministras. Jei Rusija nebus sustabdyta Ukrainoje, „tada visos demokratijos pateks į bėdą“.
NATO vadovas J.Stoltenbergas sėdo prie modernaus naikintuvo šturvalo
17:25
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį šiaurės Vokietijoje kartu su kitu pilotu sėdo prie naikintuvo „Eurofighter“ šturvalo.
Po skrydžio kalbėdamas su žurnalistais J.Stoltenbergas sakė, kad jį sužavėjo Vokietijos karinių oro pajėgų ir Lagės oro pajėgų bazės Rostoke pajėgumai.
„Lagės oro bazė yra svarbi Vokietijai, ji įspūdinga ne tik dėl to, kad joje apmokoma daug vokiečių pilotų, bet ir dėl to, kad ji svarbi NATO, nes iš čia ruošiami geriausi pasaulio pilotai, taip pat ji padeda vykdyti įvairias oro kontrolės misijas, o tai svarbu sudėtingesnėje saugumo aplinkoje“, – sakė jis.
J.Stoltenbergas minėjo, kad skrydžio metu stebėjo degalų papildymo ore pratybas ir sąjungininkų orlaivių bei naikintuvų paramą NATO oro kontrolės veiklai.
Jis padėkojo Vokietijos karinių oro pajėgų vadui generolui Ingo Gerharcui ir kariams už jų tarnybą ir indėlį į NATO misijas.
Vokiečiai apmoko leisti „Patriot“ raketas
„Taip pat norėčiau padėkoti jums už tai, ką darote Ukrainai, nes Vokietija yra viena iš daugiausiai paramos Ukrainai teikiančių Europos šalių, o dabar jūs iš tikrųjų teikiate papildomą ‚Patriot‘ sistemą“, – sakė J.Stoltenbergas.
„Ir, kiek suprantu, jūs iš tikrųjų dabar mokote šios ‚Patriot‘ sistemos personalą, taigi tai rodo, kad Vokietijos karinės oro pajėgos įvairiais būdais prisideda ne tik prie NATO, bet ir prie mūsų pastangų padėti ukrainiečiams ir juos paremti“, – pridūrė jis.
Rusija verda pykčiu dėl „Turkish airlines“ atsisakymo skraidinti rusus
16:06
Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas apkaltino Jungtines Valstijas darant spaudimą Turkijos nacionalinei oro transporto bendrovei, kad ši neleistų Rusijos piliečiams skristi į Meksiką.
Jo komentarai pasirodė po to, kai Maskvos ambasada Ankaroje šią savaitę pasiskundė, kad kai kurie oro linijų keleiviai iš Rusijos buvo neįleisti į „Turkish Airlines“ lėktuvus, skrendančius iš Stambulo į kai kurias Lotynų Amerikos šalis.
„Kalbant konkrečiai apie Meksiką, priežastį, manau, nesunku atspėti, – S.Riabkovo žodžius vėlai trečiadienį citavo propagandinė naujienų agentūra TASS. – Ji slypi spaudime, kurį šios šalies valdžios institucijoms daro Vašingtonas.“
Jis nepateikė kaltinimo įrodymų, pastebi naujienų agentūra „Reuters“.
Manoma, kad rusai per Meksiką bando patekti į JAV
Du šaltiniai iš šios pramonės šakos agentūrai sakė manantys, kad „Turkish Airlines“ veikia JAV nurodymu, siekdama sustabdyti rusų imigrantų srautus prie savo pietinės sienos.
„Turkish Airlines“ buvo kažkaip spaudžiama, įtikinėjama ar gąsdinama, kad būtų tokia griežta“, – sakė Rusijos kelionių organizatorių asociacijos viceprezidentas tarptautinio turizmo klausimais Arturas Muradianas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina skelbia sulaikiusi vyrą, prisidėjusį prie Rusijos smūgių Charkive
15:15
Ukraina ketvirtadienį pranešė sulaikiusi buvusį kariškį, kaltinamą padėjus Rusijos pajėgoms vykdyti išpuolius rytinėje Charkivo srityje.
Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusijos pajėgos įsiveržė į šalį, Ukrainos prokurorai pradėjo tūkstančius bylų dėl įtariamo bendradarbiavimo su rusais.
Ukrainos saugumo tarnyba SBU pranešė, kad sulaikė vyrą, kaltinamą koordinavus išpuolius su Rusija besiribojančioje Charkivo srityje.
Tarnyba teigė, kad įtariamasis bandė pabėgti į Rusijos kontroliuojamą teritoriją netoli fronto linijoje esančio Kupjansko miesto.
Buvusiam kariui, kuris kaltinamas buvus Rusijos federalinės saugumo tarnybos FSB agentu, gresia įkalinimas iki aštuonerių metų, pranešė SBU.
„Imtis šių veiksmų jį paskatino okupuotoje teritorijoje gyvenantys tėvai“, – sakoma pareiškime.
Tuo metu Ukrainos pajėgos pranešė, kad kaimyniniame Sumų regione atrėmė Rusijos diversinę grupę.
„Pasieniečiai aptiko priešo pasalą su keliolika diversantų“, – nurodė pasieniečių tarnyba ir pridūrė, kad rusų pajėgos buvo sustabdytos artilerijos ir minosvaidžių ugnimi.
Maskvos kariai pačioje invazijos pradžioje įžengė į Sumų regioną, tačiau Ukrainos pajėgos juos atrėmė.
Ukraina taip pat pranešė, kad ketvirtadienį nuteisė du asmenis, vyrą ir žmoną, 15 metų kalėti už tai, kad jie suteikė Rusijai informacijos, padėjusios suduoti raketų smūgį ligoninei Chersone.
Vyras ir žmona nuteisti dėl kaltinimų išdavyste. Teigiama, kad jie teikė informaciją apie Ukrainos kariuomenės pozicijas, įskaitant „sužeistų Ukrainos karių gydymo stacionarų vietas“, sakoma SBU pareiškime.
„Būtent jų nurodymu okupantai apšaudė vietos ligoninę“ pietiniame Chersono mieste, teigiama pranešime.
Nurodoma, kad kaltinamieji buvo užverbuoti Rusijos FSB saugumo tarnybos po to, kai atsiliepė į skelbimą viename rusiškame platformos „Telegram“ kanale, kuriame buvo siūloma mokėti už žvalgybinę informaciją apie Ukrainos pozicijas.
Rusijos pajėgos apšaudė daug medicinos įstaigų Chersone, Ukrainai 2022 metų lapkritį susigrąžinus šio pietinio miesto kontrolę.
Ukrainos žvalgyba perspėjo apie Kremliaus planus sužlugdyti taikos susitikimą Šveicarijoje
15:06
Rusija planuoja sužlugdyti birželio mėn. Šveicarijoje vyksiantį aukščiausiojo lygio pasaulinį taikos susitikimą, trečiadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Turime tikslios žvalgybos informacijos – konkrečių duomenų – kad Rusija ne tik nori sužlugdyti aukščiausiojo lygio susitikimą, bet ir turi konkretų planą, kaip tai padaryti: kaip sumažinti šalių dalyvavimą, kaip veikti, kad taikos nebūtų dar ilgiau. Ir mes privalome kartu tam pasipriešinti – turime vieningai siekti teisingos taikos“, – kalbėjo šalies vadovas.
V.Zelenskis nurodė, kad visą šią informaciją pateiks šalių, planuojančių dalyvauti aukščiausiojo lygio susitikime, specialiosioms tarnyboms.
Pasak jo, susitikimas Šveicarijoje yra svarbus, nes jame bus pristatyta pasaulio vizija, kaip turėtų atrodyti taika Ukrainoje.
Anksčiau V.Zelenskis pabrėžė, kad Rusija nedalyvaus įžanginiame taikos aukščiausiojo lygio susitikime Šveicarijoje, tačiau kai kurie „žemyno atstovai“ perduos Maskvai ten parengto taikos plano detales.
Tačiau Kremliui toks planas nepatinka.
„Mes ne kartą sakėme, kad derybų procesas be Rusijos neturi prasmės“, – ne kartą pareiškė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Ukrainos vadovas aiškino, kad nesės prie stalo su V.Putinu, sakydamas, kad „jis yra žudikas, jis nužudė daug mūsų žmonių“.
Konferencija, kurią Ukrainos vyriausybė vadina Pasauliniu taikos aukščiausiojo lygio susitikimu, vyks birželio 15-16 d. Tikimasi, kad susitikime Burgenštoko kurorte Nidvaldeno kantone, netoli Liucernos miesto, dalyvaus nuo 80 iki 100 šalių.
Pagrindinis aukščiausiojo lygio susitikimo tikslas – sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir ilgalaikei taikai Ukrainoje.
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
14:19
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Taip jis kalbėjo kaimyninės šalies gynybos ministrui Wladyslawui Kosiniakui-Kamyszui pareiškus, kad Varšuva yra pasirengusi padėti Kyjivui susigrąžinti karinio amžiaus vyrus.
„Be abejo, reikės dar Vidaus reikalų ministerijos pozicijos, bet aš manau, kad kryptis yra teisinga, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Lietuvos ministras. – Luktelkim, gal jie pasiūlys variantą, kuris bus tinkamas ir Lietuvai.“
Jis teigė, kad Lenkija gali apriboti socialines išmokas ukrainiečiams, darbo leidimų, kitų dokumentų išdavimą. Vis tik ministras pabrėžė, kad ukrainiečiai nebus masiškai sulaikomi ir išsiunčiami.
„Ukrainai labai trūksta mobilizacinio rezervo – tų piliečių, kurie yra šaukiamojo amžiaus ir jie yra išvykę. Tai nėra teisinga tų piliečių atžvilgiu, kurie kovoja dėl savo valstybės“, – sakė L.Kasčiūnas.
„Tokių žmonių daug Lietuvoje nėra. Yra tam tikra dalis, bet ji nėra didelė“, – pridūrė jis.
Siekdama paskatinti užsienyje gyvenančius šaukiamojo amžiaus vyrus grįžti į tėvynę, kai kuriems iš jų Ukraina nustojo išdavinėti naujus pasus. Tai reiškia, kad vyrai, kuriems taikoma ši priemonė, negalės gauti naujų pasų Ukrainos diplomatinėse atstovybėse užsienyje.
Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos pajėgos, kurias rusai gerokai lenkia ginkluotės ir personalo skaičiumi, nuolat užleidžia pozicijas Maskvos pajėgoms, neseniai užėmusioms rytinį Avdijivkos miestą ir dabar įsitvirtinančioms aplinkiniuose kaimuose.
Lietuvos kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš mūsų šalies
14:16
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir tą vadina dezinformacija.
„Tai yra dezinformacija. Iš principo tai nėra nieko naujo. Aišku, tokio pobūdžio gąsdinimas matomas pirmą kartą. Lietuvos valstybė jokių priešiškų veiksmų prieš kitas valstybes nesiima“, – BNS ketvirtadienį sakė kariuomenės atstovas Gintautas Ciunis.
Kiek anksčiau ketvirtadienį Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS, cituodama Baltarusijos KGB vadovą Ivaną Tertelį, pranešė, kad Baltarusijos saugumo institucijos užkirto kelią dronų smūgiams iš Lietuvos teritorijos į objektus Minske.
„Valstybės saugumo komitetas, bendradarbiaudamas su kolegomis iš kitų saugumo tarnybų, pastaruoju metu atliko keletą aštrių saugumo priemonių, kurios užkirto kelią karinių dronų smūgiams iš Lietuvos teritorijos į objektus Minske ir jo apylinkėse“, – sakė I. Tertelis.
Pranešime nepateikiama daugiau tariamos atakos detalių, nenurodoma ir jos data.
Britų kariuomenės vadas įvardijo, kas laukia Rusijos: Ukraina padidins tolimojo nuotolio smūgių skaičių Rusijoje
13:55
Ukraina ketina padidinti tolimojo nuotolio atakų skaičių Rusijos viduje, kuomet suaktyvėjusia Vakarų karinės pagalbos siekiama padėti Kyjivui „formuoti karą“ daug stipresniais būdais, pareiškė Jungtinės Karalystės kariuomenės vadas.
Admirolas Tony Radakinas interviu laikraščiui „Financial Times“ pripažino, kad Ukrainos gynybą lydi slogios nuotaikos, ir akcentavo, kad šalies laukia sunki kova siekiant atremti besiveržiančias Rusijos pajėgas.
Tačiau Didžiosios Britanijos gynybos vadas, vienas svarbiausių Vakarų karinės paramos Kyjivui veikėjų, pabrėžė, kad toks niūrus karo momentinis vaizdas neįvertina ilgesnių tendencijų, kurios labiau palankios Kyjivui.
Jis sakė, kad tai apima naujausius JAV ir Europos karinės pagalbos paketus, vis sėkmingesnius Ukrainos tolimojo nuotolio smūgius ir Maskvos „visišką nesėkmę“, kai jai nepavyko sustabdyti Kyjivui gyvybiškai svarbaus grūdų eksporto per Juodąją jūrą.
„Pavojus, susijęs su bet kokiu momentiniu vertinimu, yra tas, kad [jame] neatsižvelgiama į tai, kur mes esame dabar, ir į tai, kur būsime po poros metų“, – sakė T.Radakinas, pridurdamas, kad žmonės turėtų liautis „lepinti Rusiją“ ir manyti, kad ji „kažkokiu būdu turi didelių pranašumų“.
Per beveik pusmetį trukusią pertrauką dėl JAV finansavimo Kyjivui, kuri baigėsi tik šią savaitę, Rusijos pajėgos toliau smogė Ukrainai sunkiąja artilerija, raketomis ir dronais, kartu pasiekdamos nedidelių teritorinių laimėjimų.
Norėdami susigrąžinti iniciatyvą prieš gausesnę Maskvos kariuomenę, Ukrainos vadai prašė Vakarų suteikti daugiau tolimojo nuotolio, aukštųjų technologijų ginklų. Kyjivas taip pat bandė vis platesnio užmojo smūgius Rusijos viduje prieš gamybos įrenginius ir energetikos infrastruktūrą.
Didelį postūmį Ukrainai suteikė Vašingtonas, kuris atsisakė abejonių dėl Ukrainos aprūpinimo ilgojo nuotolio taktinės raketų sistemos (ATACMS) raketomis ir šio mėnesio pradžioje slapta atsiuntė 300 km nuotolio raketų partiją. JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas trečiadienį pareiškė, kad dabar, „kai turime papildomų įgaliojimų ir pinigų, jų bus išsiųsta daugiau“. Tikiu, kad jos turės įtakos“.
Tačiau po užsitęsusių diskusijų JAV prezidentas Joe Bidenas vis dėlto nurodė savo Baltųjų rūmų komandai užtikrinti, kad ilgesnio nuotolio sistema būtų skirta „naudoti Ukrainos suverenios teritorijos viduje“.
T.Radakinas, priešingai, neišreiškė jokių akivaizdžių priekaištų dėl Ukrainos atakų ir sabotažinių reidų Rusijos viduje.
„Kai Ukraina įgis daugiau pajėgumų kovai ilguoju nuotoliu... jos gebėjimas tęsti gilumines operacijas [vis dažniau] taps karo ypatumu, – sakė T.Radakinas ir pridūrė: – Jie neabejotinai daro poveikį“.
Milžiniškas gaisras Rusijos Omsko naftos bazėje: gesino net specialieji traukiniai
13:45
Ketvirtadienį ryte Rusijos miesto Omsko įmonėje, esančioje prie Kranojarsko plento, kilo milžiniškas gaisras, kurio metu užsidegė trys naftos produktų cisternos. Pasak Ukrainos naujienų agentūros „RBC-Ukraine“, kuri remiasi Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija, gaisrui gesinti net buvo iškviesti specialūs traukiniai.
Plačiau skaitykite ČIA.
E.Macronas svarbioje kalboje ragina kurti patikimos Europos gynybos strategiją
13:34
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paragino Europą sukurti patikimą gynybos strategiją, kuri leistų žemynui mažinti priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų ir geriau atremti Rusijos keliamą grėsmę.
„Turime sukurti šią strateginę patikimos Europos gynybos koncepciją“, – svarbioje kalboje sakė E.Macronas.
Jis nurodė, kad artimiausiais mėnesiais paprašys Europos partnerių pateikti pasiūlymų, ir pridūrė, kad Europai taip pat reikia savo pajėgumų kibernetinės gynybos ir kibernetinio saugumo srityse.
Kremlius aiškina, kad tolimojo nuotolio raketos ATACMS karo Ukrainoje baigties nepakeis
13:32
Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos galimybė įsigyti tolimojo nuotolio ginklų, įskaitant Jungtinių Valstijų suteiktas raketas ATACMS, iš esmės nepakeis jau trečius metus vykstančio karo baigties.
„Jungtinės Valstijos tiesiogiai dalyvauja šiame konflikte. Jos siekia padidinti savo jau tiekiamų ginklų sistemų [veikimo] nuotolį. Tai iš esmės nepakeis specialiosios karinės operacijos rezultatų“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, pavartodamas Maskvos terminą karui Ukrainoje pavadinti.
Jungtinės Valstijos kovo mėnesį slapta Ukrainai išsiuntė ilgojo nuotolio raketų ATACMS, trečiadienį pranešė JAV valstybės departamentas.
Priduriama, kad ATACMS buvo įtrauktos į kovo mėnesį paskelbtą pagalbos Ukrainai paketą, tačiau tai nėra susiję su JAV Kongreso antradienį patvirtinta beveik 61 mlrd. JAV dolerių (57,3 mlrd. eurų) karinės pagalbos Kyjivui parama.
Žinia apie Ukrainai pristatytas ATACMS pasirodė tuo metu, kai JAV prezidentas Joe Bidenas pasirašė teisės aktą, kuriuo leidžiama teikti Ukrainai labai reikalingą karinę paramą ir paskelbė, kad Vašingtonas per kelias valandas pradės siųsti naują pagalbą Kyjivui.
95 mlrd. dolerių (89,1 mlrd. eurų) paketas, į kurį taip pat įtraukta pagalba Izraeliui ir Taivanui bei priemonė, galinti uždrausti programėlės „TikTok“ veikimą JAV, priimtas po ilgus mėnesius trukusio delsimo. Per tuos mėnesius Ukrainos pajėgoms pritrūko šaudmenų, jos patyrė nesėkmių mūšio lauke.
Lietuvos parlamentas metams pratęsė sankcijas rusams ir baltarusiams
12:51
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė.
Didžiausia patvirtinta naujovė – uždrausta į Lietuvą importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusijos arba Baltarusija. Konkretų draudžiamų produktų ir pašarų sąrašą patvirtins Vyriausybė.
Ketvirtadienį už Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pratęsimą balsavo 109 Seimo nariai, prieš buvo du, susilaikė aštuoni parlamentarai.
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis teigė, kad nepriimtina sulyginti Rusijos ir Baltarusijos piliečius, nes 30 metų vykdyta skirtinga politika, taikytas skirtingas požiūris į šiuos žmones.
URK narys konservatorius Audronius Ažubalis tvirtino, jog Rusijai pradėjus karą Ukrainoje ir Baltarusijai jį remiant, keičiasi ir požiūris.
„Tikriausiai šios pataisos teikėjai užmiršo, kad mes savo oficialiuose dokumentuose esame ne kartą įvardiję Baltarusiją dalyvaujant agresijoje prieš Ukrainą, lygiai taip pat kaip ir Rusiją, todėl ribojamos sąlygos, kurios taikomos Rusijos piliečiams, turėtų būti taikomos ir Baltarusijos piliečiams“, – teigė jis.
Vyriausybė pasiūlė dar metams pratęsti ribojamąsias priemones rusams ir baltarusiams, nes 2022 metų vasario 24 dieną Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą tęsiasi, priežastys, dėl kurių pernai buvo priimtas šis įstatymas, nėra išnykusios.
Pagal pernai priimtą įstatymą, rusams ir baltarusiams ribojama galimybė gauti Lietuvos vizas, elektroninio rezidento statusą, Rusijos piliečiams dar papildomai apsunkinta galimybė atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, taip pat laikinai nepriimami jų prašymai dėl leidimo gyventi Lietuvoje.
Ketvirtadienį priimtas nacionalinių sankcijų įstatymas galios iki 2025 metų gegužės 2 dienos.
Jį dar turės pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda. Pernai jis tokį įstatymą vetavo dėl skirtingo sankcijų, nustatytų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, bet Seimas šį veto atmetė
Migracijos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje leidimus gyventi turi 62 tūkst. 884 Baltarusijos piliečiai ir 15 tūkst. 678 Rusijos piliečiai.
D.Tuskas perspėja dėl Rusijos išpuolių prieš Europos saugumą
11:31
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas trečiadienį, kalbėdamas Pilietinės platformos, didžiausios koalicinės vyriausybės partijos, nacionalinėje taryboje, perspėjo dėl Rusijos išpuolių prieš Europos šalių saugumą.
„Rusijos ir Baltarusijos žvalgyba bando paveikti įvykių eigą visoje Europoje, įskaitant Lenkiją, – sakė jis. – Tai žinome iš to, ką girdime iš visų Europos sostinių.“
„Ima pinigus iš Rusijos tarnybų ir jų vardu rengia perversmus Lenkijoje ir už jos ribų“
D.Tuskas nurodė, kad visų Europos valstybių prezidentai ir ministrai pirmininkai teigia gaunantys vis daugiau įrodymų apie Rusijos planus bandyti kištis į balsavimo procesą, pavyzdžiui, į artėjančius Europos Parlamento (EP) rinkimus.
Jis teigė saugumo ir tyrimo sumetimais negalįs apie tai kalbėti atvirai, nes didžioji dalis informacijos yra įslaptinta.
Tačiau premjeras sakė: „Kalbu apie žmones, kurie ima pinigus iš Rusijos tarnybų ir jų vardu rengia perversmus Lenkijoje ir už jos ribų.“
Pasak D.Tusko, žmonės, apie kuriuos kalbėjo, yra lenkai, o tokių atvejų jau buvo daug.
Kalbėdamas apie birželio 6–9 dienomis vyksiančius EP rinkimus, jis paragino Lenkijos visuomenę sutelkti dėmesį į šalies saugumą, „mūsų vaikų ir anūkų“ saugumą.
Rusija vetavo JT rezoliuciją dėl branduolinių ginklų kosmose uždraudimo
11:22
Rusija trečiadienį vetavo JAV ir Japonijos remtą Jungtinių Tautų rezoliuciją, kuria visos šalys būtų raginamos užkirsti kelią pavojingoms branduolinio ginklavimosi varžyboms kosmose.
15 narių Saugumo Taryboje už rezoliuciją balsavo 13 narių, Rusija jai nepritarė, o Kinija susilaikė.
Rezoliucijoje buvo raginimas visoms šalims nekurti branduolinių ar kitokių masinio naikinimo ginklų dislokavimui kosmose ir jų nedislokuoti, kaip nurodoma vienoje 1967 metų tarptautinėje sutartyje, tarp kurios dalyvių yra JAV ir Rusija. Rezoliucijoje taip pat raginta sutarti dėl poreikio tikrinti, kaip šio raginimo laikomasi.
JAV ambasadorė prie Jungtinių Tautų Linda Thomas-Greenfield po balsavimo priminė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną sakius, kad Maskva neketina dislokuoti kosmose branduolinių ginklų.
„Šiandienos veto verčia klausti: „Kodėl? Kodėl, jei laikaisi taisyklių, neparemi jas patvirtinančios rezoliucijos? Ką galėtum slėpti?“ Tai glumina. Apmaudu“, – sakė ji.
V.Putinas minėtais komentarais vasarį atsakė į Baltųjų rūmų patvirtinimą, kad Rusija įgijo nerimą keliančių prieš palydovus nukreiptų ginklų pajėgumų, nors toks ginklas dar nėra veikiantis.
Jungtinių Valstijų vertinimu, Rusija kuria naują palydovą su branduoliniu užtaisu
Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas trečiadienį pakartojo, kad „Jungtinių Valstijų vertinimu, Rusija kuria naują palydovą su branduoliniu užtaisu“. Jei V.Putinas neketina dislokuoti branduolinių ginklų kosmose, „Rusija nebūtų vetavusi šios [JT] rezoliucijos“, sakė J.Sullivanas.
Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia pareiškė, kad rezoliucija yra „absoliučiai absurdiška ir politizuota“, kad ji nėra pakankamos apimties – ja nebūtų uždrausti bet kokie ginklai kosmose.
Rusija ir Kinija pasiūlė pataisą JAV ir Japonijos rezoliucijos projektui su raginimu visoms šalims užkirsti kelią ginklų dislokavimui kosmose. Už pataisą balsavo septynios Saugumo Tarybos narės, prieš ją – kitos septynios, įskaitant JAV, o viena narė susilaikė. Tokiu būdu pataisa buvo atmesta.
V.Nebenzia apkaltino JAV nuo 2008-ųjų blokuojant Rusijos ir Kinijos pasiūlymą dėl sutarties, draudžiančios dislokuoti ginklus kosminėje erdvėje.
L.Thomas-Greenfield savo ruožtu apkaltino Rusiją žlugdant pasaulines sutartis dėl branduolinių ginklų neplatinimo, neatsakingai vartojant pavojingą branduolinę retoriką, atsisakius kelių savo įsipareigojimų dėl ginklų kontrolės ir atsisakant dalyvauti „realiose diskusijose dėl ginklų kontrolės ar rizikos mažinimo“.
Trečiadienio balsavimą ji pavadino „praleista galimybe atkurti labai reikalingą pasitikėjimą esamais įsipareigojimais dėl ginklų kontrolės“.
Vokietija – apie naują grėsmę Europai: Rusija ginklų gamina daugiau nei reikia karui
10:53
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė, kad Rusijos karo pramonė jau dabar stengiasi užpildyti sandėlius. Apie tai skelbia Vokietijos transliuotojas N-TV.
Pasak B.Pistoriaus, Rusija jau dabar gamina daugiau ginklų ir šaudmenų, nei jai reikia agresijos karui prieš Ukrainą.
Jis pažymėjo, kad didėjant išlaidoms ginkluotei ir racionalizuojant karinį ūkį, „didelė dalis ar dalis to, kas pagaminama, nebepatenka į frontą, o atsiduria sandėliuose“.
„V.Putinas turi ar gali turėti planų“
Kartu jis perspėja dėl tolesnių Rusijos prezidento Vladimiro Putino karinių ambicijų.
„Galite būti naivūs ir sakyti, kad jis tai daro iš atsargumo. Aš, kaip skeptikas, sakyčiau, kad šiuo atveju jis tai daro, nes turi arba gali turėti planų.“
15min primena, kad Vokietijos ginkluotųjų pajėgų generalinis inspektorius generolas leitenantas Carstenas Breueris prognozuoja, kad Rusija gali būti pasirengusi pulti Šiaurės Atlanto aljanso šalis po penkerių-aštuonerių metų, kai atkurs per karą Ukrainoje pažeistas pajėgas.
Pastarosiomis savaitėmis kelios Europos NATO šalys įspėjo apie galimą Rusijos pavojų.
Pavyzdžiui, Borisas Pistorius sausio mėn. taip pat pareiškė, kad Aljansas turėtų pasirengti Rusijos puolimui prieš NATO šalį per 5-8 metus.
Rusijos grėsmė skatina Vakarus didinti išlaidas gynybai
Lietuvos, Baltijos ir vis dažniau Vakarų politikai prabyla, kad Europa turi būti pasiruošusi atremti Rusijos agresiją ir didinti išlaidas gynybai.
„Rusijos grėsmė turi paskatinti Vakarų bendruomenę didinti išlaidas gynybai, plėtoti gynybos pramonę, užtikrinti paramos Ukrainai tęstinumą ir stiprinti efektyvias sankcijas prieš agresorę Rusiją“, – Miuncheno saugumo konferencijoje sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Putino režimo pergalė Ukrainoje sugriautų visos Europos saugumo architektūrą, nusistovėjusią po Šaltojo karo pabaigos. Turime čia ir dabar suteikti Ukrainos kariuomenei reikiamos ginkluotės ir amunicijos, turime remti ukrainiečius iki jos galutinės pergalės šioje kovoje“, – kalbėjo G.Landsbergis.
ATACMS raketos: ekspertai atskleidė, kokius Rusijos taikinius jos gali paversti pelenais
09:12
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rankose esančios ATACMS raketos gali susilpninti Rusijos pajėgų logistiką, taip pat sunaikinti Rusijos teritorijoje esančius aerodromus ir karinius sandėlius. Tačiau Ukrainai jos turės operatyvinę reikšmę su sąlyga, kad šios atakos bus sustiprintos antžeminėmis operacijomis, naujausioje ataskaitoje pažymėjo Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Jų teigimu, amerikiečių pagalba gali pasiekti frontą per kelias artimiausias savaites, t. y. anksčiau, nei tikisi rusai.
„Padėtis fronte blogės tol, kol Ukrainos ginkluotosios pajėgos negaus ir nepradės naudoti karinės technikos, o artimiausiu metu Ukrainos kariams vis dar bus sunku apsiginti nuo Rusijos kariuomenės prie Časiv Jaro ir į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos“, – teigia ekspertai.
Jie pabrėžė, kad tolimojo nuotolio ATACMS raketų atgabenimas leis Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms susilpninti Rusijos logistiką ir kelti grėsmę Rusijos aerodromams giliai užnugaryje, nors dėl kelis mėnesius trukusio delsimo Rusijos kariuomenė galėjo turėti laiko pasirengti ATACMS raketų atakoms.
Be to, ATACMS sugrįžimas į Ukrainos rankas taip pat galėtų kelti grėsmę Rusijos amunicijos sandėliams užnugario zonose.
Kartu analitikai pažymėjo, kad Ukrainos smūgiai Rusijos logistikos ar aviacijos objektams giliai užnugaryje turės operatyvinę reikšmę, tačiau tik tuo atveju, jei Ukrainos pajėgos sėkmingai koordinuos juos su antžeminėmis operacijomis, kad po smūgio galėtų pasinaudoti priešo silpnomis vietomis.
Trečiadienį leidinys „The New York Times“ ir naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad prezidento Joe Bideno administracija šio mėnesio pradžioje slapta išsiuntė Ukrainai ilgojo nuotolio ATACMS variantus, kurie yra kovo mėnesį paskelbto 300 milijonų JAV dolerių paramos saugumo srityje paketo dalis.
Pasak amerikiečių pareigūnų, Kyjivas iš karto panaudojo šias raketas praėjusią savaitę smogdamas Rusijos kariniam aerodromui laikinai okupuotame Krymo pusiasalyje.
Ukraina jau anksčiau yra pademonstravusi, kad su ATACMS gali veiksmingai taikytis į Rusijos užnugaryje esančius reikšmingus objektus, o tai, anot ekspertų, Maskvai kelia didelį nepatogumą: daugiau tokių raketų tik leis Kyjivui tęsti šią tendenciją.
„Tai privers rusus pakeisti daugelį savo strategijų ir taktikų“, – naujienų svetainei „Business Insider“ sakė buvęs JAV kariuomenės artilerijos karininkas Danas Rice'as.
Visos ATACMS raketos gali būti paleidžiamos iš Ukrainos turimų didelio judrumo artilerijos raketinių sistemų „HIMARS" ir daugkartinio paleidimo raketinių sistemų „M270“, tačiau skirtingi ATACMS variantai gali būti naudojami skirtingiems taikiniams apšaudyti, aiškino karininkas, anksčiau dirbęs Ukrainos karinės vadovybės specialiuoju patarėju.
Kasetiniai variantai, kurie vadinami zoniniais ginklais, gali būti naudojami didelėms kariuomenės koncentracijoms – atvirose vietose arba tranšėjose – naikinti, taip pat naikinti degalus, šaudmenis ir šarvuotąsias transporto priemones, laikomas netoliese.
Kita vertus, pavienės kovinės galvutės gali būti pasitelktos tokiems taikiniams kaip tiltai, valdymo ir kontrolės objektai, aprūpinimo sandėliai ar gerai apsaugoti bunkeriai, nes jos sukelia vieną didelį sprogimą, o ne išsklaido dalinius sprogmenis didesniame plote.
„Turint tokį derinį, „HIMARS“ paleidimo įrenginiai tampa mirtingesni [ir] daro didesnį spaudimą rusams visose teritorijose, esančiose 300 km atstumu nuo fronto linijos“, – pabrėžė D.Rice'as, kuris ne vienerius metus ragino Vašingtoną suteiktai Ukrainai kasetinių šaudmenų.
„Nepriklausomai nuo varianto, papildomų ATACMS atgabenimas greičiausiai privers Maskvą pakeisti savo strategiją ir taktiką. Ekspertai anksčiau vertino, kad Rusijos karinė vadovybė turės subalansuoti, kaip apsaugoti ir perkelti pažeidžiamus objektus, esančius raketų veikimo zonoje, faktiškai nesumažinant jų kovinės vertės“, – rašo „Business Insider“.
D.Rice'as taip pat pažymėjo, kad numatomas didesnio skaičiaus ATACMS atsiradimas gali priversti rusus dar labiau atitraukti savo aprūpinimo sandėlius, valdymo ir kontrolės mazgus bei atakos sraigtasparnius nuo fronto linijos. Jis pridūrė, kad taip elgdamasi Ukraina „labai apsunkins“ Maskvos galimybes kariauti su Kyjivo pajėgomis.
Ukrainiečiai mirtina grėsme laiko ne tik Rusijos agresiją: tai griauna Ukrainą iš vidaus
08:52
Kas svarbiau Ukrainos ateičiai – laimėti karą su Rusija ar kovoti su korupcija? Galbūt toks klausimas dabartiniame karo fone atrodo keistas, tačiau daugiau ukrainiečių mano, jog kova su korupcija yra svarbesnė nei pergalė kare.
Vasario pabaigoje atliktoje Ukrainos viešosios nuomonės apklausoje buvo klausiama: „Kaip manote, kokios yra didžiausios grėsmės Ukrainos vystymuisi?“.
51 proc. respondentų atsakė, kad didžiausia grėsme yra korupcija valstybės institucijose. 46 proc. respondentų didžiausia grėsme šaliai laikė Rusijos karinę agresiją.
Kuo vyresnis respondentas, tuo svarbesne už karą jis laikė korupcijos problemą.
Trečiąja didžiausia grėsme, sulaukusia 11 proc. respondentų paminėjimo, tapo ekonominė krizė ir jos padariniai.
Apklaustieji turėjo spontaniškai patys įvardinti grėsmes, o ne rinktis jas iš sąrašo. Telefonu buvo apklausta 2 tūkst. žmonių iš visų Rusijos neokupuotų Ukrainos teritorijų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Karybos ekspertas: atmosfera kaista, bet iki piko dar toli
08:46
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ trečiadienio vakarą publikuotoje apžvalgoje pažymėjo, kad šiuo metu fronte toliau vyksta intensyvūs mūšiai, bet rusai, nepaisant sutelktų pajėgų ir įdėtų pastangų, pasigirti kuo neturi.
Ekspertas nurodė, kad ukrainiečiai sėkmingai apsigina ir vietomis kontratakomis atsiėmė anksčiau prarastas pozicijas.
„Labai džiaugtis dar anksti, agresorius persigrupuoja, pritraukia resursus ir savo puolimą dar sustiprins. O ukrainiečiai savo ruožtu sudavė juntamą smūgį Rusijos kuro saugykloms ir perdirbimo įmonėms, yra gražių gaisrų“, – rašė jis.
E.Papečkys priminė vieną mįslingą 2022 m. balandžio 30 d. įvykį, kuomet buvo iš oro atakuota Briansko degalų saugykla, kai sprogimai ir sukeltas gaisras padarė 11 mln. rub. vertės žalą. Buvo daug svarstymų kuo ir kaip buvo smogta.
„Pagal paviešintus duomenis man tuo metu realiausia atrodė versija apie dviejų sraigtasparnių Mi-24 ataką nevaldomomis raketomis, nors kirbėjo daug abejonių, kaip jie pasiekė taip toli esantį taikinį.
Pasirodo, smūgį sudavė 2 Ukrainos karinių oro pajėgų fronto bombonešiai Su-24M, numetę paprastas 500 kg bombas. Turėjo lėkti aukštos rusų karinės vadovybės kepurės, nes ukrainiečiai sugebėjo ne tik slapta prasmukti pro gausią rusų oro gynybą, bet ir po smūgio sveiki grįžti namo. Iš tiesų pagarbos vertas žygdarbis.“
E.Papečkys teigė, kad viskas paaiškėjo, kai rusai paviešino teismo nuosprendį, kuriame išdėstytos visos aplinkybės, o Ukrainos 7-osios taktinės aviacijos brigados vadas už akių nuteistas už terorizmą: "Už tokius neteisėtus nuosprendžius po karo reikės teisti Rusijos teisėjus“.
„Atmosfera fronte po truputį kaista, bet iki piko dar toli, padėtis kurį laiką dar išliks tokia pati“, – atkreipė dėmesį karybos ekspertas.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:31
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 1040 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 462,9 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 13 tankų, 14 šarvuotųjų kovos mašinų, 28 artilerijos sistemos, viena daugkartinio paleidimo raketų sistema, viena priešlėktuvinės gynybos sistema, 57 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 2 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 10 Rusijos bepiločių orlaivių ir vieną sparnuotąją raketą.
Rusijos pajėgos atakavo Čerkasų sritį: pranešama apie žalą
08:24
Ketvirtadienį Rusijos kariai atakavo Čerkasų sritį. Buvo apgadintas ypatingos svarbos infrastruktūros objektas ir sužeisti šeši žmonės, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė Čerkasų srities karinės administracijos vadovas Ihoris Taburecas.
„Ryte priešas atakavo mūsų Čerkasų sritį. Priešlėktuvinės gynybos sistema veikė prieš greitąjį oro taikinį“, – sakė jis.
Preliminariais duomenimis, Čerkasų rajone buvo apgadintas kritinės infrastruktūros objektas.
„Nukentėjusiųjų nebuvo. Kol kas medicininės pagalbos kreipėsi šeši žmonės. Įvykio vietoje dirba visos tarnybos“, – komentavo I.Taburecas.
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT
07:53
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa.
Jos duomenimis, 58 proc. teigiamai ar greičiau teigiamai vertina tokį draudimą Rusijos piliečiams, 56 proc. palaikytų ar greičiau palaikytų tokio ribojimo įvedimui baltarusiams.
12 proc. siūlymą drausti įsigyti turto Rusijos piliečiams vertina patenkinamai (13 proc. – Baltarusijos piliečių), abiejų šalių piliečių atžvilgiu 22 proc. draudimą vertina greičiau neigiamai ar neigiamai, 8 proc. neturėjo nuomonės arba neatsakė.
Plačiau apie tai skaitykite ČIA.
Ukraina nutraukia pasų išdavimą užsienyje gyvenantiems šaukiamojo amžiaus vyrams
07:45
Ukraina nustojo išdavinėti naujus pasus kai kuriems užsienyje gyvenantiems šaukiamojo amžiaus vyrams, siekdama paskatinti juos grįžti į tėvynę, kol kariuomenė susiduria su sunkumais fronto linijoje, iš dalies dėl didėjančio karių trūkumo, teigiama trečiadienį paskelbtuose teisės aktuose.
Ukrainos vyriausybės paskelbtuose iš dalies pakeistuose teisės aktuose teigiama, kad vyrai, kuriems taikoma ši priemonė, negalės gauti naujų pasų Ukrainos diplomatinėse atstovybėse užsienyje.
Tačiau išsamesnės informacijos nebuvo pateikta.
Naujausia priemonė buvo paskelbta kitą dieną po to, kai sustabdytas konsulinių paslaugų teikimas užsienyje gyvenantiems 18–60 metų vyrams. Šios pastangos atspindi bandymą plėsti kariuomenės gretas.
Trečiadienį Ukrainos užsienio reikalų ministerija išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, kad jos konsulinės procedūros nesikeičia.
Vis dėlto tai reiškia, kad Ukrainoje įsigaliojus naujajam mobilizacijos įstatymui, karinio amžiaus vyrai, kurių duomenys apie karinę tarnybą bus atnaujinti, vis dar galės gauti naujus pasus.
Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos pajėgos, kurias rusai gerokai lenkia ginkluotės ir personalo skaičiumi, nuolat užleidžia pozicijas Maskvos pajėgoms, neseniai užėmusioms rytinį Avdijivkos miestą ir dabar įsitvirtinančioms aplinkiniuose kaimuose.
Lenkijos gynybos ministras: Lenkija pasirengusi padėti Ukrainai susigrąžinti karinio amžiaus vyrus
07:11
Balandžio 24 d. Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas pareiškė, kad Lenkija padės Ukrainai susigrąžinti savo karinio amžiaus vyrus, kai bus pakeisti užsienyje gyvenančių ukrainiečių pasų ir konsulinės tarnybos įstatymai.
Ukrainos vyriausybė neseniai įvedė draudimą siųsti asmens tapatybės dokumentus ir pasus užsienyje gyvenantiems 18-60 metų amžiaus ukrainiečių vyrams. Naujoji nuostata įsigaliojo netrukus po to, kai Ukraina paskelbė sustabdanti naujų prašymų dėl konsulinės paramos teikimo užsienyje gyvenantiems karinio amžiaus vyrams pagal naująjį mobilizacijos įstatymą.
Ukrainos ambasados ir konsulatai nebepriima naujų prašymų suteikti konsulines paslaugas 18-60 metų amžiaus ukrainiečiams vyrams, „išskyrus prašymus įregistruoti asmens tapatybės korteles grįžimui į Ukrainą“.
Ukrainos vyrai nuo 18 iki 60 metų pasus galės gauti tik migracijos tarnybose Ukrainoje. Pasų siuntimo į užsienį paslauga nebebus teikiama.
„Manau, kad daugelis lenkų piktinasi, kai mato jaunus ukrainiečių vyrus viešbučiuose ir kavinėse ir girdi, kiek daug pastangų turime dėti, kad padėtume Ukrainai“, – „Polsat News“ sakė W.Kosiniakas-Kamyszas. „Tačiau tai, kokia forma [Lenkija teikia pagalbą], priklauso nuo Ukrainos pusės“.
Lenkijos pareigūnas taip pat pabrėžė, kad Varšuva anksčiau siūlė Ukrainai padėti nustatyti Lenkijoje gyvenančius pabėgėlius, kuriems taikoma karinė prievolė. Lenkijoje gyvena apie 1 mln. ukrainiečių, kurie pabėgo nuo Rusijos totalitarinio karo – daugiausiai iš visų šalių.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tinkle „X“ pareiškė, kad naujomis priemonėmis siekiama „atkurti teisingą požiūrį į šaukiamojo amžiaus vyrus Ukrainoje ir užsienyje“.
„Kaip tai atrodo dabar: šaukiamojo amžiaus vyras išvyko į užsienį, parodė savo valstybei, kad jam nerūpi jos išlikimas, o paskui atvyksta ir nori gauti iš šios valstybės paslaugų. Taip nebūna. Mūsų valstybė kariauja.“
Su tam tikromis išimtimis 18-60 metų amžiaus ukrainiečių vyrams draudžiama išvykti iš Ukrainos karo metu, kol galioja karo padėtis. Tačiau BBC 2023 m. lapkričio mėn. apskaičiavo, kad nuo visiškos invazijos pradžios iš šalies į ES išvyko apie 650 000 karinio amžiaus ukrainiečių vyrų.
Vašingtonas: kovo mėnesį JAV slapta išsiuntė Kyjivui ilgojo nuotolio raketas ATACMS
06:43
Jungtinės Valstijos kovo mėnesį slapta Ukrainai išsiuntė ilgojo nuotolio raketas ATACMS, trečiadienį pranešė JAV valstybės departamentas.
„Galiu patvirtinti, kad Jungtinės Valstijos tiesioginiu prezidento nurodymu aprūpino Ukrainą tolimojo nuotolio raketomis ATACMS“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis.
Priduriama, kad ATACMS buvo įtrauktos į kovo mėnesį paskelbtą pagalbos Ukrainai paketą, tačiau tai nėra susiję su JAV Kongreso antradienį patvirtinta beveik 61 mlrd. JAV dolerių (57,3 mlrd. eurų) karinės pagalbos Kyjivui parama.
V.Patelis nurodė, kad „Ukrainos prašymu iš pradžių apie tai nebuvo pranešta, kad būtų užtikrintas operatyvinis saugumas“, ir pridūrė, kad raketos į Ukrainą atvyko anksčiau šį mėnesį.
Kai kurios ATACMS gali smogti į taikinius, esančius iki 300 km atstumu. Kiek vėliau JAV gynybos departamento atstovas spaudai patvirtino, kad Ukrainą pasiekė būtent šis ATACMS raketų variantas.
Praėjusių metų pabaigoje JAV pradėjo tiekti Ukrainai ATACMS sistemas, tačiau kol kas siuntė tik senesnes vidutinio nuotolio raketas, galinčias nuskrieti iki 165 km.
Trečiadienį Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas pareiškė, kad JAV planuoja Kyjivui pristatyti daugiau ilgojo nuotolio raketų.
„Jos [raketos] turės įtakos. Tačiau, kaip jau esu sakęs anksčiau šioje tribūnoje [...] nėra sidabrinės kulkos, – nurodė J.Sullivanas.
Žinia apie Ukrainai pristatytas ATACMS pasirodė tuo metu, kai JAV prezidentas Joe Bidenas pasirašė teisės aktą, kuriuo leidžiama teikti Ukrainai labai reikalingą karinę paramą ir paskelbė, kad Vašingtonas per kelias valandas pradės siųsti naują pagalbą Kyjivui.
95 mlrd. dolerių (89,1 mlrd. eurų) paketas, į kurį taip pat įtraukta pagalba Izraeliui ir Taivanui bei priemonė, galinti uždrausti programėlės „TikTok“ veikimą JAV, priimtas po ilgus mėnesius trukusio delsimo, kai Ukrainos pajėgoms pritrūko šaudmenų ir jos patyrė nesėkmių mūšio lauke.
Rusija per parą sudavė smūgius keturioms Sumų srities bendruomenėms
06:40
Balandžio 24 d. regiono administracija pranešė, kad Rusijos pajėgos per šešias atskiras atakas per dieną smogė keturioms Ukrainos šiaurės rytų Sumų srities bendruomenėms. Per pastarąją parą Sumų srityje užfiksuoti mažiausiai 23 sprogimai.
Visą dieną Rusija puolė pasienio bendruomenes artilerijos ir dronų atakomis. Viena bendruomenė taip pat nukentėjo per oro antskrydį. Pranešimų apie nukentėjusius asmenis ar civilinės infrastruktūros pažeidimus negauta.
Pastaraisiais mėnesiais Rusijos smūgiai prieš Sumų sritį tampa vis destruktyvesni.
Balandžio 22 d. Rusijai apšaudžius Strileckos Puškarkos kaimą, buvo sužeisti du civiliai gyventojai ir apgadintas namas. Kitą dieną Rusijos pajėgos per visą dieną per 51 atskirą ataką 242 kartus atakavo regioną, sužeisti keturi žmonės.
Apšaudymas yra kasdienis reiškinys bendruomenėms prie Ukrainos šiaurės rytų sienos su Rusija, o pažeidžiamų regiono pasienio gyvenviečių gyventojai per dieną patiria po kelis išpuolius.
JAV pasakė, kiek laiko galėtų teikti paramą Ukrainai
06:22
Balandžio 24 d. JAV Kongresas patvirtino pagalbos Ukrainai paketą, dokumentą jau pasirašė JAV prezidentas Joe Bidenas.
Patvirtinus pagalbą, JAV dabar turi pakankamai išteklių remti Ukrainą ištisus 2024-tuosius metus. Tai pareiškė JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.
„Tikiuosi, kad turėdami tiek išteklių, kiek jų turime dabar, galėsime ir toliau teikti Ukrainai tai, ko jai reikia, per šiuos metus“, – sakė jis.
