Karas Ukrainoje. „Forbes“: ukrainiečių pajėgos prie Očeretynės yra nepavydėtinoje padėtyje, tačiau atsitraukti yra dar rizikingiau

Rusijos armija užėmė Berdyčių kaimą Donecko srityje, į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos. Apie tai šeštadienį vakare paskelbė „DeepState“ analitikai.

„Kovos į vakarus nuo Berdyčių tęsiasi. Gynybos pajėgos dalyvauja ariergardinėse kovose. Dabartiniu pavidalu neįmanoma išlaikyti sąlyčio linijos, todėl pasitraukimas iš šiaurinio kaimo pakraščio yra priverstinė priemonė“, – tvirtina „DeepState“ projekto autoriai.

Jie taip pat pabrėžia, kad dabar svarbiausia yra išsaugoti personalą.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad reikia sulaukti oficialios informacijos iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo.

Latvijos valdžia šeštadienį per kasmetinę Didžiojo tvarkymosi dieną paragino gyventojus rūsius paversti oro antskrydžių slėptuvėmis, daugeliui Baltijos šalies gyventojų baiminantis, kad jie gali tapti kitu Rusijos taikiniu.

Buvusi sovietinė respublika ir dabartinė NATO bei Europos Sąjungos narė turi 214 km sieną su Rusija ir yra viena iš patikimiausių Ukrainos rėmėjų nuo pat Rusijos invazijos pradžios.

„Raginame visus ne tik per didįjį tvarkymąsi, bet ir po jo pasirūpinti, kad jūsų rūsiai galėtų būti naudojami kaip slėptuvės ekstremalių situacijų atveju“, – sakė sostinės Rygos meras Vilnis Kirsis.

Pranešime jis nurodė, kad savivaldybės darbuotojai tą patį padarys ir miestui priklausančiuose pastatuose.

G.Lebednykaitės nuotr./Ryga

Rygos civilinės gynybos komisijos vadovas Gintis Reinsonas sakė, kad „institucijos patikrins visuomeninių pastatų, mokyklų, senelių namų, ligoninių ir rotušės rūsius bei paruoš juos kaip slėptuves užpuolimo atveju“.

Televizijai TV24 jis sakė, kad bus siekiama tikslo iki metų pabaigos kas mėnesį paruošti po šimtą slėptuvių nuo bombų.

Kovo mėnesį Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina Rusiją palygino su nenuspėjamu alkoholiku.

„Gyvename šalia kaimyno, kuris, galima sakyti, yra tarsi alkoholikas ar narkomanas, kurio veiksmų negalime nuspėti“, – pareiškė ji Latvijos radijui.

Nuo 2008 metų tūkstančiai latvių kiekvieną pavasarį renkasi į nacionalinę tvarkymosi dieną ir šią tradiciją jau perėmė ir kaimyninės Baltijos šalys – Lietuva ir Estija.

Šią dieną latviai ne tik renka šiukšles, bet ir sodina medžius, tvarko parkus ir viešąsias erdves.

Rusijos nuostoliai Ukrainoje likviduotais ir sužeistais yra apie 450 000 žmonių.

Apie tai praneša „The Insider“ su nuoroda į Jungtinės Karalystės valstybės sekretoriaus pavaduotoją ginkluotosioms pajėgoms Leo Docherty. Leidinys pažymi, kad į šį skaičių neįtraukti likviduoti Rusijos kariškiai, tarnavę Rusijos privačiose karinėse bendrovėse. Be to, į 450 tūkst. skaičių neįtraukti iš kariuomenės dezertyravę kariškiai – jų, pasak L.Docherty, yra „dešimtys tūkstančių“.

„Mūsų skaičiavimais, buvo sunaikinta, palikta ar perimta ukrainiečių daugiau kaip 10 000 rusiškos šarvuotosios technikos priemonių, įskaitant apie 3000 pagrindinių kovos tankų, 109 lėktuvai, 136 sraigtasparniai, 346 bepilotės skraidyklės, 23 visų klasių jūrų laivai ir daugiau kaip 1500 visų tipų artilerijos sistemų...“, – pažymėjo L.Docherty.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenimis iki balandžio 26 d. gynybos pajėgos likvidavo arba sužeidė 463 930 Rusijos karių. Be to, Ukrainos kariai sunaikino arba pamušė  7262 tankus, 13 957 šarvuočius ir 11 867 okupantų artilerijos sistemas.

Praėjusių metų rugpjūtį „The New York Times“ pranešė, kad abiejų pusių sužeistųjų ir žuvusiųjų kare nuostoliai artėja prie 500 tūkst. Iš jų – 300 tūkst. nuostolių Rusijoje ir 170–190 tūkst. nuostolių Ukrainos pajėgų gretose.

Rusai perkelia pastiprinimus prie Očeretynės, kur Ukrainos ginkluotosios pajėgos desperatiškai bando išvengti atsitraukimo, nes tai kelia pernelyg didelę riziką, rašo „Forbes“.

„Išsekusių ukrainiečių brigadų padėtis šiame rajone yra nepavydėtina. Galima drąsiai teigti, kad ukrainiečiai praras kelis kaimus aplink Očeretynės ašį“, – rašo leidinys.

Tačiau realus pavojus yra situacija, kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos neturės kito pasirinkimo, kaip tik sumažinti savo nuostolius, pasitraukti kelis kilometrus į vakarus ir vėl įsitvirtinti naujoje gynybinėje linijoje.

„Toks atsitraukimas gali lemti dešimčių kvadratinių kilometrų teritorijos atidavimą ir priversti šimtus civilių gyventojų bėgti arba susitaikyti su tuo, kad teks gyventi žiaurios okupacijos sąlygomis. Dar blogiau, atsitraukimas – jei jis būtų vykdomas prastai – suteiktų rusams galimybę padvigubinti lokalias atakas ir pasiekti antrą, trečią ar ketvirtą proveržį, o tai, kaip grandininė reakcija, galėtų sukelti platesnio masto Ukrainos fronto žlugimą“, – rašoma straipsnyje.

„Forbes“ pažymi, kad visos ukrainiečių brigados stengiasi išlaikyti gynybines pozicijas nesiliaujančio apšaudymo sąlygomis, o ugnies jėgų disbalansas gali būti lemiamas mūšio eigoje.“

Rusijos vadovybė į priešakines pozicijas perkėlė 15-ąją ir 74-ąją motorizuotąsias šaulių brigadas, taip pat 90-osios tankų divizijos dalis ir specialiąsias pajėgas. Prieš jas stovi mažiausiai septynios ukrainiečių brigados ir atskiras batalionas: 23-ioji, 25-oji, 47-oji, 100-oji ir 115-oji mechanizuotosios brigados, 25-oji oro desanto brigada, 3-ioji šturmo brigada ir 425-asis šturmo batalionas. Paprastai brigados vienu metu išskleidžia po vieną batalioną.

Tokiu būdu rusų okupantai iškyšulyje ar netoli jo turi daugiau kaip 10 000 karių, kuriems priešinasi tik 3000 ukrainiečių.

deepstatemap.live žemėlapis/Fronto linija ties Očeretyne

Gintis lengviau nei pulti, net jei puolantysis turi ugnies galios pranašumą, todėl rusai nėra garantuoti, kad laimės mūšį ir privers ukrainiečius atsitraukti, teigiama leidinyje.

„Įsiveržę penkias mylias į Ukrainos teritoriją, labiausiai į vakarus nutolę Rusijos kariai iš esmės yra vieniši ir toli nuo pagrindinių tiekimo linijų. Jie yra pažeidžiami. Jei Ukrainos pajėgoms pavyks juos išmarinti badu, kol rusų pastiprinimas išplės iškyšulį ir sustiprins logistiką, rusai gali pralaimėti šį mūšį“, – rašo „Forbes“.

Nors tokia optimistinė baigtis įmanoma, realiau atrodo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos bandys su mūšiais trauktis į vakarus, teigia „Forbes“.

Rusija šeštadienį pareiškė, kad, siekdama paremti nacionalinę valiutą, dar metus reikalaus, kad pagrindiniai eksportuotojai didžiąją dalį savo pajamų užsienio valiuta konvertuotų į rublius.

Per dvejus metus nuo tada, kai Vakarai, reaguodami į Rusijos karinį puolimą Ukrainoje, įvedė plataus masto finansinių sankcijų, Maskva taikė griežtą kapitalo kontrolę, siekdama palaikyti rublio vertę.

123RF.com nuotr./Rusijos rubliai

Šeštadienį Rusijos vyriausybė pranešė nusprendusi, kad taisyklės, pagal kurias 43 didžiosios Rusijos žaliavų ir prekių grupės mažiausiai 80 proc. savo pajamų užsienio valiuta turi konvertuoti į rublius, galios dar metus – iki 2025 metų balandžio pabaigos.

„Šis sprendimas padės išlaikyti valiutos kurso stabilumą ir Rusijos finansų rinkos atsparumą“, – rašoma vyriausybės pareiškime.

Priverstinį užsienio valiutos pardavimą Rusija pirmą kartą įvedė 2022 metų vasarį.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

JAV žvalgyba mano, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas neįsakė nužudyti opozicijos politiko Aleksejaus Navalno, rašo „The Wall Street Journal“, remdamasis savo pašnekovais.

Leidinyje teigiama, kad JAV žvalgybos tarnybos padarė išvadą, jog V.Putinas tikriausiai neįsakė nužudyti A.Navalno vasario mėnesį kolonijoje.

„Scanpix“/AP nuotr./Aleksejus Navalnas

Straipsnyje cituojami šaltiniai, kurie teigia, kad ši pozicija yra „plačiai paplitusi žvalgybos bendruomenėje, įskaitant Centrinę žvalgybos valdybą, Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biurą ir Valstybės departamento žvalgybos skyrių“.

JAV vertinimas buvo grindžiamas įvairia informacija, įskaitant kai kurias įslaptintas žvalgybos žinias, ir viešų faktų analize, pavyzdžiui, A.Navalno mirties laiku ir tuo, kaip opozicijos veikėjo mirtis aptemdė V.Putino „rinkimus“ kovo mėn.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Italija šeštadienį iškvietė Rusijos ambasadorių po to, kai Maskva paskelbė, jog Italijos šildymo sistemų gamintojos „Ariston Thermo Group“ patronuojamoji įmonė perduodama „laikinam valdymui“, kurį vykdys valstybinė energetikos milžinė „Gazprom“.

„Vyriausybė prašo paaiškinimų dėl „Ariston Thermo Group“ nacionalizavimo klausimo“, – socialiniame tinkle „X“ (buvusiame „Twitter“) pranešė užsienio reikalų ministras Antonio Tajani.

Jis teigė paprašęs Italijos užsienio reikalų ministerijos aukščiausio rango pareigūno iškviesti Rusijos ambasadorių.

„(Dirbame) taip pat su Briuseliu, kartu su Vokietija“, po to, kai buvo nusitaikyta ir į „Bosch“, sakė jis.

Kitoje žinutėje A.Tajani pažymėjo, kad kalbėjosi su „Ariston“ aukščiausiais vadovais, ir pridūrė, kad Roma „palaiko įmones ir yra pasirengusi jas ginti visose tarptautinėse rinkose“.

Apie šį Kremliaus žingsnį buvo paskelbta penktadienį paviešintame Rusijos valdžios potvarkyje, kurį jau pasirašė prezidentas Vladimiras Putinas.

Pagal jį, „Ariston“ įmonių Rusijoje – „Ariston Thermo Rus“, kurią valdo „Ariston Holding NV“, ir „BSH Household Appliances“, kurią valdo „BSH Hausgerate GmbH“, – 100 proc. akcijų kontrolė perduodama „Gazprom Household Systems“ – „Gazprom“ patronuojamajai įmonei.

Po įsiveržimo į Ukrainą Maskva perėmė daugelio Vakarų bendrovių, visų pirma Prancūzijos jogurtų gamintojos „Danone“ ir Danijos alaus daryklos „Carlsberg“, patronuojamąsias įmones Rusijoje, nors tokį perėmimą ji vadina „laikina valdymo kontrole“.

Šiais veiksmais Maskva reagavo į Vakarų sankcijas Rusijos bendrovėms.

Vakarų pareigūnai ir kai kurios bendrovės pasmerkė Maskvos vykdomą privačios nuosavybės „nacionalizavimą“.

Norint sunaikinti Kryme esančias Rusijos oro gynybos sistemas S-400 ir S-300, reikia mažiausiai 30 tolimojo nuotolio raketų ATACMS. Tokią nuomonę išsakė karinis ekspertas Oleksandras Kovalenka.

Paklaustas, kada būtent Ukrainos ginkluotosios pajėgos galės smogti Krymo tiltui, O.Kovalenka atsakė, kad tada, kai bus palankiausios sąlygos.

„Esmė ta, kad tokie objektai, kurie turi S-400 paleidimo įrenginius, yra Feodosija, Jevpatorija, Sevastopolis, Tarchankuto kyšulys“, – sakė ekspertas.

O.Kovalenka paaiškino, kad būtent šie objektai kelia grėsmę oro atakoms prieš Krymo tiltą, todėl, kai tik jie bus sunaikinti ir Krymo oro erdvėje neliks tolimojo nuotolio kompleksų S-400, S-300, atsivers kelias Krymo tilto sunaikinimui.

„Scanpix“/AP nuotr./Palydovinėse nuotraukose – atakuotas Krymo tiltas

„Darome išvadas: norint baigti išmušti visas vietas, kuriose yra Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemų S-400, reikia dar bent 30 raketų, o tada jau galėsime kalbėti apie tai, kad toks neteisėtas statinys, kaip Kerčės tiltas, nusipelno naujo teisėto sunaikinimo“, – reziumavo O.Kovalenka.

Pasak „The New York Times“, praėjusią savaitę JAV slapta nusiuntė Ukrainai daugiau nei 100 ilgojo nuotolio ATACMS raketų partiją.

JAV ambasadorė Ukrainoje Bridget Brink patvirtino, kad JAV balandį suteikė Ukrainai ATACMS raketų, tačiau neįvardijo, kiek tokių raketų Ukraina gavo.

Rusijos okupantai užėmė Solovjovės kaimą, taip išplėsdami proveržį Očeretynės apylinkėse.

Prieš kelias dienas rusai prasiveržė į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos, prasiskverbdami 3 km gilyn į ukrainiečių pozicijas iki Očeretynės kaimo. Pasak Vokietijos leidinio „Bild“ atvirų duomenų analizės eksperto Juliano Röpckės, dabar okupantai pradėjo plėsti užimtą teritoriją. Jie jau užėmė Novobachmutivkos kaimą, o dabar įžengė į gretimą Solovjovės kaimą.

„Į pietus jiems pavyko peržengti vandens kliūtį Berdyčių kaime, užimti Semionivką, taip pat praeiti 2 km iki Umanskės ir Jasnobrodivkos“, – teigiama medžiagoje.

Pasak J.Röpckės, nuo Avdijivkos užgrobimo okupantai pasistūmėjo 12 km į vakarus.

Ukrainiečių dronai per naktinę didelio masto ataką smogė dviem Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir vienam kariniam aerodromui, šeštadienį naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos gynybos šaltinis.

Pasak jo, Ukraina smogė „svarbiems technologijų objektams“ dviejose naftos perdirbimo gamyklose Rusijos pietiniame Krasnodaro krašte.

Rusijos pareigūnai anksčiau pranešė apie gaisrą naftos perdirbimo gamykloje Slavianske prie Kubanės, o valstybinė žiniasklaida pranešė, kad šioje gamykloje iš dalies sustabdyta gamyba.

Šeštadienio naktį per Rusijos smūgį Ukrainai Lenkija į orą pakėlė savo karo lėktuvus. Patruliavimas buvo vykdomas pietrytinėje šalies dalyje.

„Prasidėjus dar vienai Rusijos tolimosios aviacijos atakų bangai prieš Ukrainos teritorijoje esančius objektus, buvo aktyvuota Lenkijos ir sąjungininkų aviacija, dėl to gali padidėti triukšmo lygis, ypač pietrytinėje šalies dalyje“, – sakoma Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinės vadovybės pranešime socialiniame tinkle „X“.

Kartu kariškiai pareiškė, kad imasi visų būtinų priemonių šalies oro erdvės saugumui užtikrinti.

Pažymima, kad Lenkijos orlaiviai patruliavo iki 7 val. ryto.

Šeštadienio naktį rusai vėl smogė Ukrainai sparnuotosiomis ir balistinėmis raketomis.

Rusija pietiniame Krasnodaro krašte ir okupuotame Kryme šeštadienio naktį perėmė 68 ukrainiečių dronus, paskelbė Gynybos ministerija.

Pranešime sakoma, kad 66 dronai buvo numušti Krasnodaro krašte, o dar du – Kryme.

„Jie bandė atakuoti naftos perdirbimo gamyklas ir infrastruktūrą. Sužeistųjų ar rimtos žalos nėra“, – platformoje „Telegram“ parašė Krasnodaro krašto gubernatorius Venjaminas Kondratjevas.

Kyjivas pastaraisiais mėnesiais intensyvina dronų atakas, pirmiausia taikydamasis į Rusijos energijos infrastruktūrą.

Ukrainos oro pajėgos šeštadienį paskelbė pernakt sunaikinusios 21 rusų raketą.

Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai Ukrainą naktį atakavo 34 įvairių tipų raketomis iš Rusijos teritorijos, okupuoto Krymo ir Juodosios bei Azovo jūrų.

Ukrainiečiai sunaikino šešias sparnuotąsias raketas Ch-101/Ch-555, aštuonias valdomąsias aviacines raketas Ch-59/Ch-69, vieną sparnuotąją raketą „Iskander-K“, šešias sparnuotąsias raketas „Kalibr“.

Ukrainiečių žiniasklaida praneša, kad rusai taikėsi į logistikos mazgus ir energetikos objektus, ir kad tarp atakuotų miestų yra Dnipras, Stryjus ir Charkivas.

Charkivo meras Ihoris Terechovas per „Telegram“ pranešė, kad rusų raketos vos nepataikė į ligoninės pastatą.

Ukrainos galimybės ilgainiui atgauti visas savo žemes priklauso nuo Vakarų, Kremliaus ir Kijevo sprendimų. Apie tai naujausiose apžvalgoje rašo Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai. Jie pažymėjo, kad Vakarų žiniasklaida praneša, jog JAV pareigūnai atnaujino diskusijas dėl „sienų įšaldymo“ idėjos, tačiau pastarojo JAV pagalbos paketo gali nepakakti, kad Ukraina atgautų visas savo teritorijas. Todėl diskusijos apie galimas karo baigties būsenas yra labai per ankstyvos.

JAV karinė pagalba jau pakeliui į Ukrainą, tačiau prireiks kelių savaičių, kol ji pasieks fronto linijose esančius dalinius ir turės apčiuopiamą poveikį mūšio lauke.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos kariai

Analitikai mano, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos pirmiausia turės pasinaudoti JAV pagalba, kad stabilizuotų fronto liniją ir sustabdytų priešo veržimąsi Avdijivkos kryptyje, ypač Časiv Jaro rajone.

Be to, analitikai atkreipė dėmesį, kad taip pat lieka neaiškus vasarą numatomos Rusijos puolamosios operacijos, kuri, tikėtina, prasidės birželį, mastas. Ekspertai užsiminė, kad Rusijos karinė vadovybė gali aktyviai vertinti ir koreguoti būsimo puolimo planus, atsižvelgdama į susidūrimą su geriau aprūpintomis Ukrainos pajėgomis.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos turės atremti šį Rusijos puolimą ir neleisti jai vasaros mėnesiais padaryti reikšmingos operatyvinės pažangos, prieš mėgindamos perimti iniciatyvą ir pradėti kontrpuolimą vėliau 2024 ar 2025 m.

ISW analitikų vertinimu, visapusiška ir nuosekli Vakarų partnerių pagalba bus labai svarbi būsimiems ukrainiečių kontrpuolimo veiksmams. „JAV ir Vakarai turės reaguoti, nes Ukrainos kariuomenės vadai nustato tokių operacijų apimtį bei kryptį ir praneša Vakarų partneriams apie Ukrainos poreikius likus kelioms savaitėms ir mėnesiams iki būsimų kontrpuolimo operacijų“, – sakė analitikai.