Žudikiški giluminiai smūgiai miestams, infrastruktūrai ir kiti karo elementai leido Europai ir Jungtinėms Valstijoms pamatyti situaciją tikrovės šviesoje. Vienas karybos ekspertas leidinio žurnalistams patvirtino, kad padėtis Ukrainoje atvėrė Pandoros skrynią ir visos šalys suskubo ne tik pildyti savo pajėgumų rezervus, bet ir kurti galingesnius ginklus.
Nauji ginklai ir jų dislokavimas kelia rimtą susirūpinimą, pažymėjo branduolinių ginklų ir ginklų kontrolės ekspertas.
Anksčiau šį mėnesį JAV ir kelios NATO sąjungininkės paskelbė daugybę planų, susijusių pajėgumais suduoti tolimojo nuotolio smūgius.
Pirma, JAV pareiškė, kad nuo 2026 m. Vokietijoje epizodiškai dislokuos naujas tolimojo nuotolio ugnies sistemas, tuo pačiu „planuojant ilgalaikį šių pajėgumų dislokavimą ateityje“. Įprastinė ginkluotė apima SM-6, „Tomahawk“ ir plėtojamus hipergarsinius ginklus, „kurių veikimo nuotolis yra gerokai didesnis nei dabartinių Europoje dislokuotų sausumos ginklų“.
Kelios Europos valstybės taip pat pasirašė bendrą iniciatyvą kurti naujas nuo žemės paleidžiamas sparnuotąsias raketas. Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu sakė, kad tai „akivaizdžiai segmentas, kurio mes neturime“. Lenkija, Vokietija ir Italija taip pat pritarė šiam planui ir teigė ketinančios suburti daugiau sąjungininkų.
„Tokie planai signalizuoja, kad JAV ir kai kurios didžiausios jų sąjungininkės Europoje yra visiškai susitelkusios ties tolimojo nuotolio ginklais, o kai kurie pareigūnai šiuos žingsnius tiesiogiai sieja su tuo, kas vyksta mūšio lauke Ukrainoje“, – išskyrė „Business Insider“.
„Karas Ukrainoje rodo, kad tolimojo nuotolio smūgiai yra esminis Europos gynybos klausimas“, – socialiniame tinkle „X“ anksčiau paskelbė S.Lecornu.
Iš tiesų trečius metus besitęsiantis karas atskleidė Europos pažeidžiamumą ir pajėgumų spragas Rusijos agresijos akivaizdoje.
„Šios šalys žinojo, kad tolimojo nuotolio ginklai buvo svarbūs dar prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą, tačiau Rusijos karas Ukrainoje atvėrė Pandoros skrynią vis naujiems kariniams žingsniams“, – aiškino Amerikos mokslininkų federacijos Branduolinės informacijos projekto direktorius Hansas M.Kristensenas.
Įprastiniai tolimojo nuotolio smogiamieji pajėgumai yra naudingi siekiant atakuoti taikinius giliai priešo teritorijoje. Jie gali būti labai svarbūs operaciniu ir strateginiu požiūriu, ypač jei naudojami siekiant atkirsti priešo logistikos ir vadovavimo centrus. Vien jų buvimas yra pakankamai grėsmingas, kad galėtų atgrasyti nuo agresijos.
Iššūkis yra tas, kad šios ginkluotės sistemos kelia eskalacijos riziką tiek dėl jų buvimo, tiek dėl jų naudojimo. Be to, šie ginklai gali būti panaudoti akimirksniu ir sukelti sumaištį branduolinei galiai, kuri nežino, koks yra krovinys.
Dešimtmečius JAV ir Rusijos sudaryta INF sutartis draudė kurti nuo žemės paleidžiamas balistines ir sparnuotąsias raketas, kurių veikimo nuotolis yra nuo 500 km iki 5 500 km, siekiant neleisti nė vienai iš šalių eskaluoti įtampos iki visiško konflikto.
Sutartis buvo svarbus orientyras, padedantis neleisti šiems ginklams patekti į Europos žemyną, tačiau 2019 m. JAV iš jos pasitraukė, apkaltinusi Maskvą pažeidus 1987 m. paktą kuriant, bandant ir naudojant raketų sistemą SSC-8/9M729. Maskva šiuos kaltinimus paneigė, o vėliau taip pat pasitraukė iš sutarties ir iš karto atvėrė vartus abiem šalims sparčiau kurti naujas raketas.
Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos nauji tolimojo nuotolio raketų planai seka JAV vykdomus darbus, kuriais siekiama sparčiu tempu vystyti naujas tolimojo nuotolio smogiamąsias sistemas. Teigiama, kad JAV išbandė pirmąją anksčiau uždraustą raketą tą patį mėnesį, kai pasitraukė iš INF sutarties.
Tarp kuriamų sistemų svarbiausias prioritetas yra „Typhon“, kuri naudoja antžeminį paleidimo įrenginį, iš kurio šaudo „Standard Missile 6“ (SM-6) ir „Tomahawk“, o kariuomenės ilgojo nuotolio hipergarsinis ginklas yra kuriamas, nors ir susiduria su tam tikrais vėlavimais ir finansavimo problemomis.
„Europos pastangos kurti naujas tolimojo nuotolio smogiamųjų ginklų sistemas rodo svarbius mąstymo pokyčius. Ilgus dešimtmečius Europos valstybės ignoravo platesnio masto pokyčius, susijusius su poreikiu ant žemės turėti tolimojo nuotolio pajėgumus, spausdamos antžeminio smūgio raketų programas ir karpydamos šlaidas gynybai apskritai“, – atkreipė dėmesį „Business Insider“.
Dabar, kai nerimaujama dėl tolesnės Rusijos agresijos prieš NATO nares, o konfliktas Ukrainoje tęsiasi ir jo pabaigos nematyti, „gynybos šalininkų ir gynybos pramonės atstovų burėse yra vėjas, kuris įtikina lyderius pirkti naujus ginklus, kad parodytų, jog daro kažką, kad pasipriešintų Rusijai“, – nurodė H.M.Kristensenas.
Pastaruoju metu pastebimas ir daugelio Europos valstybių poslinkis stiprinti savo vidaus gynybą, o ne pasikliauti JAV. Tačiau tai nebūtinai susiję tik su Rusija. Iš dalies, pasak H.M.Kristenseno, tai gali būti nerimas dėl to, kaip gali pasikeisti JAV parama NATO, jei prezidentu antrą kartą taptų Donaldas Trumpas.
„Visiškai tikėtina, kad Europos šalys kurs savo ginkluotę, o šios iniciatyvos tapo dar svarbesnės su perspektyva, kad prezidentas D.Trumpas sumažins JAV įsipareigojimus Europai“, – pabrėžė ekspertas.
Buvęs prezidentas ne kartą kritikavo NATO aljansą, dažnai skųsdamasis, kad daugelis valstybių neprisideda prie grupės kolektyvinės gynybos, ir netgi siūlė leisti Rusijai pulti nares, kurios nemoka savo dalies į biudžetą.
