Svarbiausios naujienos
- „New York Times“ išanalizavo, kodėl Rusijos specialiosios tarnybos nesugebėjo užkirsti kelio teroro išpuoliui
- Ukrainos žvalgybos vadovas įvertino, ar kas nors pasikeis, jei V.Putinas dings
- V.Putinas sako, kad Rusija nepuls NATO, bet grasina numušinėti Vakarų tiekiamus naikintuvus F-16.
- Rusija puola: įvardytas naujas Ukrainos galvos skausmas.
- „The Telegraph“: šie trys ginklai gali padėti užbaigti karą Ukrainoje.
- „Bloomberg“ įvardijo, kas yra galingiausias V.Putino ginklas.
- Baltieji rūmai pripažino bandantys atkalbėti E.Macroną nuo drastiško žingsnio.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukrainos žvalgybos vadovas įvertino, ar kas nors pasikeis, jei V.Putinas dings
21:22
Nepanašu, kad Vladimiro Putino dingimas pakeistų padėtį. Rusijos visuomenė jau tapo propagandos auka ir nekenčia Ukrainos bei kolektyvinių Vakarų. Tai pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas, pranešė „RBC Ukraine“.
„Niekas greitai nepasikeis, sakau jums iš karto. Esant drastiškiems pokyčiams Rusijos Federacijoje, jų požiūris į pasaulį, pasaulio suvokimas negali kardinaliai pasikeisti. Supraskite, kad jie iš tikrųjų tapo savo pačių propagandos aukomis. Tai įvyko, jie tai pripažįsta, sakykime taip“, – sakė jis.
Pasak jo, Rusijos visuomenė yra pripumpuota neapykantos kolektyvinei neapykantai Vakarams ir Ukrainai.
„Net jei dabar atsiras žmogus ir pasakys: „Žinote, mes sustojome!“, net jei viskas sustojo, net jei viskas sustojo, ši neapykanta dar daugelį metų darys rimtą įtaką visų sprendimų priėmimui, nes visi jie remsis pozicija, kad yra priešai“, – pridūrė Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas.
K.Budanovas pasiūlė įsivaizduoti situaciją, kai viskas sustotų, o Rusija atsiprašytų. „Kas patikės Rusija po metų? Tai negrįžtami procesai, kurie jau įvyko visuomenėje. Tam reikia metų ir darbo“, – sakė jis.
K.Budanovas priminė situaciją po Antrojo pasaulinio karo. „Dabar, manau, mažai kas žiūri į vokiečius kaip į priešus. Bet laikas bėgo, ir viskas tapo normalu. Ir šeštajame dešimtmetyje buvo sunku rasti žmogų, kuris į tuometinę Vokietijos Federacinę Respubliką žiūrėtų kaip į draugus. Vadinasi, bėgant metams viskas praeina. Ir tai nėra lengvi procesai“, – tikina Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas.
Po ilgos pertraukos raketų nešėjas įplaukė į Juodąją jūrą
23:27
Po ilgos pertraukos į Juodąją jūrą įplaukė raketų nešėjas. Apie tai pranešė pietų Ukrainos gynybos pajėgos.
Kalbame apie tai, kad po savaitę trukusios pertraukos priešas į Juodąją jūrą atgabeno povandeninį raketų nešėją. Jo įrangoje gali būti iki keturių sparnuotųjų raketų „Kalibr“.
„Raketų pavojaus lygis yra labai aukštas! Būkite budrūs ir klausykitės oro pavojaus sirenų. Greitai eikite į slėptuvę, nepamirškite savo saugumo!“ – teigiama Gynybos pajėgų pranešime.
„New York Times“ išanalizavo, kodėl Rusijos specialiosios tarnybos nesugebėjo užkirsti kelio teroro išpuoliui
22:12
Prie veiksnių, dėl kurių Rusijos saugumo tarnybos nesugebėjo užkirsti kelio sprogdinimui „Crocus City Hall“, priskiriamas nepasitikėjimas užsienio žvalgyba, dėmesys Ukrainai ir politinės represijos šalies viduje, rašo „New York Times“.
JAV ambasadai Maskvoje paskelbus viešą įspėjimą apie galimą teroristinį išpuolį Maskvoje, JAV žvalgyba atidžiai stebėjo įvykius ir manė, kad grėsmė yra reali. Tačiau po kelių dienų V.Putinas atmetė perspėjimus, pavadindamas juos „atviru šantažu“ ir bandymais „įbauginti ir destabilizuoti visuomenę“ Rusijoje.
Dabar V.Putinas ir jo padėjėjai pirštu rodo į Ukrainą, bandydami nukreipti dėmesį nuo klausimo, į kurį dėmesį turėtų sutelkti bet kuri šalis, kurioje veikia nepriklausoma žiniasklaida ir vyksta atviros diskusijos dėl jos politikos. Kaip didžiulis Rusijos žvalgybos ir teisėsaugos aparatas, nepaisydamas griežtų perspėjimų, nesugebėjo užkirsti kelio vienam didžiausių teroristinių išpuolių šalyje per beveik ketvirtį V.Putino valdymo amžiaus?
Nurodoma, kad vis dar neaišku, kas įvyko. Tačiau JAV ir Europos pareigūnai, taip pat saugumo ir kovos su terorizmu ekspertai teigia, kad nesėkmę greičiausiai lėmė keletas veiksnių, tarp kurių svarbiausias – gilus nepasitikėjimas tiek Rusijos saugumo pajėgomis, tiek jų santykiais su kitomis pasaulio žvalgybos agentūromis.
Be to, Putinas savo vidaus saugumo aparatą naudoja vis didesnėms politinėms represijoms savo šalyje, taip pat daug dėmesio skiria karui su Ukraina ir Vakarais.
NYT pridūrė, kad daugelis JAV ir Europos saugumo pareigūnų, saugumo ekspertų ir analitikų, besispecializuojančių tarptautinės žvalgybos pajėgumų srityje, kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.
Be kita ko, Rusijos žvalgybos tarnybų veiklą stebintis Europos saugumo pareigūnas užsiminė, kad nesugebėjimą užkirsti kelią išpuoliui greičiausiai lėmė keletas veiksnių, įskaitant nuovargį nuo „didelio budrumo“ prieš neseniai vykusius Rusijos prezidento rinkimus.
Ukrainos žvalgybos vadovas įvertino, ar kas nors pasikeis, jei V.Putinas dings
21:22
Nepanašu, kad Vladimiro Putino dingimas pakeistų padėtį. Rusijos visuomenė jau tapo propagandos auka ir nekenčia Ukrainos bei kolektyvinių Vakarų. Tai pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas, pranešė „RBC Ukraine“.
„Niekas greitai nepasikeis, sakau jums iš karto. Esant drastiškiems pokyčiams Rusijos Federacijoje, jų požiūris į pasaulį, pasaulio suvokimas negali kardinaliai pasikeisti. Supraskite, kad jie iš tikrųjų tapo savo pačių propagandos aukomis. Tai įvyko, jie tai pripažįsta, sakykime taip“, – sakė jis.
Pasak jo, Rusijos visuomenė yra pripumpuota neapykantos kolektyvinei neapykantai Vakarams ir Ukrainai.
„Net jei dabar atsiras žmogus ir pasakys: „Žinote, mes sustojome!“, net jei viskas sustojo, net jei viskas sustojo, ši neapykanta dar daugelį metų darys rimtą įtaką visų sprendimų priėmimui, nes visi jie remsis pozicija, kad yra priešai“, – pridūrė Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas.
K.Budanovas pasiūlė įsivaizduoti situaciją, kai viskas sustotų, o Rusija atsiprašytų. „Kas patikės Rusija po metų? Tai negrįžtami procesai, kurie jau įvyko visuomenėje. Tam reikia metų ir darbo“, – sakė jis.
K.Budanovas priminė situaciją po Antrojo pasaulinio karo. „Dabar, manau, mažai kas žiūri į vokiečius kaip į priešus. Bet laikas bėgo, ir viskas tapo normalu. Ir šeštajame dešimtmetyje buvo sunku rasti žmogų, kuris į tuometinę Vokietijos Federacinę Respubliką žiūrėtų kaip į draugus. Vadinasi, bėgant metams viskas praeina. Ir tai nėra lengvi procesai“, – tikina Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas.
Baltieji rūmai atmeta naujausius Maskvos kaltinimus Ukrainai dėl išpuolio Pamaskvėje
19:10
Rusijai vėl bandant susieti teroristinį išpuolį koncertų salėje Pamaskvėje, už kurį atsakomybę prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“ (IS), su Ukraina, Baltieji rūmai ketvirtadienį atmetė kaltinimus ir pavadino Maskvos pareigūnus „mėšlo pardavėjais“.
„Mano dėdė sakydavo [...] kad geriausi mėšlo pardavėjai mėšlo pavyzdžius dažnai nešiojasi burnoje. Atrodo, kad Rusijos pareigūnai yra neblogi mėšlo pardavėjai“, – žurnalistams sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.
Kiek anksčiau ketvirtadienį Maskva pareiškė, kad praėjusios savaitės išpuolis, per kurį žuvo 143 žmonės, buvo „susijęs su Ukrainos nacionalistais“.
Penktadienį netoli Maskvos esančioje koncertų salėje „Crocus City Hall“ užpuolikai atidengė ugnį ir vėliau padegė pastatą.
Suimti keturi įtariami atakos vykdytojai, kurie, Rusijos valstybinės žiniasklaidos duomenimis, visi yra iš Tadžikistano, ir keli įtariami bendrininkai.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir šalies saugumo tarnybos nesiliauja tvirtinančios, kad prie penktadienio išpuolio prisidėjo Ukraina ir Vakarai, nors atsakomybę prisiėmė IS.
Atsakomybę dėl išpuolio greitai prisiėmė džihadistų grupuotė IS, bet Maskva nesiliauja kartojusi savo pirminės versijos, kad išpuolis susijęs su Ukraina.
„Dirbant su sulaikytais teroristais, tiriant iš jų paimtas technines priemones ir analizuojant informaciją apie finansines operacijas, gauta įrodymų apie jų ryšius su Ukrainos nacionalistais“, – ketvirtadienį pareiškė Rusijos tyrimų komitetas.
Pasak Tyrimų komiteto, įtariamieji gavo „dideles pinigų ir kriptovaliutos sumas iš Ukrainos“ ir pridūrė, kad ketvirtadienį buvo sulaikytas dar vienas vyras, įtariamas išpuolio Pamaskvėje vykdytojų finansavimu.
„Tyrėjai prašys teismo skirti jam kardomąjį kalinimą“, – sakoma išplatintame pranešime.
Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės atmeta šiuos Maskvos kaltinimus kaip absurdiškus ir neigia bet kokias sąsajas.
Kremlius: V.Putinas neplanuoja aplankyti išpuolio Pamaskvėje aukų
18:44
Kremlius ketvirtadienį nedavė jokių ženklų, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planuoja aplankyti praėjusį penktadienį koncertų salėje Pamaskvėje įvykdyto išpuolio, per kurį žuvo 143 žmonės, šeimų narius.
Praėjusią savaitę Rusijos vadovas buvo pastebėtas uždegantis žvakutę už aukas vienoje Maskvos bažnyčioje, tačiau žudynių vietoje nesilankė ir su aukomis viešai nesusitiko.
„Jei reikės susitikti, mes jus apie tai informuosime“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas, ar V.Putinas planuoja susitikti su žuvusiųjų šeimos nariais.
Jis taip pat teigė, kad V.Putinas neplanuoja apsilankyti „Crocus City“ koncertų salėje – žudynių vietoje, kur gelbėtojai pastarąją savaitę po griuvėsiais ieškojo lavonų.
„Šiomis dienomis būtų visiškai netikslinga rengti kokias nors tiriamąsias keliones, nes tai paprasčiausiai trukdytų darbams“, – sakė D.Peskovas.
Nuo penktadienio „Islamo valstybės“ (IS) džihadistai kelis kartus nurodė, kad jie yra atsakingi už išpuolį, tačiau V.Putinas ir Rusijos pareigūnai primygtinai teigia, kad prie to kažkaip prisidėjo Ukraina ir Vakarų žvalgyba.
Kremlius išreiškė pasitikėjimą šalies saugumo tarnybomis, nors visuomenėje kyla klausimų, kaip joms nepavyko užkirsti kelio žudynėms.
Rusija tvirtina atradusi pirmą įrodymą, siejantį Ukrainą su teroro išpuoliu prie Maskvos
18:15
Ketvirtadienį Rusijos tyrėjai pareiškė, kad aptiko įrodymų, jog teroristai, kurie praėjusią savaitę per išpuolį „Crocus City Hall“ koncertų salėje netoli Maskvos nužudė daugiau kaip 140 žmonių, buvo susiję su „Ukrainos nacionalistais“, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
Rusija nuo pat pradžių teigė, kad siekia nustatyti Ukrainos sąsajas su išpuoliu, nors tiek Kyjivas, tiek Vašingtonas tai griežtai neigė, o atsakomybę prisiėmė kovotojų grupuotės „Islamo valstybė“ Charosano padalinys.
Pasak „Reuters“, valstybinis tyrimų komitetas savo pareiškime pirmą kartą nurodė, kad aptiko kažkokių įrodymų, siejančių išpuolį su Ukraina. Nors ir apibūdino tariamų įrodymų pobūdį, jų nepaskelbė.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis perspėjo apie didelį Rusijos puolimą artimiausiais mėnesiais
17:39
Artimiausiais mėnesiais prasidės didelis Rusijos kariuomenės puolimas. Kalbama apie gegužės pabaigą arba birželio mėnesį, interviu metu Jungtinių Valstijų transliuotojui „CBS News“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Ir mums reikia ne tik tam ruoštis, mums reikia ne tik stabilizuoti padėtį, nes mūsų partneriai kartais tikrai džiaugiasi, kad mes stabilizavome padėtį. Aš sakau, kad mums reikia pagalbos dabar“, – pabrėžė Ukrainos vadovas.
Pasak jo, nors gynybos pajėgos sugebėjo sulaikyti rusus, jos nėra pasirengusios be partnerių pagalbos apsiginti nuo dar vieno didelio Rusijos puolimo.
V.Zelenskis pridūrė, kad artilerijos kare Rusija turi pranašumą ne tik dėl didesnių pajėgumų leisti ugnį, bet ir dėl didesnio sistemų naikinimo nuotolio.
„Bachmute, Avdijivkoje, Lysičanske, Soledare ir kitose vietose buvo labai sunku kovoti su priešu, kurio artilerijos sviedinys gali šaudyti daugiau kaip 20 kilometrų atstumu, o mūsų sviedinys gali šaudyti iki 20 kilometrų“, – paaiškino prezidentas.
Jis taip pat pakomentavo pasienio gyvenviečių, esančių netoli Rusijos, apšaudymą.
„Paprastai, kai jie puola iš artilerijos ir naikina kaimus, po to visada stengiasi juos užimti. Mes nežinome, kas bus rytoj. Todėl turime pasiruošti“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Ukrainos vadovo kalbos tik patvirtina pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodančius pranešimus apie būsimą didelio masto Rusijos puolimo galimybę.
Karybos ekspertas, skraidymo instruktorius, atsargos pulkininkas Romanas Svitanas naujienų agentūrai „Unian“ sakė, kad Rusijos pajėgos gali planuoti didelį puolimą 2024 m. vasarą. Šiam tikslui rusai telkia daugiau nei 100 tūkst. kovotojų grupę, tačiau toks skaičius, anot eksperto, nepadės jiems įgyvendinti savo planų.
Tuo tarpu Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai pažymėjo, kad Rusijos karinė vadovybė formuoja rezervus, kad galėtų paremti užsitęsusias puolamąsias operacijas Ukrainoje.
Tačiau analitikai įsitikinę, kad šios pajėgos vargu, ar šiais metais galės veikti kaip darnios didelio masto formuotės, skirtos infiltracijai ar panaudojimui.
Vokietijos kancleris atskleidė, kada paskutinį kartą kalbėjosi su V.Putinu
16:02
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas vokiečių leidiniui „Markische Allgemeine Zeitung“ atskleidė, kad paskutinį kartą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu kalbėjosi 2022 m. gruodžio mėnesį.
„Paskutinį kartą telefonu kalbėjomės 2022 m. gruodį – prieš tai kalbėdavomės dažniau“, – pažymėjo O.Scholzas.
Likus kelioms dienoms iki 2022 m. vasario mėn., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Vokietijos kancleris aplankė V.Putiną Maskvoje, kur jie sėdėjo už „beprotiškai ilgo stalo“, prisiminė jis ir pridūrė, kad V.Putinas „nerimavo dėl koronaviruso“.
JAV diplomatas Ukrainai: atėjo laikas prabilti apie sunkią tiesą iš mūšio lauko
15:42
Aukšto rango Jungtinių Valstijų diplomatas Jamesas Rubinas, atsakingas už kovą su dezinformacija, pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turėtų atviriau atskleisti informaciją apie tikrąją karo padėtį Ukrainoje, skelbia amerikiečių leidinys „Politico“.
Toks patarimas Kyjivui pasigirdo intensyvėjant kovoms fronto linijoje, Rusijai išplėšiant pergalių svarbiausiose teritorijose ir mažėjant tarptautiniam dėmesiui didžiausiam kariniam konfliktui nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Kalbėdamas su „Politico“ tinklalaidėje "Power Play“, J.Rubinas įvertino, kad „kartais Ukrainos vyriausybė gali priešintis tokiai informacijos laisvei, kuri mums yra įprasta.
„Kai kuriomis dienomis karo reporteriai praneša apie dalykus, kurie nebūtinai atitinka Volodymyro Zelenskio interesus, – tęsė jis. – Tačiau demokratinėje valstybėje, kuria tikimės ir vis labiau matome Ukrainą tampant... jie gali suprasti, kad karo reporteriai, nušviečiantys karą, net jei kartais būna blogų naujienų, gyvena kur kas geresnį gyvenimą nei kontroliuojama aplinka, kurią Rusija sukūrė visiems savo žmonėms.“
Nors Ukrainos ir Vakarų žurnalistai spaudė suteikti daugiau galimybių patekti į fronto linijas, Kyjivo valdžia apribojo reportažus iš jautrių konflikto zonų ir atsisakė didesnio valstybinio transliuotojo vaidmens, motyvuodama tuo, kad šie apribojimai tarnauja Rusijos dezinformacijos kampanijoms slopinti.
Tačiau J.Rubinas teigė, kad geresnės galimybės patekti į karo zoną sustiprintų Ukrainos argumentus, kai ji skubiai reikalauja didesnės sąjungininkų pagalbos. Jis pridūrė, kad nors šalis „juda teisinga kryptimi“, ji dar nėra „visavertė demokratija“, o tai turi tam tikrų neigiamų pasekmių informacijos srautui.
Tinklalaidėje „Power Play“ J.Rubinas taip pat aptarė bendras JAV ir jų sąjungininkių pastangas kovoti su priešininkų naudojamu dirbtiniu intelektu bandant skleisti netikras naujienas.
„Manau, kad susiduriame su informaciniu karu, kurį lemia tiek esamos technologijos, tiek ir dirbtinio intelekto kuriama dezinformacija. Tikiu, kad vienintelis būdas su tuo susidoroti – šalims, kurios tiki informacijos laisve, bet taip pat nori neleisti Rusijai ir Kinijai gadinti informacinės aplinkos – susivienyti į koaliciją.“
O.Scholzas: grupė šalių, įskaitant Ukrainą, tariasi, kaip sėsti prie derybų stalo
15:30
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas interviu Vokietijos spaudai sakė, kad nuolat bandoma tarpininkauti dėl derybų taikos Ukrainoje klausimu, tačiau pabrėžė, kad karas baigsis tada, kai Rusija išves savo kariuomenę iš Ukrainos.
Regioniniam dienraščiui „Markische Allgemeine Zeitung“ kancleris sakė, kad iškart po to, kai Rusija užpuolė Ukrainą, abi šios šalys derėjosi tiesiogiai, bet tos derybos žlugo, nes Kremlius jomis tik pridengė kariuomenės permetimą į Donbasą didelio masto puolimui.
„Tada vyko masinis žudymas Bučoje ir Irpinėje – neįtikėtini nusikaltimai prieš žmogaus teises, kuriuos Rusijos ginkluotosios pajėgos vykdė civilių gyventojų atžvilgiu. Dėl to derybos neteko bet kokio pagrindo“, – sakė O.Scholzas.
Jis priminė, kad karo metu taip pat vyko derybos dėl grūdų eksporto koridoriaus, Zaporižios atominės elektrinės saugumo, apsikeitimo belaisviais.
„Grupė šalių, įskaitant Ukrainą, šiuo metu patarėjų saugumo klausimais lygiu aptarinėja, kaip galėtų atrodyti dalykas, galbūt galintis nuvesti prie taikos proceso, – kalbėjo O.Scholzas. – Tačiau leskite paaiškinti: taika galima bet kuriuo metu. Putinui paprasčiausiai reikia nutraukti savo barbarišką kampaniją ir išvesti pajėgas.“
Komentuodamas raketų „Taurus“ tiekimo Ukrainai klausimą, kancleris pažymėjo, kad kaip vyriausybės vadovas turi prisiimti atsakomybę už karo ir taikos klausimus, už saugumą Europoje.
„Be ryžtingos paramos Ukrainai, man lieka svarbu viena: padarysime visa, kas įmanoma, kad nebūtų karo eskalacijos, tai yra, karo tarp Rusijos ir NATO. Taip pat nesiųsime į Ukrainą savo karių. O su kiekvienu ginklų pristatymu atidžiai aiškinamės, ką tai reiškia esamomis sąlygomis. Štai kodėl nusprendžiau taip, kaip nusprendžiau“, – paaiškino kancleris.
„The New York Times“: tadžikai Rusijoje baiminasi didžiausios bausmės – atsidurti „mėsos atakose“ Ukrainoje
14:43
Po penktadienį įvykdyto teroro išpuolio prie Maskvos esančioje „Crocus City Hall“ koncertų salėje atsakomybę už jį prisiėmė „Islamo valstybės“ padalinys Chorasane, o Rusija sulaikė mažiausiai 8 asmenis, kurių pirmieji sulaikytieji yra tadžikų kilmės. Socialiniuose tinkluose tai paskatino neapykantos pliūpsnį prieš kitataučius Rusijoje, o prasidėję iš Tadžikijos kilusių asmenų sulaikymai perša mintį, jog jie taps nauja „mėsa“ puolimams Ukrainoje.
Ilgametė Rusijos žmogaus teisių gynėja Svetlana Ganuškina „The New York Times“ sakė, kad ji suskubo bandyti padėti tadžikui, kuris ką tik buvo sulaikytas, nes policija „ieško tadžikų“ ir „pamatė tokios išvaizdos žmogų“.
„Migrantai jiems reikalingi kaip „patrankų mėsa“ Rusijos kariuomenei ir kaip darbo jėga, – pažymėjo aktyvistė. – O kai jiems reikės įvykdyti kovos su terorizmu planą, jie taip pat sutelks dėmesį į šią tadžikų grupę.“
Plačiau skaitykite ČIA.
Kremlius teigia, kad vyksta dialogas dėl JAV žurnalisto paleidimo mainais į rusų kalinį
14:35
Kremlius ketvirtadienį pranešė, kad vyksta diskusijos dėl galimo „The Wall Street Journal“ žurnalisto Evano Gershkovicho, kuris beveik prieš metus buvo sulaikytas Rusijoje dėl kaltinimų šnipinėjimu, paleidimo mainais į rusų kalinį.
32-ejų JAV pilietį 2023 metų kovą sulaikė saugumo tarnybos FSB kontržvalgybos agentai ir apkaltino šnipinėjimu. Tai pirmas toks kaltinimas Vakarų šalies žurnalistui Rusijoje nuo Sovietų Sąjungos žlugimo.
E.Gershkovichas, „The Wall Street Journal“ ir Baltieji rūmai griežtai atmeta jam skirtus kaltinimus, kurie, anot jų, yra išgalvoti.
Vladimiras Putinas yra sakęs, kad norėtų, jog E.Gershkovichas būtų išlaisvintas per apsikeitimą kaliniais, o Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad užkulisiuose vis dar vyksta pokalbiai.
„Ne kartą sakėme, kad yra tam tikrų kontaktų, bet jie turi vykti visiškai tyliai“, – žurnalistams nurodė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Šios tylos nutraukimas tik sukels papildomų problemų ir neleis pasiekti jokio rezultato šiame procese“, – pridūrė jis, nepateikdamas jokių detalių.
Maskvos teismas šią savaitę pratęsė E. Gershkovicho, kuris anksčiau dirbo anglų kalba leidžiamos naujienų svetainės „The Moscow Times“ reporteriu ir naujienų agentūroje AFP, kardomąjį kalinimą iki birželio pabaigos.
D.Peskovas ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė, kad „nėra jokių duomenų“, kada prasidės teismo procesas. Kai kurie stebėtojai teigė, kad apsikeitimas kaliniais iki nuosprendžio paskelbimo mažai tikėtinas.
Vašingtonas kaltina Maskvą, kad rusų pareigūnai sulaiko JAV piliečius pagal nepagrįstus kaltinimus, norėdami juos panaudoti kaip derybinį įrankį, kad užsitikrintų užsienyje nuteistų rusų paleidimą.
Lenkijos vidaus saugumo agentūra dėl įtariamo Rusijos šnipinėjimo atliko kratas
14:30
Lenkijos vidaus saugumo agentūra (ABW), kartu su kitomis Europos saugumo tarnybomis atlikdama tyrimą dėl įtariamo Rusijos šnipinėjimo, šiandien atliko kratas, pranešė agentūra „Reuters“.
„Buvo užfiksuoti veiksmai, kuriais buvo siekiama organizuoti prorusiškas iniciatyvas ir žiniasklaidos kampanijas ES šalyse“, – sakoma ABW pareiškime, kuriame minima interneto svetainė voice-of-europe.eu, kurioje, jos teigimu, buvo skelbiama prorusiška medžiaga.
Anksčiau šią savaitę Čekija skyrė sankcijas dviem asmenims ir interneto svetainei voiceofeurope.com už tai, kad, jos teigimu, vadovavo prorusiškai įtakos operacijai Europoje.
Lenkija ir Ukraina surengė derybas dėl ukrainietiškų produktų importo reguliavimo
14:05
Lenkijos ministras pirmininkas ketvirtadienį priėmė Ukrainos premjerą ilgai lauktose derybose, kuriomis siekiama sumažinti trintį dėl Ukrainos importuojamų žemės ūkio produktų ir lenkų ūkininkų vykdomų pasienio blokadų.
Lenkija ištikimai remia Ukrainą, kovojančią su Rusijos invazija, tačiau pastaraisiais mėnesiais santykiai kenkė ekonominiai nesutarimai – ūkininkai skundžiasi, kad importas iš Ukrainos sumažino jų produkcijos kainas.
Ketvirtadienį Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas Varšuvoje pasveikino savo kolegą Denysą Šmyhalį, prie vyriausybės būstinės buvo iškeltos Ukrainos vėliavos, o karinis orkestras sugrojo abiejų šalių himnus.
„Be laisvos Ukrainos nebus saugios Europos“, – prasidėjus deryboms sakė D. Tuskas socialiniame tinkle „X“.
Kyjivas ne kartą ragino Europos Sąjungoje esančią savo kaimynę sušvelninti tarpvalstybinio eismo trikdžius, įspėdamas, kad dėl blokadų atsiradęs transporto priemonių vėlavimas gali trukdyti ginklų tiekimui į šalį.
„Tikimės pragmatiško ir konstruktyvaus dialogo ir veiksmingų sprendimų“, – socialiniuose tinkluose pareiškė D.Šmyhalis.
Iki šiol tarp šalių vyko tik žemesnio lygio derybos, o pažangos ženklų beveik nebuvo. Prieš naujausią susitikimą Lenkijos pusė stengėsi sušvelninti lūkesčius.
„Po šių derybų sunku tikėtis proveržio, konkretaus susitarimo [...] žemės ūkio klausimais“, – Lenkijos valstybinei naujienų agentūrai PAP sakė D.Tusko administracijos vadovas Janas Grabiecas.
„Šiuo reikalu pozicijos skiriasi“, – pridūrė jis.
2022 metų vasarį Rusijos pradėta invazija paralyžiavo Ukrainos žemės ūkio sektorių: daugelis eksporto kelių per Juodąją jūrą buvo užblokuoti, o žemės ūkio paskirties žemės plotai dėl karo tapo netinkami naudoti.
Ketvirtadienį taip pat numatyti abiejų vyriausybių ministrų pokalbiai, kuriuose bus aptariamas sąjungininkių bendradarbiavimas gynybos srityje.
Apie susitikimą Varšuvoje D.Tuskas paskelbė praėjusį mėnesį, Ukrainos valdžiai paraginus Varšuvą surengti derybas prie bendros šalių sienos. Lenkija tada šį kvietimą atmetė.
Britanijos žvalgyba įvardijo, kiek kalėjimų Rusija įkūrė okupuotose Ukrainos teritorijose
13:33
Okupuotose Ukrainos teritorijose Rusija atidarė 58 federalines įkalinimo įstaigas. Apie tai praneša Jungtinės Karalystės gynybos ministerija socialiniame tinkle X, remdamasi žvalgybos duomenimis.
Taip pat minima, kad Rusijos nacionalinės ekonomikos ir viešojo administravimo akademija pradeda valstybės ir savivaldybių administravimo magistrantūros programą, pagal kurią absolventai įgis įgūdžių dirbti visuose valdžios lygmenyse, taip pat ir laikinai okupuotose Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono srityse.
„Tikėtina, kad magistrantūros programos pradžia iš dalies siekiama įveikti motyvuotų ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumą Rusijos valdžios institucijose laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose“, – teigė žvalgybos agentūra.
Ji taip pat teigė, kad tai gali būti susiję su Rusijos prezidento Vladimiro Putino planais kurti naują administracinį „elitą“, kaip minėta jo kreipimesi į rusus praėjusį mėnesį, taip pat su prezidento dekretu 2024 m. sausio mėn. sukurti naują personalo rezervą.
„Tai dar vienas įrodymas, kad taikomos rusifikacijos priemonės, kuriomis siekiama laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų teisinę ir politinę sistemą priderinti prie Rusijos“, – sakoma pranešime.
Dabar tokios priemonės apima Rusijos teisingumo sistemos plėtrą, rusiškos mokymo programos įvedimą, rusiškų pasų išdavimą ir Rusijos telekomunikacijų infrastruktūros plėtrą.
Sausio mėn. paaiškėjo, kad Rusija siekė padidinti baudžiamųjų organų skaičių okupuotose teritorijose, nes stiprėjo pasipriešinimo judėjimas, skelbia „Unian“.
Kovo 26 d. JT Žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje pranešė, kad per tris žiemos mėnesius Rusija įvykdė egzekuciją 32 ukrainiečių karo belaisviams. Tai daugiau nei per bet kurį ankstesnį laikotarpį.
Rusija puola: įvardytas naujas Ukrainos galvos skausmas
12:53
Ukrainos įstatymų leidėjai baiminasi, kad kariuomenė ir vietos valdžios institucijos nepakankamai greitai kasa tranšėjas ir nestato pakankamai galingų gynybinių įtvirtinimų, kad atlaikytų numatomą Rusijos puolimą šalies šiaurės rytuose ir pietryčiuose.
„Nuo praėjusios vasaros įspėjome, kad gynybinius įtvirtinimus reikia statyti pramoniniu mastu, suburiant atitinkamus ministrus ir vietos karines administracijas, kad gynybinės linijos būtų statomos greitai ir būtų itin tvirtos“, – leidiniui „Politico“ sakė opozicijos įstatymų leidėjas Rostyslavas Pavlenka.
Rudenį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis pripažino, kad reikia atnaujinti senąsias gynybines struktūras ir įrengti naujus gynybinius įtvirtinimus, nes Ukrainos vasaros kontrpuolimas nebuvo sėkmingas ir po kelis mėnesius trukusių kovų atnešė tik nedidelius teritorinius laimėjimus.
Ukrainos kontrpuolimas iš dalies nepateisino vilčių, nes Rusijos pajėgos buvo labai gerai įsitvirtinusios, o Ukrainos kariuomenė nesugebėjo prasiveržti pro tris grėsmingas ir gerai suprojektuotas gynybos linijas, skelbia „Politico“.
Didžiosios Britanijos Karališkojo jungtinių tarnybų instituto (RUSI) karo analitikai prieš kontrpuolimą įspėjo, kas gali nutikti, ir 2023 m. gegužės mėn. ataskaitoje perspėjo, kad „inžinerija pasirodė esanti viena stipriausių Rusijos kariuomenės šakų. Dabar pastatyta gynyba, kurią sudaro sudėtingos kliūtys ir lauko įtvirtinimai, taps dideliu taktiniu iššūkiu Ukrainos puolamosioms operacijoms“.
Dabar, kai ukrainiečiai susiduria su suderinto Rusijos puolimo perspektyva, kyla klausimas, ar jų gynybinės linijos bus tokios pat geros kaip rusų – ir ar jie nepaliko per mažai laiko rimtoms gynybinėms linijoms sukurti.
„Jie pagaliau pradėjo jas statyti. Bet tai yra vėlu. Jie iš tikrųjų pradėjo praėjusį mėnesį“, – sakė opozicijos įstatymų leidėja, buvusi buvusio prezidento Petro Porošenkos administracijos vicepremjerė Ivana Klympuš-Cincadzė.
Charkivo srities gubernatorius Olehas Syniehubovas „Politico“ sakė: „Gynybinius įtvirtinimus pradėjome statyti ir remontuoti tik kovo 1 d.“ Jis sakė negalįs pasakyti, kada jie bus baigti. „Įtvirtinimai yra sudėtingos paskirties, juos sudarys užtvaros, galinčios sustabdyti šarvuočius, ir minų laukai“, – sakė jis.
Buvęs vyresnysis lauko pajėgų vadas teigė, kad nerimauja, jog Ukraina neturi pakankamai minų naujiems įtvirtinimams – ir pakankamai mobilizuotų karių, kurie galėtų tinkamai juos aptarnauti. Jam buvo suteiktas anonimiškumo prašymas, kad galėtų laisvai kalbėti.
Lapkritį V.Zelenskis su kariuomenės vadais aptarė būtinybę smarkiai išplėsti įtvirtinimus, tačiau tik vasario mėnesį D.Šmyhalis paskelbė apie 524 mln. JAV dolerių finansavimą jų statybai, o kiti šaltiniai skyrė dar 280 mln. dolerių.
„Dabar pinigų yra, – sakė R.Pavlenka. – Tačiau dabar reikia tuos pinigus konkrečiai panaudoti.“ Neseniai vykusioje ekskursijoje – saugumo sumetimais jis atsisakė pasakyti, kur konkrečiai, – jis nusivylė ir tempais, ir naudojamomis medžiagomis.
Trečiadienį V.Zelenskis apžiūrėjo kai kuriuos įtvirtinimus Sumų regione, už poros valandų į šiaurės rytus nuo Kyjivo.
Prie parlamento sujudimo prisidėjo tai, kad neseniai gynybos ministro Rustemo Umerovo patarėju buvo paskirtas buvęs prezidento padėjėjas Kyrylo Tymošenka. Jis atsistatydino 2023 m. sausį, pasipylus kaltinimams korupcija.
„Mes klausėme, kodėl žmogus, kuris buvo atleistas iš pareigų, kas buvo įvardyta kaip antikorupcinė akcija, tokiu metu vėl atsirado gynybos ministerijoje“, – sakė R.Pavlenka.
Jis sakė, kad Ukrainai reikia statyti stiprius gynybinius įtvirtinimus, nes Rusija dabar naudoja galingas sklandančias bombas, kurios daro didžiulę žalą fronto linijose, o kai kurie baiminasi, kad tai pakreips karinę pusiausvyrą.
1,5 tonos sverianti bomba FAB-1500 yra seno sovietinio ginklo konversija. Ją pristato naikintuvai maždaug už 70 km nuo taikinio, tada ją nukreipia nukreipimo sistema ir ji, naudodama iššokančius sparnus, sklendžia link taikinio.
FAB bombos buvo naudojamos per neseniai vykusį Rusijos puolimą Donecko regione ir suardė Avdijivkos – miesto Rytų Ukrainoje, kuris praėjusį mėnesį atiteko Rusijai – gynybą.
„Mums reikės labai gilių įtvirtinimų, kad atlaikytume šias iš oro valdomas bombas“, – sakė R.Pavlenka.
„Rusai kuria įtvirtinimus visur, kur tik įmanoma, nepriklausomai nuo to, ar jie yra puolime, ir tai yra sveika karo logika“, – pridūrė jis.
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai
12:52
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Pasak KAM, JAV Kongresas šią savaitę priėmė Vyriausybės finansavimo įstatymą, į kurį ir įtraukta minima parama, Lietuvai ji skiriama kariuomenės kritiniams pajėgumams stiprinti – oro gynybai, jūrinės aplinkos stebėjimui, amunicijai, regioniniam ilgojo nuotolio artilerijos pajėgumui.
„JAV yra strateginė Lietuvos partnerė ir viena pagrindinių Baltijos regiono saugumą užtikrinančių sąjungininkių. Amerikiečiai itin aktyviai dalyvauja įgyvendinant saugumo užtikrinimo priemones Baltijos šalyse, stiprindami regiono saugumą ir stabilumą“, – pranešime cituojamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Pasak KAM, praėjusiais metais JAV vien Lietuvai skyrė apie 200 mln. dolerių paramą per įvairius finansavimo mechanizmus, įskaitant saugumo pagalbą Baltijos šalims.
Pastaraisiais metais su amerikiečiais sudaryti susitarimai dėl „Himars“ artilerijos sistemų ir „Amraam“ raketų įsigijimo, Lietuva iš JAV taip pat perka 500 šarvuotųjų visureigių JLTV, keturis sraigtasparnius „Black Hawk“, dronus „Switchblade“, prieštankines raketų sistemas „Javelin“, ryšių įrangą.
Nuo 2019 metų Lietuvoje nepertraukiamai tarnauja rotuojami JAV kariuomenės batalionai.
D.Kuleba atvyko į Naująjį Delį stiprinti ryšių su Indija, istorine Rusijos sąjungininke
12:28
Ukrainos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį atvyko į Naująjį Delį dviejų dienų vizito, kurio tikslas – stiprinti dvišalius ryšius ir bendradarbiavimą su Indija, Rusiją patikima sąjungininke laikančia dar nuo Šaltojo karo laikų.
Penktadienį Dmytro Kuleba susitiks su savo kolega Subrahmanyamu Jaishankaru, taip pat su patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotoju, pranešė Indijos užsienio reikalų ministerija.
Ketvirtadienį D.Kuleba pagerbs Indijos nepriklausomybės lyderio Mahatmos Gandhi atminimą Radžghato memoriale.
D.Kulebos vizitas vyksta praėjus savaitei po to, kai indų premjeras Narendra Modi pasikalbėjo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Rusijos vadovu Vladmiru Putinu, kurį Indija iki šiol vengia kritikuoti dėl karo Ukrainoje.
Vietoj to Naujasis Delis pabrėžia, kad norint nutraukti karą reikia pasitelkti diplomatines priemones ir dialogą, ir išreiškė norą prisidėti prie taikos pastangų.
Kovo 20 dieną N.Modi socialiniame tinkle „X“ parašė, jog išreiškė V.Zelenskiui „nuoseklią Indijos paramą visoms pastangoms siekti taikos ir kuo greičiau užbaigti vykstantį konfliktą“, ir pridūrė, kad šalis toliau teiks humanitarinę pagalbą.
Tai įvyko po to, kai N.MModi pasikalbėjo su V.Putinu, kad pasveikintų jį su perrinkimu prezidentu. Pasak Indijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimo, abu lyderiai susitarė toliau stiprinti savo santykius, o N.Modi pakartojo, kad dialogas ir taika yra geriausia išeitis sprendžiant Rusijos ir Ukrainos karo problemą.
Vadovaujant N.Modi, Indija save vaizduoja kaip kylančią svarbią geopolitikos veikėją, galinčią tarpininkauti tarp Vakarų ir Rusijos dėl karo Ukrainoje.
Praėjusią savaitę telefonu kalbėdamas su N.Modi V.Zelenskis sakė, kad paragino Indiją dalyvauti aukščiausiojo lygio susitikime taikos siekiui, kurį surengti pasiūlė Šveicarija.
„Ukraina yra suinteresuota stiprinti mūsų prekybos ir ekonominius ryšius su Indija, visų pirma žemės ūkio produktų eksporto, bendradarbiavimo aviacijos lauke, prekybos farmacijos ir pramonės produktais srityse“, – sakoma Ukrainos prezidento pranešime „X“.
Jungtinėse Tautose Naujasis Delis susilaiko nuo balsavimo prieš Maskvą ir prasidėjus invazijai perka daugiau rusiškos naftos sumažintomis kainomis.
Tuo pat metu Indija suintensyvino ryšius su Vakarų galybėmis, pavyzdžiui, Jungtinėmis Valstijomis ir Europos Sąjunga. Naujasis Delis stengiasi sumažinti savo priklausomybę nuo Maskvos dėl ginklų ir technologijų, nes dėl karo sutriko tiekimas. Indija kartu su JAV, Australija ir Japonija taip pat priklauso vadinamajam Ketvertui (angl. The Quad).
Pernai Azijos milžinėje apsilankiusi Ukrainos užsienio reikalų viceministrė Eminė Džaparova paragino Indiją atlikti svarbesnį vaidmenį padedant nutraukti Rusijos invaziją, sakydama, kad Kyjivas sveikintų bet kokias pastangas, kuriomis siekiama nutraukti karą.
V.Putinas sako, kad Rusija nepuls NATO, bet grasina numušinėti Vakarų tiekiamus naikintuvus F-16
11:56 Atnaujinta 12:23
Rusija neketina pulti jokios NATO šalies ir nepuls Lenkijos, Baltijos šalių ar Čekijos, tačiau jei Vakarai Ukrainai tieks naikintuvus F-16, juos numuš Rusijos pajėgos, vėlai trečiadienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas, kurį cituoja naujienų agentūra „Reuters“.
Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą 2022 m. vasario mėn. sukėlė giliausią Rusijos santykių su Vakarais krizę nuo 1962 m. Kubos raketų krizės.
Kalbėdamas Rusijos karinių oro pajėgų lakūnams, V.Putinas sakė, kad po 1991 m. Sovietų Sąjungos žlugimo JAV vadovaujamas karinis aljansas išsiplėtė į rytus Rusijos link, tačiau Maskva neplanuoja pulti NATO valstybių.
„Neturime jokių agresyvių ketinimų šių valstybių atžvilgiu“, – sakė V.Putinas, kaip teigiama ketvirtadienį paskelbtoje Kremliaus stenogramoje.
„Mintis, kad užpulsime kokią nors kitą šalį – Lenkija, Baltijos šalys, čekai taip pat gąsdinami – yra visiška nesąmonė. Tai paprasčiausia nesąmonė“, – kalbėjo Rusijos vadovas.
Kremlius, kuris kaltina JAV kovojant prieš Rusiją ir remiant Ukrainą pinigais, ginklais ir žvalgybos duomenimis, teigia, kad santykiai su Vašingtonu tikriausiai dar niekada nebuvo blogesni.
Tikina, kad F-16 nieko nepakeis
Paklaustas apie naikintuvus F-16, kuriuos Vakarai pažadėjo atsiųsti Ukrainai, V.Putinas sakė, kad tokie lėktuvai padėties Ukrainoje nepakeis.
„Jei jie tieks F-16, o jie apie tai kalba ir, matyt, rengia pilotus, tai nepakeis padėties mūšio lauke“, – kalbėjo V.Putinas.
Gąsdino, kad numušinės naikintuvus
„Mes sunaikinsime lėktuvus, kaip šiandien naikiname tankus, šarvuočius ir kitą įrangą, įskaitant daugkartinius raketų paleidimo įrenginius“, – agresyvią retoriką naudojo Rusijos prezidentas.
V.Putinas minėjo, kad F-16 gali nešti ir branduolinius ginklus.
„Žinoma, jei jie bus naudojami iš trečiųjų šalių aerodromų, jie mums taps teisėtais taikiniais, kad ir kur jie būtų“, – kalbėjo V.Putinas.
V.Putino pastabos nuskambėjo po anksčiau dieną Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos išsakytų komentarų, kad naikintuvai turėtų pasiekti Ukrainą per artimiausius mėnesius.
Belgija, Danija, Norvegija ir Nyderlandai - vienos iš šalių, pažadėjusių padovanoti F-16. Šalių koalicija pažadėjo padėti apmokyti Ukrainos pilotus naudotis šiais lėktuvais.
Ką Rusijos užsienio žvalgybos vadovas S.Naryškinas tris dienas veikė Š.Korėjoje
11:16
Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Sergejus Naryškinas su trijų dienų vizitu lankėsi Šiaurės Korėjoje. Tai ketvirtadienį pranešė Šiaurės Korėjos oficialioji naujienų agentūra, o vėliau šią informaciją patvirtino SVR.
Vizitas įvyko pasirodžius pranešimams apie šaudmenų tiekimą iš Šiaurės Korėjos į Rusiją ir naftos tiekimą iš Rusijos į Šiaurės Korėją – pažeidžiant tarptautines sankcijas, skelbia Laisvės radijas.
Senos sąjungininkės stiprina ryšius tęsiantis Maskvos karui prieš Ukrainą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos žvalgybos vadovas atskleidė, kodėl Rusija leido įvykti teroristiniam išpuoliui
10:58
Ukrainos žvalgybos duomenimis, Rusija iš anksto žinojo apie rengiamą teroristinę operaciją prie Maskvos esančiame prekybos centre „Crocus City Hall“, tačiau leido jai įvykti arba dėl kovos įtakos bokštuose, arba dėl to, kad nebuvo tinkamai įvertintas realus išpuolio mastas, pareiškė tarnybos vadovas Kyrylo Budanovas.
Jis pabrėžė, kad pasaulis neturėtų leisti Maskvai sekti pasakų apie tai, kad teroristų išpuolis „stebuklingai materializavosi iš niekur“.
„Bent vasario 15 d. Rusija žinojo apie pasirengimą. Pasakysiu daugiau: ši informacija ją pasiekė per grupuotės žvalgybos skyrių Sirijoje. Iš ten ji pateko į Maskvą. Ir neleiskite jiems pasakoti pasakų, kad visa tai stebuklingai materializavosi iš niekur“, – per kalbą Trečiajame tarptautiniame strateginės komunikacijos forume pareiškė K.Budanovas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Baltieji rūmai pripažino bandantys atkalbėti E.Macroną nuo drastiško žingsnio
10:03
Jungtinių Valstijų valstybės departamentas beveik nuoširdžiai prisipažino, kad bando įtikinti Prancūzijos vadovą Emmanuelį Macroną nesvarstyti galimybės siųsti Vakarų karių į Ukrainą.
Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris spaudos konferencijos metu pabrėžė, kad Vašingtonas neketina siųsti savo tarptautinio legiono į Kyjivą ir kad su E.Macronu vaisingai dirba Ukrainos klausimu.
Planuojama, kad kitą savaitę Paryžiuje turėtų apsilankyti JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
M.Milleris nurodė, kad Prancūzija yra ilgametė Vašingtono sąjungininkė, todėl E.Macronas ir A.Blinkenas aptars Ukrainos ir kitus svarbius klausimus.
Valstybės departamento atstovas žiniasklaidai nepateikė konkrečių E.Macrono ir A.Blinkeno susitikimo detalių.
„Negaliu komentuoti šių pranešimų ir nesiruošiu išsamiai komentuoti susitikimo, bet, žinoma, mes aiškiai pasakėme, kad Jungtinės Valstijos neketina siųsti karių į Ukrainą“, – nurodė jis.
Anksčiau Prancūzijos prezidentas padarė skandalingą pareiškimą, kad ateityje sąjungininkai galėtų padėti Ukrainai kariais. Tačiau jo žodžiams atvirai nepritarė nemažai šalių. Nepaisant to, tai nepakeitė E.Macrono retorikos. Kovo 14 d. jis patikslino, kad, jei Prancūzija nuspręstų siųsti karius į Ukrainą, dėl to būtų kalta tik Rusija, kuri pradėjo karą su ukrainiečiais.
Pasak žiniasklaidos pranešimų, Prancūzija šią idėją slapta svarstė nuo vasaros. Šią savaitę „Le Figaro“ išsakė scenarijus, kaip E.Macronas galėtų įgyvendinti savo idėją.
Karybos ekspertas: Ukraina gali nusitaikyti ir į kitus svarbius objektus Rusijoje
09:51
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys soscialiniame tinkle „Facebook“ trečiadienio vakarą publikuotoje karo apžvalgoje pažymėjo, kad „fronte nieko naujo, mūšiai tęsiasi, Rusijos pajėgos išlaiko iniciatyvą ir puola, bet ukrainiečiai toliau apsigina“.
Pasak jo, padėtis tikrai nėra lengva, bet nėra ir kritinė: "Kaip ir prognozavau, agresoriaus pastangos nukreiptos Časiv Jaro link“.
„Tačiau yra ir nelabai gera žinia. Charkivas pirmą kartą atakuotas sklendžiančiomis bombomis FAB-500 su moduliu UMPK. Tai reiškia, kad ukrainiečių oro gynyba šiame rajone nebėra pajėgi sustabdyti Rusijos aviacijos, ir agresorius gali pradėti beveik nebaudžiamą miesto bombardavimą dideliu kiekiu pigesnių nei raketos bombų.“
Ekspertas paaiškino, kad įprastai vienas lėktuvas perneša 2 tokias bombas (pakabinti galima ir daugiau, bet racionaliausia pernešti po 2), kurių kiekviena turi 300 kg sprogstamąjį užtaisą.
Palyginimui, sausumos raketos „Iskander“, jūrinės „Kalibr“ ir aviacinės Ch-101 perneša 400-480 kg užtaisą, yra daug brangesnės o joms pagaminti reikia deficitinių komponentų ir daug daugiau laiko.
„FAB-500 yra senos, pigios aviacinės bombos, kurios su sumontuotu UMPK moduliu gali atakuoti taikinius daug taikliau ir iš 40-50 km atstumo. 10 lėktuvų Su-34 gali pernešti tokį patį sprogstamosios medžiagos kiekį, kaip 15 raketų. O tai leidžia pradėti tokio masto arčiau fronto linijos esančių miestų bombardavimą, kokio negalima pasiekti jokiomis raketomis“, – dėstė E.Papečkys.
To pasekoje, pasak eksperto, ukrainiečiai bus priversti pritraukti papildomas oro gynybos sistemas, tuo pačiu apnuogindami kitus svarbius taikinius ir patirdami didesnius priešlėktuvinių vienetų nuostolius.
„Žinoma, Charkivas karo pradžioje buvo dar intensyviau apšaudomas artilerija ir salvinėmis raketinėmis sistemomis, bet jeigu rusai sugebės miestą nuolat bombarduoti, bus daugiau aukų ir sugriovimų.“
E.Papečkio nuomone, gera žinia yra NATO narių svarstymai dėl rusų raketų numušimo virš Ukrainos, jeigu jos skrieja NATO valstybių link ir yra tikimybė, kad sprogs jų teritorijoje.
„Tai reiškia, kad Lenkijoje arba Rumunijoje prie sienos su Ukraina stovinčios oro gynybos sistemos pridengs dalį Ukrainos teritorijos. Tai labai trukdytų rusams atakuoti kai kurią uosto infrastruktūrą Odesos srityje. Ir rusai nirš, bet neturės ką pasakyti, nes NATO užtikrins savo narės saugumą.“
Reziumuodamas ekspertas pažymėjo, kad fronte ir toliau vyks rutininės kovos, siekiant vienas kitą kiek galima labiau išsekinti iki vasaros.
„Rusams vis didesnį pranašumą suteikia jų aviacija. Ukrainiečiai toliau stiprins smūgius bepiločiais ir raketomis taikiniams okupuotame Kryme ir Rusijos naftos perdirbimo įmonėms. Bet artimiausiu metu gali nusitaikyti ir į daugiau svarbių objektų Rusijoje.“
Pareigūnai: teroro akto Maskvoje aukų skaičius pasiekė 143
09:12
Žuvusių per teroro aktą Pamaskvės koncertų salėje žmonių skaičius padidėjo iki 143, trečiadienį pranešė Rusijos valdžios institucijos.
Praėjus penkioms dienoms po penktadienį įvykdyto išpuolio, kuris yra daugiausiai aukų pareikalavęs „Islamo valstybės“ (IS) išpuolis Europos teritorijoje ir didžiausias Rusijoje per pastaruosius du dešimtmečius, Rusijos civilinės gynybos ir nepaprastųjų situacijų ministerija paskelbė žuvusiųjų pavardes.
Trečiadienio popietę ligoninėje vis dar buvo 80 per išpuolį sužeistų žmonių, įskaitant šešis vaikus, naujienų agentūrai TASS sakė sveikatos apsaugos ministras Michailas Muraška.
Vienas medicinos srities šaltinis TASS nurodė, kad 205 žmonėms buvo suteikta ambulatorinė pagalba.
Rusijos vicepremjerė Tatjana Golikova antradienį žurnalistams teigė, kad daugelis šoko ištiktų žmonių iš pradžių negrįžo į ligoninę gydytis.
Penktadienį netoli Maskvos esančioje koncertų salėje „Crocus City Hall“ užpuolikai atidengė ugnį ir vėliau padegė pastatą.
Suimti keturi įtariami atakos vykdytojai, kurie, Rusijos valstybinės žiniasklaidos duomenimis, visi yra iš Tadžikistano, ir keli įtariami bendrininkai.
Atsakomybę dėl išpuolio greitai prisiėmė džihadistų grupuotė IS, bet Maskva nesiliauja kartojusi savo pirminės versijos, kad išpuolis susijęs su Ukraina.
Kyjivas kategoriškai atmeta bet kokias sąsajas.
Rusija jau kelerius metus yra IS taikinys dėl savo vaidmens malšinant neramumus regionuose, kuriuose gyventojų daugumą sudaro musulmonai, taip pat dėl paramos Sirijos vyriausybei šioje šalyje vykstančiame pilietiniame kare.
Rusai karui Ukrainoje verbuoja samdinius net iš Šri Lankos: „Nežinojome, kad bus taip pavojinga“
09:09
Rusijai pavyko užverbuoti Šri Lankos piliečius kovoti brutaliame kare prieš Ukrainą. Kai kurie iš jų jau žuvo, skelbia žiniasklaidos grupė „Al Jazeera“.
Žurnalistas kalbėjosi su dviem Rusijos pusėje kovojusiais samdiniais iš šios salos Indijos vandenyne. Jie papasakojo, kaip laikinai okupuotoje Donecko srityje juos užpuolė Ukrainos bepilotis orlaivis.
„Mes nežinojome, kad tai bus taip pavojinga, – sakė Senaka Bandara.
Rusija pažadėjo Šri Lankos piliečiams, kad jie bus įtraukti į „pagalbinius darbus“. Tačiau Ukrainos kariškiams pavyko pataikyti į bunkerį, kuriame buvo apsistoję samdiniai.
Pasak straipsnio, šimtai Šri Lankos piliečių kovoja Rusijos pusėje prieš Ukrainą. Dauguma jų išvyko kariauti dėl 3 000 JAV dolerių atlyginimo ir perspektyvos gauti Rusijos pasą. „Al Jazeera" taip pat pažymėjo, kad kai kurie samdiniai jau žuvo.
Kiek anksčiau Ukrainos nacionalinis pasipriešinimo centras pranešė, kad vietiniai gyventojai laikinai okupuotoje teritorijoje pastebėjo atvykstant vis daugiau Kremliaus samdinių. Teigiama, kad tarp jų nemažai kovotojų iš Kubos ir Nepalo.
Naujienų agentūra „Reuters“ taip pat pranešė, kad Indija paprašė Rusijos paleisti kai kuriuos savo piliečius, kurie dirba Rusijos kariuomenėje „pagalbinėse pareigose“.
Karo belaisvių reikalų koordinavimo štabo atstovas Petro Jacenka teigė, kad Rusijos mobilizaciniai ištekliai išsekę, todėl šalis agresorė verbuoja vis daugiau užsieniečių kovai prieš Ukrainą. Ukrainos nelaisvėje yra Kubos, Nepalo, Afrikos ir Lotynų Amerikos atstovų.
„The Telegraph“: šie trys ginklai gali padėti užbaigti karą Ukrainoje
09:00
Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir karinė vadovybė nuo metų pradžios skelbia patirianti svarbiausios ginkluotės ir ginklų sistemų trūkumą. Britų leidinys „The Telegraph“ skelbia, kad tik trijų rūšių ginklai gali pakeisti karo Ukrainoje eigą jos naudai.
Pirmiausia, Ukrainos gynėjams reikalingi artilerijos sviediniai. Per pirmuosius 18 Rusijos plataus masto invazijos mėnesių Jungtinės Valstijos buvo pagrindinė artilerijos šaudmenų tiekėja Ukrainos daliniams.
„Iš viso amerikiečiai padovanojo apie du milijonus sviedinių. Pusė jų atkeliavo tiesiai iš amerikiečių atsargų. Kitą pusę Amerika tyliai įsigijo iš Pietų Korėjos. Šie šoviniai kartu su papildoma amunicija iš kitų šaltinių leido ukrainiečių ginklams didžiąją dalį pirmųjų pusantrų karo metų iššaudyti apie 10 000 šovinių per dieną. To pakako, kad prilygtų rusų pajėgumams, nors rusai sudegino didžiąją dalį savo šaudmenų atsargų per pirmąsias kelias karo savaites“, – rašoma straipsnyje.
Tačiau Respublikonų partijai užblokavus naują karinės pagalbos paketą, o vėliau iki praėjusių metų pabaigos sumažinus JAV Ukrainai tiekiamos amunicijos kiekį, kasdien ukrainiečiams tiekiamų šovinių kiekis sumažėjo dviem trečdaliais.
Straipsnio autorius pažymi, kad šiuo metu Jungtinės Valstijos Teksase stato šovinių gamyklą, kuri papildys jau esamos kitoje valstijoje pajėgumus. Skelbiama, kad netrukus JAV per mėnesį galės pagaminti apie 70 tūkst. sviedinių, t.y. šešis kartus daugiau nei 2022 m.
„Nėra jokios priežasties, dėl kurios didžioji dalis šaudmenų negalėtų patekti į Ukrainą. Kartu su Europos Sąjungos šaudmenimis, taip pat atskira Čekijos iniciatyva, skubus JAV šaudmenų tiekimas galėtų suteikti Ukrainai ilgalaikį artilerijos pranašumą pirmą kartą visaverčio karo metu“, – aiškinama straipsnyje.
Tačiau, norint laimėti karą, šovinių ir sviedinių Ukrainai nepakaks. Nuolatines brutalias Rusijos atakas patiriančiai šaliai reikalinga atitinkama oro gynybos sistema. „Patriot“ sistemos leidžia ukrainiečiams ne tik apsisaugoti nuo rusų raketų, bet ir padeda pasiekti jautrius jos taikinius: jau šiemet per dvi savaites Ukraina numušė 13 Rusijos lėktuvų.
„Idealiu atveju Ukraina turėtų dislokuoti 1 mlrd. dolerių vertės „Patriot“ baterijas kiekviename iš pusšimčio didžiausių savo miestų, o po vieną paskirti rytiniam ir pietiniam frontui. Šios baterijos turėtų turėti galimybę šaudyti maksimaliu greičiu, o tai reiškia, kad joms reikėtų nuolat tiekti raketas, kurių kiekviena kainuotų apie 3 mln. dolerių. Padvigubinus ar patrigubinus „Patriot“ sistemų skaičių, ukrainiečiai galėtų susigrąžinti fronto linijos kontrolę ore ir pakeisti nerimą keliančią tendenciją, kad Rusijos raketų smūgiai Ukrainos miestams tampa vis didesni ir kruvinesni“, – rašo „The Telegraph“.
Kita ginkluotės rūšis, kurios reikia Ukrainai, yra šarvuočiai. Leidinys pabrėžė, kad 47-oji mechanizuotoji brigada yra pagrindinė amerikiečių gamybos šarvuočių, įskaitant tankus „Abrams M-1“ ir kovos mašinas „Bradley M-2“, operatorė, todėl tiekdamos naują įrangą Jungtinės Valstijos galėtų „išgelbėti vieną geriausių Ukrainos brigadų“.
„Bradley“ ir „Abrams“ yra vienos geriausių šarvuotų transporto priemonių pasaulyje. Kontratakose prieš Rusijos puolimo grupes į vakarus nuo Avdijivkos abi buvo naudojamos siekiant sulėtinti Rusijos žiemos puolimą. Dėl to, sumažėjus artilerijos šaudmenų tiekimui, Ukrainos teritoriniai nuostoliai buvo sumažinti iki minimumo.
„Tačiau iki tol, kol respublikonai nusprendė nutraukti pagalbą, amerikiečiai atsiuntė tik 31 „Abrams“ ir apie 200 „Bradley“ kovos mašinų. Keturi „Abrams" ir daugiau kaip 30 „Bradley" buvo sunaikinti, kiti apgadinti. 47-ajai brigadai baigiasi įranga. JAV kariuomenė saugo tūkstančius senesnių šių kovos mašinų egzempliorių. Prieš išsiunčiant juos į Ukrainą, juos reikėtų iš esmės suremontuoti, tačiau milijardo dolerių užteks sumokėti už darbus ir paspartinti pristatymą“, – rašoma straipsnyje.
Kai tik JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas pateiks projektą balsavimui dėl pagalbos Ukrainai, Pentagonas galės apsvarstyti ir paspartinti šimtų tankų ir kovos mašinų pristatymą Ukrainos kariuomenei.
Negana to, artimiausiomis dienomis Vokietija perduos Ukrainai 10 tūkst. vienetų artilerijos amunicijos, sakė Vokietijos gynybos ministerijos Situacijų centro Ukrainoje vadovas generolas Christianas Freudingas. Berlynas taip pat prisijungė priel Čekijos iniciatyvos, pagal kurią Kyjivui bus nupirkta šovinių iš trečiųjų šalių. Žinoma, kad prie šios iniciatyvos iš viso jau prisijungė 20 šalių.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:21
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 780 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 439,9 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 10 tankų, 21 šarvuotoji kovos mašina, 32 artilerijos sistemos, 2 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, viena priešlėktuvinės gynybos sistema, 56 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 6 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 22 Rusijos bepiločius orlaivius ir 2 sparnuotąsias raketas.
Pasak pranešimo, nuo invazijos pradžios Rusija neteko 6 914 tankų, 13 237 šarvuotų kovos mašinų, 14 595 automobilių ir degalų cisternų, 10 963 artilerijos sistemų, 1 021 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, 729 oro gynybos sistemų, 347 lėktuvų, 325 sraigtasparnių, 8 600 bepiločių orlaivių, 26 laivų ir katerių ir vieno povandeninio laivo.
Rusija skyrė šešerių metų laisvės atėmimo bausmę karą internete kritikavusiam vyrui
08:07
Rusijos teismas trečiadienį nuteisė vieną vyrą šešeriems metams kalėjime už žinutes internete, kuriose smerkiama Rusijos invazija į Ukrainą.
Tai dar vienas Maskvos griežtos pozicijos karo kritikos atžvilgiu pavyzdys.
35 metų Nikolajų Farafonovą Rusijos šiaurinės Komijos respublikos karinis teismas pripažino kaltu dėl „viešo kurstymo vykdyti teroro aktus“, pranešė vietos žiniasklaida.
Prokuratūra teigė, kad jis skelbė vaizdo įrašus ir žinutes, kuriose ragino padeginėti šauktinių registravimo biurus.
Nuo karo pradžios prieš daugiau nei dvejus metus Rusijoje užregistruota kelios dešimtys tokių patalpų padegimų ar bandymų jas padegti.
Nevyriausybinė organizacija „Memorial“, pavadinusi N.Farafonovą politiniu kaliniu, teigė, kad jis gyveno nedideliame regiono miestelyje ir platformoje „Telegram“ turėjo kanalą, atvirai priešišką karui.
„Memorial“ nurodė, kad savo kanale jis visų pirma kalbėjo apie Ukrainoje nužudytus rusų karius, taip pat kritikavo politines represijas, patriotinį prokremlišką ugdymą mokyklose ir kitas šalies vidaus problemas.
2022-ųjų spalį N.Farafonovas jau buvo nubaustas už vadinamąjį kariuomenės diskreditavimą po komentaro internete, kuriame, pasak „Memorial“, buvo užsiminta apie Rusijos karių nužudytus ukrainiečių vaikus.
Nepaisydamas baudos N.Farafonovas ir toliau skelbė Kremliaus veiksmų atžvilgiu kritiškas žinutes, kol praėjusį rugsėjį buvo sulaikytas už „raginimus vykdyti terorizmą“.
Tūkstančiai rusų buvo nubausti ir šimtai įkalinti už tai, kad pasmerkė prezidento Vladimiro Putino 2022-ųjų vasarį pradėtą kaimyninės Ukrainos puolimą.
JAV Atstovų Rūmų pirmininkas M.Johnsonas atsidūrė sudėtingoje padėtyje
08:03
JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas po Velykų tikriausiai pateiks pagalbos Ukrainai įstatymo projektą, tačiau dėl partijos vidaus dinamikos gali kilti sunkumų.
JAV pagalba Ukrainai atidedama nuo 2023 m. rudens, nes įvairios užsienio pagalbos įstatymo projekto versijos buvo sužlugdytos dėl nesutarimų dėl sienų saugumo. Vasario mėn. 95 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui paketas buvo priimtas Senate su abiejų partijų palaikymu, tačiau Atstovų Rūmų pirmininkas M.Johnsonas nuolat nusprendė nepateikti jo balsavimui respublikonų vadovaujamuose Atstovų Rūmuose.
„Atstovų Rūmų respublikonai nuo pat diskusijų pradžios visiškai atvirai sakė, kad bet kokiame vadinamajame papildomame nacionalinio saugumo teisės akte turi būti pripažinta, jog nacionalinis saugumas prasideda nuo mūsų pačių sienos“, – anksčiau „X“ (buvusiame „Twitter“) paskelbė M.Johnsonas.
Tačiau, pasak Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininko atstovo Mike'o McCaulo, M.Johnsonas pakeitė savo pirminę poziciją ir balsavimą dėl pagalbos finansavimo Ukrainai greičiausiai planuos po to, kai Kongresas grįš iš Velykų atostogų.
M.McCaulas taip pat pažymėjo, kad M.Johnsonas atsidūrė sudėtingoje padėtyje, nes susiduria su daugelio atstovų pasipriešinimu. Respublikonų atstovė Marjorie Taylor Greene pateikė pasiūlymą atleisti M.Johnsoną iš pareigų ir įspėjo jį, kad jis neteiktų pasiūlymų dėl finansavimo Ukrainai Atstovų Rūmų posėdyje.
M.Johnsonas nurodė, kad finansavimas Ukrainai ir Izraeliui gali būti išskaidytas į atskirus balsavimus, kad šie du klausimai būtų sprendžiami atskirai, nes vis daugiau demokratų išreiškė nepritarimą Izraelio operacijų Gazoje finansavimui.
Prezidentas Joe Bidenas ne kartą ragino Kongresą priimti pagalbos paketą.
Vasario 9 d. Baltuosiuose rūmuose kalbėdamas su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu prezidentas J.Bidenas sakė, kad būtų „artima nusikalstamam aplaidumui“, jei JAV Kongresas nepalaikytų Ukrainos.
Rusai naktį atakavo Ukrainą raketomis ir bepiločiais lėktuvais: numušti 26 dronai
07:45
Praėjusią naktį Rusijos pajėgos atakavo Ukrainos regionus raketomis ir 28 „Shahed“ dronais iš Juodosios jūros, Krymo, Kursko srities, oro gynybos pajėgos numušė 26 dronus, pranešė Karinių oro pajėgų vadas Mykola Oleščiukas „Telegram“.
„2024 m. kovo 28 d. naktį priešas surengė raketinį ir oro smūgį Ukrainai, panaudodamas tris sparnuotąsias raketas Kh-22 ir antiradarinę raketą Kh-31P (iš Juodosios jūros), taip pat priešlėktuvinę valdomąją raketą S-300 (Donecko sritis) ir 28 atakos bepiločius orlaivius „Shahed-136/131“ (paleidimo rajonas Kursko sritis – Rusijos Federacija, Čaudos kyšulys – Krymas)“, – rašė M.Oleščiukas.
Pasak jo, atremiant smūgį dalyvavo Karinių oro pajėgų priešlėktuvinių raketų daliniai, mobiliosios ugnies grupės ir Gynybos pajėgų elektroninės kovos sistemos.
Vadas sakė, kad Odesos, Charkivo, Dniepropetrovsko ir Zaporižios sričių ribose buvo sunaikinti 26 „Shahed-136/131“ tipo atakos bepiločiai orlaiviai.
Rusija užpuolė 8 bendruomenes Sumų srityje
07:21
Kovo 27 d. Rusijos pajėgos per parą 179 kartus atakavo Sumų sritį 48 atskiromis atakomis, pranešė Sumų srities karinė administracija.
Taikiniais tapo Chotino, Junakivkos, Bilopilijos, Krasnopilijos, Velykos Pysarivkos, Seredyna-Budos, Šalynės ir Esmano bendruomenės.
Visą dieną Rusija minosvaidžiais, artilerija, granatsvaidžiais ir raketomis atakavo pasienio bendruomenes. Penkiose bendruomenėse sprogmenys taip pat buvo mėtomi iš bepiločių orlaivių.
Anksčiau tą pačią dieną prezidentas Volodymyras Zelenskis lankėsi Sumų srityje, kur apžiūrėjo įtvirtinimų statybą netoli srities centro, taip pat aplankė 117-osios atskirosios teritorinės gynybos brigados pozicijas.
Pastarosiomis savaitėmis Rusijos išpuoliai Sumų srityje tapo vis destruktyvesni.
Pagrindiniu Rusijos puolimo taikiniu tapo Velykos Pysarivkos miestas, esantis prie pat Rusijos ir Ukrainos sienos. Suintensyvėjus Rusijos išpuoliams, valdžios institucijos stengėsi padidinti Velyka Pysarivkos miestelio evakuacijos pastangas – šią savaitę evakuota beveik 300 gyventojų.
Pasak Sumų srities 117-osios teritorinės gynybos brigados atstovo spaudai, Velyka Pysarivkoje liko apie 250 gyventojų. Prieš karą bendruomenėje gyveno apie 4 000 gyventojų.
Kovo 27 d. daugiausia išpuolių buvo surengta Krasnopilio mieste – rajone užfiksuota 30 sprogimų, o Velyka Pysarivka pranešė apie septynis sprogimus per dieną.
Teisių grupė įkalintą žurnalistą Baltarusijoje paskelbė politiniu kaliniu
06:34
Žymų Baltarusijos žurnalistą pagrindinė šalies žmogaus teisių grupė „Viasna“ antradienį paskelbė politiniu kaliniu po to, kai jis buvo nuteistas dėl kaltinimų, kurie, kaip manoma, yra nuolatinio susidorojimo su kitaminčiais dalis.
Penktadienį Ihariui Karnejui, kuris dirbo Laisvosios Europos ir Laisvės radijo (RFE/RL) redakcijose ir kitose nepriklausomose žiniasklaidos priemonėse, paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė dėl kaltinimų dalyvavimu ekstremistinės grupės veikloje.
I.Karnejus yra Baltarusijos žurnalistų asociacijos (BŽA), didžiausios šalies nepriklausomų žurnalistų grupės, ginančios žodžio laisvę, kurią autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos vyriausybė laiko ekstremistine, narys.
Per teismo procesą Baltarusijos pareigūnai apkaltino I.Karnejų bendradarbiavimu su BŽA ir parašius „valstybės vadovą ir valdžios atstovus įžeidžiančią medžiagą“.
„Tai nuosprendis ne I.Karnejui, o valdžiai, kuri meta žurnalistus už grotų vien už tai, kad jie profesionaliai dirba savo darbą, – sakė BŽA vadovas Andrejus Bastunecas. – Raginame visus pasaulio žurnalistus solidarizuotis su Baltarusijos kolegomis, kurie susidūrė su griežčiausiu žodžio laisvės suvaržymu Europoje.“
I.Karnejus yra vienas iš 34 Baltarusijos žurnalistų, kurie kalėjime atlieka bausmę arba laukia teismo.
„Bloomberg“ įvardijo, kas yra galingiausias V.Putino ginklas
06:00
Jau daugiau nei dvejus metus Vladimiras Putinas savo kaltinimais ir grasinimais eskaluoti situaciją siekia vienintelio tikslo – atgrasyti ir atbaidyti Vakarų paramą Ukrainai. Nerimą kelia tai, kad Vokietijos kancleris Olafas Scholzas suteikia V.Putinui priežasčių manyti, kad jo taktika veikia, sako naujienų agentūra „Bloomberg“ savo komentare.
Agentūros teigimu, galingiausias V.Putino ginklas yra Vakarų baimė.
„Mėnesius delsęs, O.Scholzas atmetė Ukrainos prašymą dėl Vokietijos ilgo nuotolio raketų sistemos „Taurus“. Šis sprendimas atspindi O.Scholzo politinį jautrumą ir visuotinį Vokietijos susirūpinimą dėl konflikto su Rusija eskalavimo. Tačiau sėjantis sumaištį ir atstumiantis sąjungininkus O.Scholzo elgesys šiuo klausimu, tikėtina, tik dar labiau padrąsins V.Putiną ir sukels pavojų Europos saugumui“, – sako komentaro autoriai.
„Taurus“ raketos neabejotinai padidintų Ukrainos gebėjimą smogti Rusijos tiekimo linijoms ir geriau apsisaugoti nuo tokių išpuolių prieš miestus ir gyvybiškai svarbią infrastruktūrą, su kuriais šalis vėl susiduria.
Dvi panašios tolimojo nuotolio sparnuotosios raketos – Jungtinės Karalystės tiekiamos „Storm Shadow“ ir prancūzų „Scalp“ – pasirodė esančios labai veiksmingos, ypač padėjusios sunaikinti maždaug trečdalį Rusijos Juodosios jūros laivyno. Dėl riboto skaičiaus ir didelės vieneto kainos Ukraina buvo priversta racionaliai naudoti šias raketas. „Taurus“ padidintų šias atsargas, pasižymėtų panašiu ar didesniu nuotoliu.
O.Scholzas teigė, kad raketų siuntimas pareikalautų Vokietijos karių siuntimo į Ukrainą, tačiau jo koalicijos nariai ir kai kurie kariškiai su tuo nesutinka. Nutekintas Vokietijos karinių oro pajėgų karininkų pokalbis apie „Taurus“ (vykęs per nesaugią „Webex“ liniją, kurį paskelbė Rusija) ir paties O.Scholzo palaidas liežuvis papiktino artimiausius Vokietijos sąjungininkus, pastebi komentaro autoriai.
Tuo tarpu O.Scholzas atsisakė britų pasiūlymų atsiųsti daugiau „Storm Shadows“ ir papildyti JK atsargas „Taurus“ raketomis. Taip gali būti dėl susirūpinimo, kad atiduodant ginklus ir duomenų sistemas, kuriomis jie remiasi, sumažės ir taip menki Vokietijos kariuomenės Bundesvero pajėgumai. Neseniai paskelbtoje metinėje ginkluotųjų pajėgų būklės ataskaitoje konstatuotas nerimą keliantis personalo ir ginkluotės trūkumas, taip pat vadovavimo ir mokymo stoka.
„Šie trūkumai rodo, kad reikia daugiau dėmesio skirti nepakankamoms Vokietijos investicijoms į savo kariuomenę, kartu ieškant būdų, kaip užtikrinti, kad Ukraina galėtų gauti jai reikalingų sudėtingų ginklų sistemų. Tačiau pagrindine Vokietijos politikos varomąja jėga tapo O.Scholzo baimė dėl eskalacijos. Nors kancleris sulaukė pagyrų už tai, kad po Rusijos invazijos 2022 m. paskelbė užsienio politikos „zeitenwende“, arba posūkio tašką, pastaruoju metu jis atrodo labiau suinteresuotas pakelti savo partijos reitingus, žaisdamas su pacifistinėmis Vokietijos visuomenės grupėmis“, – pastebi „Bloomberg“.
Tiesą sakant, per pastaruosius dvejus metus O.Scholzo vyriausybė taip pat nuėjo ilgą kelią. Praėjusiais metais Vokietija suteikė Ukrainai tankų „Leopard“ ir dabar yra antra pagal dydį karinės įrangos tiekėja Kyjivui po JAV. Ji priėmė daugiau kaip milijoną ukrainiečių pabėgėlių. Šį mėnesį Vokietija paskelbė apie dar 500 mln. eurų karinę paramą, įskaitant artilerijos sviedinius ir šarvuotąsias transporto priemones.
„Tai sveikintina. Tačiau atsižvelgiant į Vokietijos dydį ir geopolitinę svarbą, ji yra gerokai mažesnė už savo svorį. Ginkluotės sistemos tiekiamos lėtai ir per retai. Tarp NATO narių ji užima tik 11 vietą pagal karinį indėlį, palyginti su bendruoju vidaus produktu, ir 16 vietą pagal finansinius įsipareigojimus, palyginti su BVP“, – sako „Bloomberg“ redakcija.
JAV Kongresui blokuojant papildomą karinę pagalbą Ukrainai, labai svarbu, kad Vokietija imtųsi ryžtingesnio vaidmens. Berlynas turėtų bendradarbiauti su kitų Europos šalių vyriausybėmis, kad į fronto linijas būtų atgabenta daugiau ginklų. Ukrainai labiau nei bet kurios atskiros ginklų sistemos reikia daugiau to, ką ji turi, pradedant šaudmenimis, bet taip pat įskaitant lėktuvus, tankus ir tolimojo nuotolio tiksliai valdomas raketas (įskaitant JAV kariuomenės taktinę raketų sistemą).
Po praėjusią savaitę Berlyne įvykusio susitikimo su Lenkijos ir Prancūzijos vadovais O.Scholzas turėtų imtis konkrečių priemonių Europos gynybai sustiprinti, atkurti išsekusią kariuomenę ir perduoti Ukrainai pakankamą paramą. Tam reikia pripažinti, kad Vokietija, kaip didžiausia Europos ekonomika, nebegali pasikliauti, jog iniciatyvos imsis aklavietėje atsidūręs Vašingtonas, pastebi komentaro autoriai.
„Tie, kurie nori taikos Ukrainoje ir Europoje, pirmiausia turi būti pasirengę parodyti Putinui, kad jis negali laimėti. Kad šis karas Ukrainai yra egzistencinis, buvo akivaizdu nuo 2022 m. vasario mėn. Nesugebėjimas tvirtai pasipriešinti Rusijos agresijai būtų klaida, dėl kurios Vokietija ir visa Europa gailėsis“, – sako „Bloomberg“.
