Svarbiausios naujienos
- V.Zelenskis įvardijo, kaip NATO kariai gali padėti Ukrainai gintis.
- Galingas Ukrainos smūgis: atakavo elektros pastotes ir naftos perdirbimo gamyklas Rusijoje.
- Irano įsigyta rusiška priešraketinė sistema S-300 nesugebėjo apsiginti per Izraelio smūgį.
- Skandalas dėl pinigų Ukrainai: beveik pusė milijardo eurų dar nepasiekė Ukrainos.
- Ar Kremlius ieško įpėdinio? Kodėl čečėnų specialiųjų pajėgų vadas gavo postą Gynybos ministerijoje.
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Zelenskis įvardijo, kaip NATO kariai gali padėti Ukrainai gintis
16:30
Šalių partnerių kariai gali padėti Ukrainai numušti priešo raketas, kaip buvo Izraelio atakos atveju. Tai pranešė „RBK-Ukraina“, remdamasi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimu.
„Dėl karių mūsų teritorijoje. Kokios kariuomenės? Kas buvo Izraelyje? Lėktuvai. Lėktuvai, kurie šaudė raketas. Jeigu mums siūloma, pavyzdžiui, Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos, Didžiosios Britanijos, nesvarbu kieno, aviacija, kuri kyla į dangų savo valstybių teritorijose, jeigu ši aviacija kils virš šalių, kurios yra mūsų kaimynės, teritorijos ir numuš raketas, kurios, be abejo, skrenda į Ukrainą, bet gali atskristi ir į tas teritorijas, kaip jau užfiksuoti faktai su Lenkija ir Rumunija, tai tegul numuša tas raketas. Už tai būsiu tik dėkingas. Jeigu mums bus siūlomi tokie pasiūlymai, kodėl gi ne“, – sakė prezidentas.
Tuo pat metu V. elenskis pažymėjo, kad negirdėjo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlymo įvesti savo kariuomenę į Ukrainos teritoriją.
„Tokio signalo, kad Prancūzijos kariuomenė atvyks į Ukrainos teritoriją ir kartu su mumis kovos prieš Rusiją, tai aš iš Emanuelio negirdėjau“, – sakė jis.
E.Macrono idėja siųsti karius
Anksčiau žiniasklaidoje skelbta, kad Prancūzijos prezidentas svarsto apie Prancūzijos karių įvedimą į Ukrainą, kad jie padėtų apsiginti nuo Rusijos agresijos.
E.Macronas neatmetė galimybės, jog NATO galėtų įvesti karius į pagalbą Ukrainai. Tuo metu šis pareiškimas sukėlė diskusiją tarp Ukrainos sąjungininkų.
Dauguma šalių partnerių buvo neigiamai nusiteikusios prieš savo karių siuntimą į Ukrainą, tačiau kelios šalys teigė, kad yra pasirengusios apsvarstyti tokią galimybę.
Tuo tarpu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė, kad E.Macronas, kalbėdamas apie NATO karius Ukrainoje, turėjo omenyje mokymus.
Naujausios žinios apie Ukrainą
09:43
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
D.Kuleba: tai bloga diena V.Putinui
22:55
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sako, kad JAV Atstovų rūmų balsavimas yra „bloga diena V.Putinui“ ir „bloga diena visiems, kurie išdrįso patikėti, kad Amerika gali svyruoti, kai reikia ginti tai, ką ir už ką ji pasisako“.
Jis gyrė ir respublikonų, ir demokratų politikus, kurie „priėmė teisingą sprendimą“.
A.Kuleba sakė tikintis, kad įstatymo projektas netrukus bus patvirtintas įstatymu, kad jo poveikį „pajustų mūsų kariai priešakinėse linijose“.
Istorinė akimirka
22:53
J.Stoltenbergas: esame saugesni
21:43
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas irgi gyrė ilgai atidėliotą JAV Atstovų Rūmų sprendimą skirti paramą Ukrainai.
„Džiaugiuosi, kad JAV Atstovų Rūmai patvirtino naują didelį pagalbos Ukrainai paketą. Ukraina naudoja NATO sąjungininkų suteiktus ginklus, kad sunaikintų Rusijos kovinius pajėgumus. Dėl to mes visi Europoje ir Šiaurės Amerikoje esame saugesni“, – rašė J.Stoltenbergas socialiniame tinkle „X“.
V.Zelenskis sureagavo į Vašingtono skirtą 61 mlrd. dolerių paramą
21:11
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė pareiškimą svetainėje „X“, kuriame palankiai įvertino JAV priimtą sprendimą dėl skirtos paramos.
„Esu dėkingas Jungtinių Valstijų Atstovų Rūmams, abiem partijoms ir asmeniškai pirmininkui už sprendimą, kuris išlaiko istoriją teisingame kelyje.
Demokratija ir laisvė visuomet turės pasaulinę reikšmę ir niekada neprapuls, kol Amerika padės ją saugoti.
Šiandien Atstovų Rūmų priimtas gyvybiškai svarbus JAV pagalbos įstatymas neleis karui plėstis, išgelbės tūkstančius gyvybių ir padės abiem mūsų tautoms tapti stipresnėms.
Teisingą taiką ir saugumą galima pasiekti tik pasitelkus jėgą. Tikimės, kad įstatymų projektai bus palaikyti Senate ir nusiųsti ant prezidento J.Bideno stalo. Ačiū, Amerika!“, – paskelbė V.Zelenskis.
Pagaliau pritarta: JAV skirs 61 mlrd. paramą Ukrainai
21:00
JAV Atstovų Rūmai pritarė dideliam pagalbos paketui Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui. Šalims iš viso bus skiriama 95 mlrd. dolerių paramos, iš kurių 61 mlrd. dolerių – Ukrainai, rašo BBC.
Latvijos prokuratūra kaltina šalies pilietį vykimu į Ukrainą sabotažo tikslais
20:33
Latvijos prokuratūra šeštadienį pateikė kaltinimus šalies piliečiui dėl vykimo į Ukrainą diversijos tikslais.
Viešame teismo kalendoriuje nurodyta, kad Ivano Tarabanovo byla Rygos miesto teisme bus nagrinėjama birželio mėnesį.
Prokuratūra naujienų agentūrai LETA patvirtino, kad asmuo kaltinamas bandymu neteisėtai dalyvauti kariniame konflikte Ukrainoje ir kelionėmis teroristiniais tikslais. Šiuo metu vyras yra sulaikytas.
Prokuratūra nurodė, kad kaltinamasis, nebūdamas Latvijos kariuomenės nariu ir pažeisdamas „Latvijos nacionalinių ginkluotųjų pajėgų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ nuostatas, kurios numato teisinę tvarką, pagal kurią asmenys gali dalyvauti ginkluotame konflikte už Latvijos teritorijos ribų, siekė dalyvauti karinėse operacijose ir ginkluotame konflikte Ukrainoje.
Priduriama, kad 2022 metų sausį jis gavo nurodymus įvykdyti sabotažo aktą Ukrainoje, panaudojant padegimo elementus.
Vėliau įtariamasis išvyko į Ukrainą vykdyti savo nurodymų.
Tačiau prokuratūra daugiau informacijos nepateikė.
Bylą tyrė Latvijos valstybės saugumo tarnyba (VDD), o vėliau ji buvo perduota šalies prokurorams.
Ukraina per du mėnesius neteko penkių tankų „Abrams“: įvardijo pagrindinę priežastį
20:03
Mūšio lauke Ukrainoje vis dažniau vykdomi dronų smūgiai daro mirtiną žalą vienam pagrindinių karinės galios simbolių – tankams – ir grasina pakeisti jų vaidmenį ateities konfliktuose, rašo dienraštis „The New York Times“ (NYT).
Per pastaruosius du mėnesius Rusijos pajėgos sunaikino penkis iš 31 JAV tanko „M1 Abrams“, kuriuos Pentagonas praėjusį rudenį nusiuntė į Ukrainą, sakė aukštas JAV pareigūnas. Dar mažiausiai trys tankai buvo vidutiniškai apgadinti nuo tada, kai šių metų pradžioje jie buvo išsiųsti į fronto liniją.
Ukrainoje taip pat buvo kovoja vokiški tankai „Leopard“, kurių, pasak karybos tyrimų grupės „Oryx“, sunaikinta mažiausiai 30. Tačiau „Abrams“ plačiai laikomas vienu galingiausių pasaulyje.
„Tai, kad atakos dronais sunaikinti kariuomenę yra lengviau, nei iš pradžių manė kai kurie pareigūnai ir ekspertai, rodo, kad dar vienas konflikto Ukrainoje būdas keičia patį šiuolaikinio karo pobūdį“, – sako karinis ekspertas, Hudsono instituto Vašingtone gynybos analitikas Canas Kasapoglu.
Labai tikslus ir nebrangus tankų žudikas
Nepaisant savo galios, tankai nėra neįveikiami, o labiausiai pažeidžiami jie ten, kur jų sunkioji šarvuotoji plokštė yra ploniausia: ant stogo, variklio bloko gale ir erdvėje tarp korpuso ir bokštelio. Daugelį metų prieš juos daugiausia buvo naudojamos minos, savadarbiai sprogstamieji užtaisai, granatsvaidžiai ir iš peties paleidžiamos prieštankinės valdomos raketos. Jos buvo plačiai naudojamos karo Ukrainoje pradžioje, nes galėjo pataikyti į tankus iš viršaus ir pataikydavo 90 proc. atvejų.
Tačiau dabar Ukrainoje prieš tankus naudojami dronai yra dar tikslesni ir gali būti nukreipti į pažeidžiamiausias tankų vietas. Keliais atvejais FPV dronai taip pat buvo naudojami siekiant „pribaigti“ tankus, kurie jau buvo pažeisti minų ar prieštankinių raketų taip, kad jų nebūtų galima pašalinti iš mūšio lauko ir suremontuoti.
„Priklausomai nuo jų dydžio ir technologinio sudėtingumo, dronai gali kainuoti vos 500 JAV dolerių – menka suma, už kurią galima sunaikinti 10 mln. JAV dolerių kainuojantį tanką „Abrams“, – rašo NYT.
Dronai kare Ukrainoje
Kaip anksčiau rašė „The Washington Post“, virš Ukrainos fronto linijos danguje patruliuoja tiek daug dronų, kad Ukrainos ir Rusijos kariai praktiškai negali judėti nerizikuodami būti pastebėti ir susprogdinti. Pažymima, kad tokia veikla „pilkąją zoną“ pavertė „mirties zona“.
Leidinys įsitikinęs, kad kartu su plačiai paplitusiais minų laukais ir amunicijos bei karių trūkumu šie veiksniai iš esmės neleidžia Ukrainai susigrąžinti dalies teritorijos, kaip tai buvo padaryta 2022 m.
Pentagonas jau pasiruošęs ir laukia Kongreso leidimo: skelbia, kada Ukraina sulauktų JAV karinės siuntos
18:10
Pentagonas jau „supakavo“ visas „dovanas“ Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ir tik laukia JAV politinės vadovybės leidimo perduoti jas ukrainiečiams.
Ukraina gaus pirmąją ginklų siuntą iš JAV „mažiau nei po savaitės“, kai JAV Kongresas priims naują pagalbos Kijevui programą ir prezidentas Joe Bidenas pasirašys įstatymą.
JAV pareigūnai tai atskleidė leidiniui „The Washington Post“.
Pažymima, kad šį šeštadienį Kongreso Atstovų Rūmai turi svarstyti pagalbos Ukrainai įstatymo projektą. Jei jam bus pritarta, kitą savaitę šį dokumentą svarstys Kongreso Senatas, kuris žadama neatidėlioti priėmimo. Jei Senatas pasakys „taip“, liks tik sulaukti J.Bideno, kuris taip pat palankiai atsiliepė apie dokumentą, parašą.
Anksčiau Pentagono šaltiniai žiniasklaidai jau pranešė, kad JAV kariuomenė iš anksto pradėjo pakuoti naują ginklų partiją Ukrainai, kad galėtų ją perduoti, kai tik bus gautas Kongreso sutikimas.
Priėmus įstatymą dėl pagalbos Ukrainai, „prireiks mažiau nei savaitės, kol dalis ginklų pasieks mūšio lauką“, patikino vienas iš leidinio pašnekovų.
Kas konkrečiai pateks į pirmąją ginklų partiją ir koks bus jų kiekis, kol kas nežinoma. Laikraštis „The Washington Post“ spėja, kad tikrai bus 155 mm artilerijos šaudmenų ir „vidutinio nuotolio“ raketų. Taip pat tikėtina, kad Ukraina gaus papildomų oro gynybos sistemų, ypač priešlėktuvinių raketų.
Šaudė į policininkus: įtariami vieno Ukrainos karinio dalinio kariai
17:10
Naktį iš penktadienio į šeštadienį Ukrainos Vinicos srities Haisyno rajone nenustatyti asmenys apšaudė policijos pareigūnus. Vėliau paskelbtas vaizdo įrašas iš policininko kūno kameros, kaip jis buvo užpultas.
Ukrainos nacionalinės policijos duomenimis, apie 2 val. nakties policijos pareigūnai patikrinimui sustabdė nežinomą tamsios spalvos automobilį.
„Automobilyje buvo du vyrai. Jie atidengė ugnį į policijos pareigūnus. Dvidešimtmetis policininkas nuo žaizdų mirė, jo partneris buvo sužeistas“, – pranešė „Unian“ šaltinis policijoje.
Šaudyti buvo pradėta ne iš karto, o vėliau – paprašius atidaryti bagažinę.
Kas žinoma apie užpuolikus
Internete skelbiama, įtariamieji yra sūnus ir tėvas – 26 metų Vitalijus Vasilakė ir 52 metų Valerijus Vasilakė.
Policija užpuolikų pavardžių nenurodė, tačiau jau nustatyta, kad jie yra vieno iš Ukrainos sausumos pajėgų karinių dalinių kariai.
Reaguodama į incidentą, Sausumos pajėgų vadovybė pažadėjo suteikti visokeriopą pagalbą atliekant išsamų ir nešališką išpuolio prieš policijos pareigūnus tyrimą.
Internete pasklido informacija, kad užpuolikai buvo 28-osios atskirosios mechanizuotosios brigados, pavadintos Žiemos kampanijos riterių vardu, kariai. Tačiau brigada teigė, kad ieškomi asmenys jau daugiau kaip metus nėra 28-osios atskirosios mechanizuotosios brigados kariai.
Tuo pat metu vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka pažadėjo patraukti kaltininkus atsakomybėn, nepriklausomai nuo to, kas jie yra ir dėl kokios priežasties įvykdė nusikaltimą.
„Šiam nusikaltimui nėra ir negali būti jokio pateisinimo. Šaudytojai turi būti surasti ir sulaikyti. Jie turi atsakyti pagal visus įstatymus“, – pabrėžė jis savo „Telegram“ kanale.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis įvardijo, kaip NATO kariai gali padėti Ukrainai gintis
16:30
Šalių partnerių kariai gali padėti Ukrainai numušti priešo raketas, kaip buvo Izraelio atakos atveju. Tai pranešė „RBK-Ukraina“, remdamasi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimu.
„Dėl karių mūsų teritorijoje. Kokios kariuomenės? Kas buvo Izraelyje? Lėktuvai. Lėktuvai, kurie šaudė raketas. Jeigu mums siūloma, pavyzdžiui, Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos, Didžiosios Britanijos, nesvarbu kieno, aviacija, kuri kyla į dangų savo valstybių teritorijose, jeigu ši aviacija kils virš šalių, kurios yra mūsų kaimynės, teritorijos ir numuš raketas, kurios, be abejo, skrenda į Ukrainą, bet gali atskristi ir į tas teritorijas, kaip jau užfiksuoti faktai su Lenkija ir Rumunija, tai tegul numuša tas raketas. Už tai būsiu tik dėkingas. Jeigu mums bus siūlomi tokie pasiūlymai, kodėl gi ne“, – sakė prezidentas.
Tuo pat metu V. elenskis pažymėjo, kad negirdėjo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlymo įvesti savo kariuomenę į Ukrainos teritoriją.
„Tokio signalo, kad Prancūzijos kariuomenė atvyks į Ukrainos teritoriją ir kartu su mumis kovos prieš Rusiją, tai aš iš Emanuelio negirdėjau“, – sakė jis.
E.Macrono idėja siųsti karius
Anksčiau žiniasklaidoje skelbta, kad Prancūzijos prezidentas svarsto apie Prancūzijos karių įvedimą į Ukrainą, kad jie padėtų apsiginti nuo Rusijos agresijos.
E.Macronas neatmetė galimybės, jog NATO galėtų įvesti karius į pagalbą Ukrainai. Tuo metu šis pareiškimas sukėlė diskusiją tarp Ukrainos sąjungininkų.
Dauguma šalių partnerių buvo neigiamai nusiteikusios prieš savo karių siuntimą į Ukrainą, tačiau kelios šalys teigė, kad yra pasirengusios apsvarstyti tokią galimybę.
Tuo tarpu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė, kad E.Macronas, kalbėdamas apie NATO karius Ukrainoje, turėjo omenyje mokymus.
M.Podoliakas apie kvietimą Rusijai į išsilaipinimo Normandijoje metines: jie atvyks grasindami ir su tankais
16:04
Kviečiant Rusiją į bet kokį renginį visada skatinama agresija – Maskva atsiveš savo „rusišką taiką“, grasinimus ir tankus.
Tai pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas, pranešė „RBK-Ukraina“, remdamasi jo paskyra socialiniame tinkle X.
M.Podoliakas taip reagavo į Prancūzijos sprendimą pakviesti Rusiją į išsilaipinimo Normandijoje metines. Jis pažymėjo, kad kai kas norėtų grįžti į „mielus prieškario laikus“, kai Rusijos buvo bijoma, bet su ja buvo bendradarbiaujama.
„Tai nepadės. Nes šiandien Rusija numetė visas dekoratyvines kaukes, ant veido užsidėjo neapykantos grimasą ir nori tik žudyti, pulti, naikinti. Todėl bet koks Rusijos kvietimas į bet kokį renginį (aukščiausiojo lygio susitikimus, šventes, žaidynes, diskusijas) visada yra skirtas agresijai skatinti, skatinti žudyti, maksimaliai padidinti genocidinį karo komponentą“, – įsitikinęs M.Podoliakas.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas pabrėžė, kad „rusų pasaulis“ savo veiksmais demonstratyviai įžeidžia šiuolaikinę humanistinę civilizaciją. Jis ragino nekviesti Maskvos į jokius tarptautinius renginius, nes rusai „būtinai atvyks su grasinimais ir tankais“.
15min primena, kad Rusijos delegacija buvo pakviesta į tarptautinę ceremoniją, skirtą sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje 80-osioms metinėms paminėti.
Prancūzijos organizacija „Mission Libération“ patvirtino, kad Rusijos delegacija gali dalyvauti ceremonijoje. Tačiau organizacija bandė pasiteisinti teigdama, kad tiesiogiai nekvietė Rusijos prezidento Vladimiro Putino.
Lietuva perdavė Ukrainai lengvąjį atakos lėktuvą L-39ZA „Albatros“
16:03
Ukrainą pasiekė dar viena Krašto apsaugos ministerijos parengta karinės paramos siunta. Lietuvos kariuomenė balandžio 20 d. nugabeno ir Ukrainos kariuomenei perdavė dalimis išardytą lengvąjį atakos lėktuvą L-39ZA „Albatros“, praneša ministerija.
Orlaiviai L-39ZA „Albatros“ Lietuvos kariuomenėje buvo naudojami treniruoti naikintuvų valdymo karininkus, užtikrinti lakūnų kovinį parengimą sunkiomis meteorologinėmis sąlygomis dieną ir naktį.
Lietuva, reaguodama į Ukrainos prašymus, šiemet kariaujančiai šaliai jau pristatė 155 mm amunicijos, šarvuočių M577, antidronų sistemas, generatorius, žiemos sezonui reikalingą įrangą ir dešimtis tūkstančių šiltų rūbų komplektų, tūkstančius prieštankinio granatsvaidžio „Carl Gustaf“ šaudmenų, nuotolinio detonavimo sistemas RISE-1.
Lietuvos parama Ukrainai – ilgalaikė ir jau siekia daugiau nei vieną milijardą eurų. Lietuva Ukrainai suteikė karinės paramos, kuri siekia daugiau nei 610 mln. eurų.
A.Duda: Lenkija pasirengusi prisijungti prie NATO dalijimosi branduoliniais ginklais
15:39
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda neseniai lankydamasis Jungtinėse Valstijose sakė, kad jo šalis yra pasirengusi prisijungti prie NATO dalijimosi branduoliniais ginklais schemos.
NATO vadinamoji branduolinio dalijimosi (Nuclear Sharing) programa yra branduolinio atgrasymo politikos dalis, sudaranti sąlygas branduolinio ginklo neturinčioms šalims narėms dalyvauti Aljansui planuojant dėl jo panaudojimo.
Branduoliniai ginklai yra dislokuoti tam tikrose šalyse, bet juos kontroliuoja Jungtinės Valstijos.
Interviu svetainei Fakt.pl, kuris buvo paimtas per A.Dudos vizitą JAV, buvo paskelbtas penktadienį. Lenkų prezidentas sakė, kad branduolinio dalijimosi programa jau kuris laikas buvo Lenkijos ir JAV derybų darbotvarkėje.
„Jau kelis kartus kalbėjau šia tema. Turiu pripažinti, kad kai apie tai paklausiau, išreiškiau mūsų pasirengimą. Rusija vis labiau militarizuoja Karaliaučiaus [sritį]. Neseniai ji dislokavo savo branduolinių ginklų Baltarusijoje“, – sakė A.Duda.
„Jei mūsų sąjungininkai nuspręstų dislokuoti branduolinių ginklų [...] ir mūsų teritorijoje, kad būtų pastiprintas NATO rytinio sparno saugumas, mes tam pasirengę“, – teigė jis.
„Esame sąjungininkas Šiaurės Atlanto aljanse ir taip pat turime įsipareigojimų šiuo atžvilgiu; paprasčiausiai įgyvendiname bendrąją politiką“, – pridūrė A.Duda.
Nuo 2009 metų lapkričio JAV branduolinių ginklų pagal branduolinio dalijimosi schemą yra dislokuota Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Nyderlanduose.
Lenkija paraišką dėl prisijungimo prie šios programos pateikė 2023 metų birželio 30 dieną.
Tuometinis lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis sakė, kad reaguodama į Rusijos vykdomą taktinių branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijoje, Lenkija norėtų savo teritorijoje priimti JAV branduolinius ginklus.
Irano įsigyta rusiška priešraketinė sistema S-300 nesugebėjo apsiginti per Izraelio smūgį
15:16
Izraelis sugebėjo sugadinti rusišką oro gynybos sistemą S-300 Irane, rodo Irano karinės bazės palydovinė nuotrauka. Rusiška sistema, kurią Teheranas įsigijo specialiai apsisaugoti nuo oro atakų, buvo neveiksminga, „Fox News“ žurnalistei Jennifer Griffin sakė aukštas JAV karinis šaltinis.
Penktadienio rytą Izraelis atakavo Iraną. Palydovines Isfahano oro pajėgų bazės smūgio nuotraukas išanalizavo „The New York Times“ žurnalistai. Iš vaizdų matyti, kad Izraeliui pavyko sugadinti radiolokacinę stotį, kurią sistema S-300 naudoja artėjantiems taikiniams stebėti. Tai, kaip pažymi laikraštis, yra labai svarbi oro gynybos sistemos dalis.
Per ataką buvo panaudotos raketos ir dronai, kurie buvo nukreipti būtent į oro gynybos sistemą, sakė J.Griffin šaltiniai. „Tai buvo žinutė iraniečiams: „Mes galime jus pasiekti“. Rusijos oro gynybos sistemos pasirodė neveiksmingos“, – rašė ji, cituodama pašnekovus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Galingas Ukrainos smūgis: atakavo elektros pastotes ir naftos perdirbimo gamyklas Rusijoje
14:04
Ukraina atakavo energetikos infrastruktūrą, kuria aprūpinami Rusijos karo pramonės objektai. Buvo smogta elektros pastotėms ir kuro saugojimo bazei Rusijos teritorijoje. Tai skelbia „RBK-Ukraina“, remdamasi šaltiniais.
Šaltinių teigimu, naktį į šeštadienį dešimtys Ukrainos dronų „aplankė“ aštuonis Rusijos regionus – Belgorodo, Briansko, Kursko, Tulos, Smolensko, Riazanės, Kalugos ir Maskvos.
Nukentėjo mažiausiai trys elektros pastotės ir degalų saugojimo bazė, kuriose kilo gaisrai.
Šaltinių teigimu, tai buvo bendra Ukrainos saugumo tarnybos (SBU), karinės žvalgybos (GUR) ir Ukrainos kariuomenės specialiųjų operacijų pajėgų operacija. Taikinys buvo energetikos infrastruktūra, maitinanti Rusijos karo pramonės objektus. Po atakų kai kuriose Rusijos dalyse kilo problemų dėl elektros ir vandens tiekimo.
„Saugumo tarnybos dronai dar kartą įrodė savo efektyvumą ir pademonstravo rezultatą – jie sėkmingai veikė infrastruktūrą, kuri užtikrina nepertraukiamą karinių objektų veikimą Rusijos teritorijoje“, – sakė šaltinis specialiosiose tarnybose.
Atakuota naftos perdirbimo gamykla
Pasak šaltinių Ukrainos karinėje žvalgyboje, dronai-kamikadzės atakavo keletą kuro ir energetikos objektų keliuose Rusijos regionuose.
Visų pirma bepiločiai orlaiviai smogė naftos perdirbimo gamyklai Smolensko srityje ir mažiausiai dviem elektros pastotėms Kalugoje ir Brianske.
Liudininkai ir žurnalistai pažymi, kad objektus atakavo mažiausiai penkiasdešimt dronų.
Naktiniai sprogimai Rusijoje
Verta paminėti, kad balandžio 20-osios naktį rusai socialiniuose tinkluose skundėsi sprogimais ir dronų atakomis. Rusijos gynybos ministerija patikino, kad šešiuose regionuose esą numušė 50 dronų.
Pavyzdžiui, Briansko srityje kilo gaisras energetikos infrastruktūros objekte. Internete rusai išplatino filmuotą medžiagą apie didelio masto gaisrą.
Smolensko srities gubernatorius patvirtino, kad buvo atakuotas kuro ir energetikos objektas. Liudininkai pranešė, kad dronai smogė bendrovės „LUKoil“ naftos saugyklai.
Paskelbtas vaizdo įrašas, kaip įvyko tragedija Ukrainoje: sustabdžius automobilį, vyrai maskuojančiais drabužiais sušaudė policininkus
12:56
Naktį iš penktadienio į šeštadienį Ukrainos Vinicos srities Haisyno rajone nenustatyti asmenys apšaudė policijos pareigūnus. Vėliau paskelbtas vaizdo įrašas iš policininko kūno kameros, kaip jis buvo užpultas.
Ukrainos nacionalinės policijos duomenimis, apie 2 val. nakties policijos pareigūnai patikrinimui sustabdė nežinomą tamsios spalvos automobilį.
„Automobilyje buvo du vyrai. Jie atidengė ugnį į policijos pareigūnus. Dvidešimtmetis policininkas nuo žaizdų mirė, jo partneris buvo sužeistas“, – pranešė „Unian“ šaltinis policijoje.
Tuo tarpu keli Ukrainos „Telegram“ kanalai paskelbė vaizdo įrašą su tikėtinais įtariamaisiais. Teigiama, kad jie buvo pastebėti degalinėje netoli nusikaltimo vietos. Filmuotoje medžiagoje matyti, kad vairuotojas vilkėjo karinę uniformą. Jo keleivis apsirengęs juodos spalvos kombinezonu, kurį dėvi kai kurios teisėsaugos institucijos. Policija įtariamųjų tapatybių ir profesijos kol kas nekomentuoja.
Po tragedijos paskelbtas policininko, kurį nušovė karinę uniformą vilkintys vyrai, kūno kameros vaizdo įrašas. Jame matoma, kaip jaunesnis vyras smūgiuoja policininkui. 15min neskelbia toks vaizdo įrašo dalies, kurioje matomas sužeistas policininkas ir girdisi šūviai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Skandalas dėl pinigų Ukrainai: beveik pusė milijardo eurų dar nepasiekė Ukrainos
12:01
Daugiau nei pusė iš 900 mln. svarų sterlingų (daugiau nei 1 mlrd. eurų) Jungtinės Karalystės karinio fondo Ukrainai lieka nepanaudota dėl biurokratinio vėlavimo pasirašant sutartis, rašo britų dienraštis „The Guardian“.
Didžiosios Britanijos gynybos ministerija vadovauja maždaug devynių šalių koalicijai, vadinamai Tarptautiniu fondu Ukrainai (IFU). IFU yra 2022 m. rugpjūtį sukurtas finansavimo mechanizmas, kuris naudoja devynių kitų šalių finansinius įnašus karinei įrangai Ukrainai įsigyti. Tarp kitų iniciatyvos šalių yra Danija, Norvegija, Nyderlandai, Švedija, Islandija ir Lietuva.
IFU buvo kritikuojama dėl lėto ginklų tiekimo fronto linijoms. Iš daugiau nei 1 mlrd. skaičiuojant JAV doleriais, kuriuos per pastaruosius dvejus metus paaukojo Vakarų šalys, tik apie 500 mln. dolerių buvo skirta arba išleista.
Kai kurie britų pareigūnai netgi pripažino, kad dalis nupirktų medžiagų Ukrainą pasieks tik 2025 m. pavasarį.
Pranešama, kad vėluojama dėl to, kad reikia įvertinti kiekvieną gynybos bendrovę, su kuria pasirašoma sutartis. Ministerijos atstovas spaudai laikraščiui „Guardian“ sakė, kad „iš pramonės įmonių buvo gauta tūkstančiai atsakymų į IFU reikalavimus, ir kiekvieną iš jų reikėjo peržiūrėti atskirai“.
Britų gynybos sekretorius Grantas Shappsas aktyviai bando į fondą įtraukti naujas šalis, tačiau panašu, kad neigiami iniciatyvos rezultatai skirstant grynuosius pinigus atbaido potencialius donorus.
Vėluojanti Vakarų pagalba tapo svarbia Ukrainos kariuomenės problema, ypač dėl to, kad kritinis amunicijos trūkumas ir toliau trukdo siekti pažangos mūšio lauke.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat paragino tarptautinius partnerius išplėsti oro gynybos sistemų tiekimą, nes pastaraisiais mėnesiais padaugėjo Rusijos oro atakų.
Tragedija Ukrainoje: sustabdžius automobilį, vyrai maskuojančiais drabužiais sušaudė policininkus
11:33
Naktį iš penktadienio į šeštadienį Ukrainos Vinicos srities Haisyno rajone nenustatyti asmenys apšaudė policijos pareigūnus.
Ukrainos nacionalinės policijos duomenimis, apie 2 val. nakties policijos pareigūnai patikrinimui sustabdė nežinomą tamsios spalvos automobilį.
„Automobilyje buvo du vyrai. Jie atidengė ugnį į policijos pareigūnus. Dvidešimtmetis policininkas nuo žaizdų mirė, jo partneris buvo sužeistas“, – pranešė „Unian“ šaltinis policijoje.
Vinicos ir Odesos regionuose pradėta policijos operacija. Operatyvinių tarnybų pastangomis nustatyti galimai su nusikaltimu susiję asmenys. Visiems nacionalinės policijos regioniniams padaliniams išsiųstas informacinis pranešimas.
Nacionalinė policija taip pat parodė nuotraukas iš šaudymo vietos. Imamasi priemonių, kad būtų nustatyti ir sulaikyti su nužudymu susiję asmenys.
Tuo tarpu keli Ukrainos „Telegram“ kanalai paskelbė vaizdo įrašą su tikėtinais įtariamaisiais. Teigiama, kad jie buvo pastebėti degalinėje netoli nusikaltimo vietos. Filmuotoje medžiagoje matyti, kad vairuotojas vilkėjo karinę uniformą. Jo keleivis apsirengęs juodos spalvos kombinezonu, kurį dėvi kai kurios teisėsaugos institucijos. Policija įtariamųjų tapatybių ir profesijos kol kas nekomentuoja.
„Financial Times“ įvardijo silpniausią NATO bloko grandį, kurią gali išbandyti V.Putinas
11:29
NATO valstybių, esančių prie fronto linijos, saugumą dabar lemia Rusijos karas Ukrainoje. Regione vis labiau baiminamasi, kad autoritarinis prezidentas Vladimiras Putinas gali išbandyti NATO ryžtą rengdamas provokacijas ar net tiesiogiai puldamas Baltijos šalis, skelbia britų leidinys „Financial Times“.
„Pastaraisiais mėnesiais pasipylė perspėjimai apie galimą Rusijos puolimą prieš NATO per ateinantį dešimtmetį. Stebina tai, kad pavojaus varpais skambina ne tik Vilniaus, Rygos ir Talino, bet ir Stokholmo, Berlyno ir Londono ministrai, kurie visi užsimena apie galimą konfrontaciją per dvejus-aštuonerius metus.
Regiono lyderiai mato tris Baltijos šalis – su nedidele teritorija ir siaurais sausumos ryšiais su likusia NATO dalimi – kaip vietą, kur drąsusis V.Putinas galėtų nuspręsti išbandyti Aljanso vienybę ir išspręsti problemą destabilizuojančiomis provokacijomis ar net tiesioginiu kariniu puolimu“, – rašoma straipsnyje.
Šį susirūpinimą didina perspektyva, kad po JAV prezidento rinkimų į Baltuosius rūmus sugrįš Donaldas Trumpas. Pasak buvusio Latvijos nacionalinio saugumo patarėjo ir buvusio Latvijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovo Janio Kažočiņo, Rusija gali pasinaudoti D.Trumpo prezidentavimu, kad parodytų, jog NATO yra visiškai susiskaldžiusi, o Baltijos šalys yra tam tinkama vieta.
Anot J.Kažočino, artimiausiu metu jis mato du galimus scenarijus. Pirmasis – jei Rusijai pavyks laimėti Ukrainoje ir ji bandys pasinaudoti susilpnėjusiais Vakarais.
„Būdas tai padaryti – greitas coup de main [netikėtas puolimas] Baltijos šalyse, po kurio sektų reali branduolinė grėsmė“, – įvertino jis.
Antrasis scenarijus – jei Ukraina ir Vakarų vienybė išsilaikys, Rusija gali bandyti nukreipti dėmesį į provokacijas, turėdama dešimtis hibridinių išpuolių galimybių, pradedant sabotažu ir žmogžudystėmis ir baigiant vietos rusakalbių gyventojų kurstymu.
Tuo pat metu Baltijos šalys dėl narystės NATO dabar mėgaujasi didesniu saugumu nei kada anksčiau istorijoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lemtinga diena: JAV Atstovų Rūmai balsuos dėl pagalbos Ukrainai, Izraeliui, Taivanui
10:36
JAV Atstovų Rūmai šeštadienį turi surengti lemiamą balsavimą dėl didelio pagalbos paketo Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui, taip pat dėl galimo „TikTok“ uždraudimo.
Balsavimai dėl 95 mlrd. dolerių (89,2 mlrd. eurų) užsienio pagalbos ir ginklų paketų turėtų prasidėti 13 val. vietos (20 val. Lietuvos) laiku. Kad jie būtų priimti, sunkioje padėtyje atsidūrusiam Atstovų Rūmų pirmininkui respublikonui Mike'ui Johnsonui reikės ir demokratų balsų.
Įstatymų projektai parengti po mėnesius trukusių piktų derybų, JAV sąjungininkių spaudimo ir ne kartą skelbtų Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymų suteikti pagalbą.
Įstatymų projektai dėl išlaidų išvertė iš posto ankstesnį Atstovų Rūmų pirmininką respublikoną. Finansavimo Ukrainai klausimas kėlė didelius partinius ginčus.
Vašingtonas yra pagrindinis karinės pagalbos su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai teikėjas, bet JAV Kongresas jau beveik pusantrų metų nėra patvirtinęs didelio finansavimo Kyjivui, pirmiausia dėl respublikonų ir demokratų nesutarimų.
Prezidentas Joe Bidenas ir įstatymų leidėjai demokratai jau kelis mėnesius ragina patvirtinti naują didelį ginklų paketą Ukrainai.
Tačiau respublikonai, kuriems įtaką daro būsimas partijos kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas, nenori skirti finansavimo Kyjivui užsitęsusiame konflikte.
Šio finansavimo klausimas kelia nesutarimus prieš lapkritį įvyksiančius prezidento rinkimus – tikėtiną naują J.Bideno ir D.Trumpo dvikovą.
Po kelių delsimo mėnesių M.Johnsonas pagaliau parėmė 61 mlrd. dolerių (57,3 mlrd. eurų) paketą Ukrainai, apimantį ekonominę pagalbą ir ginklus.
„Atvirai kalbant, verčiau siųsčiau kulkas į Ukrainą, o ne amerikiečių vaikinus“, – sakė jis.
Įstatymo projekte taip pat numatomi įgaliojimai J.Bidenui konfiskuoti ir parduoti Rusijos turtą, o gautus pinigus skirti Ukrainos atstatymui finansuoti.
Rusijos Belgorodo srityje nugriaudėjo sprogimai
10:29
Per ukrainiečių drono smūgį Rusijos Belgorodo srityje praėjusią naktį žuvo du žmonės, šeštadienį pranešė regiono gubernatorius.
Per ataką visiškai sudegė gyvenamasis pastatas ir daržinė Porozo kaime, o dar vienas gyvenamasis pastatas buvo smarkiai apgriautas, socialiniame tinkle „Telegram“ parašė Viačeslavas Gladkovas.
Pasak jo, žuvo du civiliai: moteris, kuri gydėsi dėl skilusio šlaunikaulio, ir ja rūpinęsis vyras.
Anksčiau V. Gladkovas pranešė apie kitą ukrainiečių drono smūgį Istobnojės kaime ir nurodė, kad šiuo atveju žmonės nenukentėjo.
Rusijos vakarinių Kursko, Kalugos ir Briansko sričių gubernatoriai taip pat pranešė apie smūgius jų regionams.
Ukraina pastarosiomis savaitėmis intensyvina savo atakas prieš Rusiją, pirmiausia taikydamasi į energetikos objektus.
Ar Kremlius ieško įpėdinio? Kodėl čečėnų specialiųjų pajėgų vadas gavo postą Gynybos ministerijoje
09:51
50-metis Čečėnijos vadovo padėjėjas ir specialiųjų pajėgų „Achmat“ vadas Aptas Alaudinovas paskirtas Rusijos gynybos ministerijos pagrindinio karinio ir politinio darbo departamento vadovo pavaduotoju. Tai gali reikšti, kad Kremlius ieško kandidatų, kurie pakeistų Ramzaną Kadyrovą, arba bando susilpninti jo įtaką, mano ekspertai.
Apie A.Alaudinovo paskyrimą į Gynybos ministeriją pirmasis pranešė pats Čečėnijos lyderis. Jis teigė, kad šis sprendimas yra „išskirtinių vado savybių pripažinimas“ – naująsias pareigas jis ir toliau derins su vadovavimu specialiosioms „Achmat“ pajėgoms Ukrainoje.
Pats generolas savo paskyrimo niekaip nekomentavo, tik dalijosi Rusijos Z propagandininkų komentarais „Telegram“ kanale. Pavyzdžiui, žurnalo „Daily Storm“ įkūrėja Anastasija Kaševarova prisiminė Rusijos ir Čečėnijos karus ir teigė, kad A.Alaudinovas visada buvo federacijos pusėje ir kad tuose karuose neteko daugiau kaip 20 giminaičių. Jo paskyrimą į aukštas pareigas Gynybos ministerijoje propagandininkė pavadino „logišku, nuosekliu V.Putino sprendimu suvienyti visą Rusiją“.
Apie A.Alaudinovo praeitį prieš jam pradedant dirbti Vidaus reikalų ministerijoje – pirmojo ir antrojo Čečėnijos karų metais – žinoma nedaug. Oficialiais duomenimis, būsimasis generolas gimė Stavropolio krašto Novoselskio rajono vaisių ūkyje karininko šeimoje. 2001 m., kai Čečėnijoje dar vyko karo veiksmai, jis Čečėnijos valstybiniame universitete įgijo teisininko išsilavinimą, vėliau įsidarbino prokuratūroje. Prieš tai, pasak interneto svetainės „Kavkaz.Realii“ šaltinių, jis dirbo Grozno turgavietės prekeiviu.
Perkėlimas į Vidaus reikalų ministeriją pradėjo tuomet 29-erių metų A.Alaudinovo karjerą teisėsaugos srityje: per devynerius metus jis nuo vidaus saugumo departamento nario tapo kovos su organizuotu nusikalstamumu departamento vadovu ir respublikos vidaus reikalų ministro pavaduotoju.
Pasak Laisvės radijo, įvairių šaltinių duomenimis, generolas susijęs su sušaudymu trijų dešimčių sulaikytųjų R.Kadyrovo vardo policijos pulko teritorijoje, taip pat dalyvavo mušant nepageidaujamų jaunuolių ir opozicijos veikėjų artimuosius; bauginant Davydenko kaimo gyventojus; grasinant R.Kadyrovo kritikams užsienyje ir respublikoje; reikalaujant, kad jo pavaldiniai padarytų „bet ką“ tiems, kurie „panašūs į teroristus ir ekstremistus“.
2019 m., kai Čečėnijoje pasklido gandai, kad jis dalyvauja sąmoksle prieš Ramzaną Kadyrovą, A.Alaudinovo atžvilgiu susikaupė debesys. Po dvejų metų, 2021 m. kovą, A.Alaudinovas buvo atleistas iš pareigų.
Požiūrį į generolą pakeitė plataus masto karas Ukrainoje – nuo 2022 m. kovo mėn. jis veikia okupuotoje teritorijoje. A.Alaudinovas iš pradžių vadovavo specialiajam greitojo reagavimo padaliniui „Achmat“, vėliau tapo Čečėnijos saugumo tarybos sekretoriumi, o po kelių mėnesių buvo paskirtas apsišaukėliškos separatistinės Luhansko nacionalinės respublikos 2-ojo armijos korpuso vado pavaduotoju.
Kaip žmogus, susijęs su žmogaus teisių pažeidimais ir aktyvus karo prieš Ukrainą dalyvis, R.Kadyrovo saugumo pareigūnas buvo įtrauktas į Vakarų šalių sankcijų sąrašus. Ukrainos saugumo tarnyba kaltina A.Alaudinovą kėsinantis į šalies teritorinį vientisumą ir neliečiamumą.
Ieško įpėdinio R.Kadyrovui?
A.Alaudinovas yra vienas iš nedaugelio rusakalbių, bandžiusių suformuluoti naują propagandinę formulę karui prieš Ukrainą pateisinti, „Kavkaz.Realii“ redakcijai skirtame komentare teigia čečėnų judėjimo „Jungtinės pajėgos Europoje“ vadovas Džambulatas Sulejmanovas. Šią formulę jis suformulavo kaip „tradicinių krikščionybės ir islamo vertybių gynimą kovoje su globaliais Vakarais“. Dž.Suleimanovas abejoja, kad A.Alaudinovas pats ją sugalvojo.
„Nuo J.Prigožino maišto šimtaprocentinis pasitikėjimas R.Kadyrovu buvo pakirstas. Nepaisant jo demonstratyvaus lojalumo V.Putinui, Kremliuje jis suvokiamas kaip nesisteminis biurokratinės vertikalės elementas, todėl kuriami mechanizmai, skirti atsverti R.Kadyrovą. Čečėnijos lyderio sveikatos klausimas taip pat lieka atviras. Galutinis sprendimas dėl jo pakeitimo ir kandidato pasirinkimo dar nepriimtas; greičiausiai statoma iš karto ant kelių figūrų, įskaitant A.Alaudinovą“, – nurodo pašnekovas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Vengrijos premjeras pareiškė, kad Vakarai yra per žingsnį nuo savo pajėgų siuntimo į Ukrainą
09:43
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas per savo partijos „Fidesz“ posėdį pareiškė, kad Vakarų šalys yra „per žingsnį nuo savo kariuomenės siuntimo į Ukrainą“, pranešė naujienų svetainė „hir.TV“.
„Šiandien Briuselyje yra už karą pasisakanti dauguma. Europa kariauja, o politikoje dominuoja karo logika. Matau, kad karui ruošiasi visi ir iš visų pusių. NATO generalinis sekretorius nori įsteigti NATO misiją Ukrainoje. Europos lyderiai jau dalyvauja kare, aš su jais kalbuosi, aš juos girdžiu, jie mato karą kaip savo ir įsitraukė į jį kaip į savo“, – kalbėjo premjeras.
V.Orbanas pridūrė, kad Vakarai aprūpina Ukrainą ginklais ir lėšomis, tačiau padėtis negerėja, todėl gali tekti dislokuoti Vakarų karius, kad šie padėtų gintis nuo Rusijos invazijos.
„Esame per žingsnį nuo to, kad Vakarai nusiųstų karius į Ukrainą. Tai yra karo sūkurys, kuris gali įtraukti Europą į bedugnę. Briuselis žaidžia su ugnimi, tai, ką jis daro, yra pagunda“, – pabrėžė jis.
Pasak politiko, jis nenori, kad Vengrija „vėl taptų didžiųjų valstybių žaisliuku“, todėl pasisako už taiką ir nekovos nė vienoje Rusijos ir Ukrainos karo pusėje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Karybos ekspertas: tai buvo svarbi branduolinės triados dalis ir yra didelis nuostolis rusų karinėms oro pajėgoms
09:27
„Tai yra didelis nuostolis Rusijos karinėms oro pajėgoms, kurį atstatyti nebus galimybės. Ir kalbame ne tik apie karą Ukrainoje. Tu-22 yra labai svarbi Rusijos branduolinės triados (sausumos, oro ir jūriniai branduolinio ginklo nešėjai) dalis, o ginkluotėje jų yra nedaug“, – savo kasdienėje karo apžvalgoje sako karybos ekspertas Egidijus Papečkys, analizuodamas informaciją apie neseniai numuštą Rusijos bombonešį Tu-22M3.
Rusų strateginis bombonešis Tu-22M3 nukrito tikrai vaizdingai, sukdamasis ratu ir su svylančia uodega.
„Ukrainiečiai pareiškė, kad bombonešį numušė jie, bet kol kas nėra jokių tai patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų, todėl kaip buvo iš tikrųjų sužinosime tik po karo. Pvz., patvirtinimo apie kai kuriuos 2008 metų karo Sakartvele įvykius aš sulaukiau tik praėjus 15 metų po karo“, – pastebi E.Papečkys.
Anot jo, ne mažiau įdomi ir žinia apie Lenkijoje sulaikytus šios šalies piliečius, kurie įtariami užpuolę Rusijos opozicionierių Leonidą Volkovą ir sumušę jį mėsos plaktuku.
„Lenkai rodo labai didelį geranoriškumą išduodami Lenkijos piliečius Lietuvai. Tiesa, kaip pranešama, susitarta, kad po nuosprendžio bausmę jie atliks ne Lietuvoje, o Lenkijoje“, – akcentuoja analitikas.
Pasak jo, šiaip tai Rusijai ir Baltarusijai nebūdinga taktika – atsigabenti vykdytojus iš kitos šalies. Gal kažkiek primena Medininkų tragedijos atvejį, kada atvyko ne vietinis, o latviškas OMON iš Rygos, bet aplinkybės visgi labai skirtingos.
Visgi, jeigu ir kiek neįprasta, bet visiškai suprantama, pastebi karo analitikas. Kiek daugiau intrigos yra pranešime apie sulaikytą Lenkijos pilietį, rengusį pasikėsinimą į Volodymyrą Zelenskį. Įdomiausia detalė, kad, kaip teigiama, šis asmuo pats ieškojo kontakto Rusijoje, kad galėtų vykdyti rusų specialiųjų tarnybų užduotis.
„Tai reikštų, kad kažkoks vienišius-teroristas pradėjo ieškoti kontaktų Rusijoje, o „užsirovė“ ant tokius durnelius interneto platybėse medžiojančių ukrainiečių. Prisimenate, kiek jie taip išsiaiškino karo Donbase nusikaltėlių, pagavę juos ant neva siūlomo karo samdinio darbo rusų privačiose karinėse kompanijose?
Greičiausiai taip įkliuvo ir šis niekšelis. Arba, kas irgi tikėtina, ukrainiečiai jo duomenis gavo įsibrovę į Rusijos slaptųjų tarnybų susirašinėjimą su potencialiu agentu, bet tokia tikimybė gerokai mažesnė“, – sako karo ekspertas.
Bet kokiu atveju Lenkijoje likviduotas nedidelis, bet gana pavojingas išdavikų lizdas, ir tai yra labai gera žinia, pastebi jis.
K.Budanovas papasakojp, kaip pavyko numušti bombonešį Tu-22M3: laukėme savaitę pasaloje
09:10
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas atskleidė, kad Ukrainos kariuomenė savaitę sėdėjo pasaloje, kol numušė Rusijos strateginį bombonešį Tu-22M3.
„Savaitę truko, sakykime, pati „pasala“. Mes laukėme, kol jis ateis ties reikiama riba“, – interviu BBC sakė K.Budanovas.
Ukrainos karinės žvalgybos vadas patikslino, kad lėktuvui buvo smogta 308 km atstumu.
Rusai turi daugiau tokių lėktuvų, bet K.Budanovas sako, kad „tai pirmas tolimosios aviacijos lėktuvo numušimas šiame kare“, dėl kurio „Odesai dabar bus šiek tiek lengviau“.
Pasak K.Budanovo, lėktuvai Tu-22M3 naudoja Ch-22 raketas, „kurios tikriausiai padarė daugiausia žalos miestui“.
Donecke Rusijos kariškiai nužudė amerikietį, nuo 2014 m. kovojusį separatiste gretose
09:08
JAV pilietis Russellas Bentley, nuo 2014 m. kovojęs už apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos (DNR) separatistus, buvo nužudytas Donecke. Balandžio pradžioje jis buvo sulaikytas Rusijos kariškių ir išvežtas nežinia kur. Amerikiečio žūties faktą be detalių patvirtino Rusijos propagandinio televizijos kanalo RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian.
„Russelas Bentley, dar žinomas kaip „Teksasas“, tikras amerikietis, tikrai iš Teksaso, žuvo Donecke. Kovojo ten už mūsiškius“, – parašė ji savo „Telegram“ kanale.
Vietinė amerikiečio žmona Liudmila anksčiau sakė, kad jos vyrą sulaikė vieno Rusijos kariuomenės dalinio kariai.
„Mano vyrą paėmė ir toliau neteisėtai laiko kariškiai, tankistai, iš 5-osios brigados. Russelas buvo žiauriai sulaikytas 2024 m. balandžio 8 d. kažkur tarp 16.20 ir 17.00 val. autobazės teritorijoje Donecko Petrovskio rajone“, – rašė ji balandžio 15 d. R.Bentley „Telegram“ kanale.
Aleksandras Korobka, Rusijos žiniasklaidos bendrovės „Ruskij čas“ vadovas, taip pat teigė, kad R.Bentley sulaikė „asmenys su karine uniforma“.
Balandžio 12 d. DNR policija pranešė, kad ieško dingusio amerikiečio, kuris „išvyko nežinoma kryptimi“.
Buvęs DNR kovotojų lauko vadas Aleksandras Chodakovskis savo „Telegram“ kanale paskelbė pranešimą apie R.Bentley mirtį.
„Karinė žinyba turi parodyti, kad moka ne tik priminti apie atsakomybę už diskreditaciją, bet ir įvesti tvarką savo ūkyje“, – rašė A.Chodakovskis, komentuodamas amerikiečio žūtį.
Tačiau netrukus jis savo publikaciją ištrynė, matyt, bijodamas „atsakomybės už diskreditavimą“.
Buvo pripažintas kaltu dėl narkotikų kontrabandos JAV ir slapstėsi nuo teisingumo
R.Bentley gimė 1960 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose ir beveik visą gyvenimą gyveno Teksase. 2014 m. jis išvyko į okupuotą Donbasą, kur prisijungė prie Rusijos remiamų DNR separatistų.
Pasak JAV leidinio „Texas Monthly“, R.Bentley buvo buvęs karo inžinierius, pasisakė už marihuanos legalizavimą, buvo pripažintas kaltu dėl narkotikų kontrabandos ir pardavimo JAV ir slapstėsi nuo teisingumo.
Atvykęs į Donbasą R.Bentley kurį laiką spėjo pakovoti už separatistus, tačiau vėliau persikvalifikavo į propagandistus. Jis noriai duodavo interviu Rusijos žiniasklaidai, pasakodamas, kaip niekina Ameriką, myli komunizmą ir Rusiją. Tuo pat metu jis aktyviai dalyvavo prorusiškoje propagandoje socialinėje žiniasklaidoje, skirtoje Amerikos auditorijai.
Rusija toliau puola
08:33
Per pastarąją parą fronte įvyko 102 koviniai susirėmimai. Iš viso Rusija surengė 29 raketinius ir 67 oro smūgius, 67 kartus iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų apšaudė Ukrainos karių pozicijas ir vietoves.
Apie tai praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabas.
Rusijos atakos pareikalavo civilių aukų. Buvo sugriauta ir apgadinta nemažai daugiaaukščių pastatų ir kitų civilinės infrastruktūros objektų.
Naktį rusai surengė dar vieną masinį puolimą prieš Ukrainą, naudodami įvairių tipų sparnuotąsias raketas. Duomenys apie šį išpuolį tikslinami.
Rusija atakavo Zaporižios pramoninę infrastruktūrą
08:30
Rusija raketomis atakavo Zaporižios pramoninę infrastruktūrą.
Pasak Zaporižios regiono karinės administracijos vadovo Ivano Fiodorovo, per pastarąją parą rusai atakavo 291 kartą.
Priešo ugnis apšaudė 7 gyvenvietes.
„Rusijos daliniai raketomis vėl atakavo Zaporižios pramoninę infrastruktūrą. Detalės vis dar tikslinamos. Aukų nėra“, – pažymėjo I.Fiodorovas.
Rusija prakalbo sulaukusi masinės dronų atakos
07:55
Šeštadienio naktį dronai atakavo aštuonis Rusijos regionus, pranešė Rusijos gynybos ministerija, skelbia ukrainiečių žiniasklaida.
Rusijos kariuomenės duomenimis, priešlėktuvinė gynyba esą sunaikino ir perėmė penkiasdešimt bepiločių dronų.
Dvidešimt šeši iš jų buvo numušti virš Belgorodo srities teritorijos, dešimt – virš Briansko, aštuoni – virš Kursko srities,
du – virš Tulos sritie.
Dar po vieną – virš Smolensko, Riazanės, Kalugos ir Maskvos sričių teritorijų.
Apie patirtą žalą rusai neužsimena.
