Dešimtys tūkstančių žmonių pabėgo iš Šiaurės Korėjos į Pietų Korėją nuo pusiasalio padalijimo praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje.
Šis naujausias perbėgimas įvyko tuo metu, kai abiejų Korėjų santykiai yra pasiekę žemiausią tašką per daugelį metų, o Pchenjanas toliau atlieka branduolinių ginklų bandymus ir siunčia į Pietų Korėją balionus su šiukšlėmis.
„Pietų Korėjos kariuomenė sulaikė įtariamą Šiaurės Korėjos pilietį ir perdavė jį atitinkamoms institucijoms“, – pranešė Pietų Korėjos Jungtinis štabų vadų komitetas ir pridūrė, kad neužfiksavo jokio neįprasto Šiaurės Korėjos kariuomenės judėjimo.
„Atitinkamos institucijos šiuo metu aiškinasi tikslią perbėgimo eigą ir tai, ar asmuo nori perbėgti į Pietų“ Korėją, pridūrė jis.
Naujienų agentūra „Yonhap“ sakė, kad minimas žmogus anksti ketvirtadienį atvyko į Gjodongdo salą, esančią prie pusiasalio vakarinės pakrantės netoli Korėjų sienos.
„Iš pradžių buvo pastebėti du perbėgėliai, todėl yra tikimybė, kad vienam iš jų nepavyko kirsti“ sienos, pranešė agentūra, remdamasi neįvardytais kariniais šaltiniais.
Kiti vietos žiniasklaidos kanalai pareiškė, kad du Šiaurės Korėjos piliečiai bandė perbėgti į Pietų Korėją per pasienio salą, esančią mažiau nei už 5 km nuo Šiaurės Korėjos.
Dauguma perbėgėlių pirmiausia sausumos keliu vyksta į kaimyninę Kiniją, o tada persikelia į trečiąją šalį, pavyzdžiui, Tailandą, ir galiausiai patenka į Pietų Korėją.
Nuo 2020 metų, kai Šiaurės Korėja uždarė savo sienas, kad užkirstų kelią COVID-19 plitimui, ir, kaip spėjama, išleido įsakymą šaudyti iš arti sausumos pasienyje su Kinija, sėkmingų perbėgimų skaičius gerokai sumažėjo.
Tačiau praėjusiais metais perbėgėlių skaičius išaugo beveik tris kartus, palyginti su 2022-aisiais. Sausį Seulas pranešė, kad pernai į Pietų Korėją perbėgo 196 žmonės, o tarp tokių žmonių atsirado daugiau elitinių diplomatų ir studentų.
Sunkios gyvenimo sąlygos
Pietų Korėjos gynybos ministras Shin Won-sikas (Šin Vonsikas) vienam parlamento komitetui nurodė, kad šiuo metu atitinkamos institucijos atlieka tyrimą dėl naujausio perbėgimo atvejo.
Tai pirmas atvejis per daugiau nei metus, kai per Geltonąją jūrą į Pietų Korėją perbėga žmogus iš Šiaurės Korėjos.
Pernai gegužę devynių asmenų šeima medine valtimi pateko į Pietų Korėją.
Ekspertai teigia, kad perbėgėliai Šiaurės Korėjoje tikriausiai susidurdavo su sunkiomis gyvenimo sąlygomis, įskaitant maisto stygių ir stichines nelaimes.
„Šiaurės Korėja neseniai patyrė didelių potvynių, kurie padarė daug žalos“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė Sedžongo instituto Korėjos pusiasalio strategijos centro direktorius Cheong Seong-changas (Čeong Seongčangas).
„Gali būti, kad žmonės, kurie buvo nepatenkinti Šiaurės Korėjos sistema, pasinaudojo vidiniu nestabilumu ir sumaištimi, kad perbėgtų į kitą šalį“, – pridūrė jis.
Liepos pabaigoje Šiaurės Korėjos šiaurinius regionus užklupo smarkios liūtys, o Seulo žiniasklaida nurodė, kad per jas galėjo žūti apie 1,5 tūkst. asmenų.
Pchenjanas dezertyravimą laiko sunkiu nusikaltimu ir, kaip manoma, griežtai baudžia nusižengusius asmenis, jų šeimas ir net su incidentu susijusius asmenis.
