Iš šono Kangbaši galėtų atrodyti tarsi puikus ateities didmiestis, – su plačiomis gatvėmis, erdvia centrine aikšte, namais, fabrikais ir biurų pastatais, – žurnalisto įspūdžiai aprašomi portale dailymail.co.uk.
Akivaizdu, kad Kangbaši norėta paversti svajonių miestu ir tiems kinams, kuriems rūpi kultūra, sportas, modernus menas. Čia pastatytas skulptūrų parkas, erdvi biblioteka, koncertų salė. Čia yra ir 30 tūkstančių vietų stadionas, kainavęs apie 500 mln. litų. Tiesa, šio stadiono statybos nebuvo itin sėkmingos – vieną naktį didelė stadiono dalis sugriuvo. Tuomet Kinijos valdžia pareiškė, jog dėl stadiono griūties kaltos itin blogos klimato sąlygos ir kai kurie statybos defektai.
Pastatė vietoje dviejų kaimų
Kadaise Kangbaši vietoje stovėjo tik du nedideli kaimai, kuriuose gyveno 1500 žmonių. Kinijos valdžia nusprendė čia pastatyti naująjį didmiestį. Valdžia turėjo nutiesti kelius, pastatyti mokyklas, sukurti infrastruktūrą, verslininkai – investuoti į automobilių fabriką (kuris dabar jau pradėjo veikti), kitą verslą. Buvo sumanyta čia investuoti apie 10 mlrd. litų. Planuota, kad turtingi kinai tiesiog veršis į šį svajonių miestą.
Tačiau to neatsitiko – kaip rašo žurnalistas, tai tapo „kinišku muilo burbulu“, panašiu į tą nekilnojamojo turto karštligę, kuri buvo Vakarų Europoje ir Jungtinėse Valstijose, tačiau kur kas didesnio masto – kaip ir priklauso Kinijai. Tai tapo vieta, kur milžiniškos ambicijos visiškai neatitiko realybės.
Kaip rašo žurnalistas, vaikščiodamas šiame mieste vidurdienį jautiesi tarsi būdamas ne Kinijoje – paprastai šioje šalyje gatvės perpildytos automobilių, o čia turėtum gerai pasistengti, kad tave partrenktų – mašinų beveik nėra. Kaip ir pėsčiųjų.
„Daugybė iš šimtų pastatų stovi visiškai tylūs arba tik su minimaliomis gyvybės apraiškomis – galima išvysti vieną ar du darbuotojus dirbančius kranuose ar keltuvuose“, – rašo žurnalistas. Parduotuvės taip pat beveik tuščios, o maisto kainos čia didesnės nei daug kur kitur šioje šalyje.
Tiesa, čia gyvenantys žmonės gali guostis bent tuo, kad mokslo lygis Kangbaši mieste yra labai aukštas – mat į statomą didmiestį pasistengta pritraukti aukščiausio lygio mokytojų, jiems mokamos didžiulės algos. Tačiau klasės, kuriose turėjo būti mokoma Kinijos ateitis, kol kas pustuštės.
Kodėl taip atsitiko?
Kodėl taip atsitiko ir „ateities-miestas“ kol kas yra tapęs „miestu-vaiduokliu“? Daug kas sako, jog nekilnojamojo turto spekuliantai tikėjosi, jog čia atvyks daug pasiturinčių kinų, tad užkėlė butų kainas. Niekas tiksliai nežino, kiek žmonių čia dabar gyvena. Vieni sako, kad 150 tūkstančių, tačiau, kaip teigia žurnalistas, sprendžiant iš tamsių langų namuose, tuščių gatvių ir vos vienos kitos mašinos, pastatytos automobilių stovėjimo aikštelėse, abejotina, kad čia galėtų gyventi tiek daug žmonių.
Ar ateityje žmonės visgi atvyks čia ir pavers miestą tuo, kuo jis ir buvo suplanuotas tapti – milijoniniu didmiesčiu, kupinu gyvybės ir rodančiu ateities Kinijos kryptį? Gali būti, sako žurnalistas. Parduotuvės atveria duris, vietiniame viešbutyje jau vyko vestuvės, miesto gatvėmis važinėja visuomeninis transportas. Tačiau, kaip pažymi žurnalistas, kol kas viskas čia atrodo dirbtina, o mieste apgyvendinti policininkai ir kareiviai, turintys suteikti miestui gyvybės, iš tiesų didesnio jaukumo nesukuria.
Ir jeigu Kangbaši miestas taip ir neatgys, jis netaps pirmu tokiu nevykusiu projektu Kinijoje. Žurnalistas rašo, kad prieš atvykdamas į šį miestą jis lankėsi Kvingšuihės mieste, kuris taip pat turėjo pritraukti kinus iš visos šalies. Dabar jis stovi apleistas, tuščias, niūrus ir labiau primena Afrikos skurdą nei modernią Kiniją.
Kaip pažymi žurnalistas, tai, kas vyksta Kinijoje, iš tiesų turėtų rūpėti ne tik šiai šaliai. Pasaulio ekonomika smarkiai priklausoma nuo šios šalies, ir jeigu Kinijoje susiformuos naujas burbulas, kuris vėliau sprogs, tai paveiks visą pasaulį. Ženklų tam dabar yra daugiau nei pakankamai – bankai lengvai suteikia paskolas, nekilnojamojo turto kainos yra per didelės, pinigai skolinami projektams, kurių deklaruojama vertė yra kur kas didesnė už tikrąją. Nors milijonai namų stovi tušti, statomi vis nauji miestai, į kuriuos niekas nenori keltis. Ir nors Kinijos ekonomika kol kas klesti, tokie miestai kaip Kangbaši verčia pagalvoti ir apie kitą, ne tokią linksmą perspektyvą.