„JAV pusė turėtų susilaikyti nuo liepsnų kurstymo, problemų kėlimo ir kenkimo stabilumui jūroje“, – pareiškė Wang Yi, cituojamas ministerijos pranešime.
Manila yra įsitraukusi į seną teritorinį ginčą su Pekinu dėl kai kurių strategiškai svarbios Pietų Kinijos jūros dalių. Šia jūra vykstanti prekyba yra verta trilijonų dolerių (eurų) per metus.
Filipinų ir Kinijos santykiai pašlijo 2022 metais į valdžią Filipinuose atėjus prezidentui Ferdinandui Marcosui (Ferdinandui Markosui), pažadėjusiam ginti savo šalies pretenzijas Pietų Kinijos jūroje.
Pasikartojančios kinų ir filipiniečių laivų konfrontacijos prie ginčijamų rifų pakurstė nuogąstavimus dėl konflikto, į kurį galėtų įsitraukti Jungtinės Valstijos. Vašingtonas ir Manila yra sudarę abipusės gynybos paktą.
Pagal šį susitarimą abi šalys privalo ginti viena kitą ginkluoto užpuolimo prieš laivus, orlaivius, kariuomenę ir pakrančių apsaugos tarnybą Ramiojo vandenyno karo veiksmų teatre atveju. Šis teatras, pasak Vašingtono, apima ir Pietų Kinijos jūrą.
Filipinai taip pat sustiprino bendradarbiavimą gynybos srityje su kitomis šalimis, įskaitant Australiją, Prancūziją ir Japoniją, atsižvelgdami į didėjantį Kinijos aktyvumą šiame vandens kelyje.
Manila Pietų Kinijos jūros vandenis į vakarus nuo Filipinų vadina Vakarų Filipinų jūra.
Kinija reiškia pretenzijas į beveik visą Pietų Kinijos jūrą nepaisydama kitų šalių, įskaitant Filipinus, pretenzijų ir tarptautinio sprendimo, kad jos pozicija neturi teisinio pagrindo.
