Piktinasi patys arabai
„Twitter“ tinkle arabų kalba plinta žymė „Priimti Sirijos pabėgėlius – Persų įlankos pareiga“, rašo Laisvosios Europos radijo svetainės žurnalistas Charlesas Recknagelis. Žmonės aktyviai reiškia savo pasipiktinimą, kad Europos valstybės priima tūkstančius nuo karo bėgančių žmonių, tuo tarpu arabų turtingos valstybės – beveik nė vieno.
„Gėda, kad jie turi klajoti po visą Dievo žemę, skęsti jūrose bėgdami nuo mirties, kai mes turėtume būti arčiau nei Vakarai“, – rašė vienas vartotojas prie nuotraukos su nuskendusiu pabėgėliu.
Europoje interneto vartotojai taip pat vis garsiau kalba apie Persų įlankos valstybių nenorą prisidėti prie problemos sprendimo. „Kodėl mes pabėgome iš regiono, kuriame gyvena musulmonų broliai, ir kuris turėtų prisiimti didesnę atsakomybę nei tie, kuriuos jie vadina bedieviais“, – rašoma sirų bendruomenės Danijoje „Facebook“ grupėje.
Didžioji dalis iš mažiausiai 4 milijonų žmonių, bėgančių nuo karo Sirijoje, išvyko į kaimynines Turkiją, Jordaniją ir Libaną, kur jie gyvena sausakimšose pabėgėlių stovyklose.
4 metus trunkančiam karui Sirijoje nerodant nurimimo ženklų, tūkstančiai žmonių siekia patekti į Europą. Juos traukia galimybė prašyti pabėgėlio statuso ar gauti prieglobstį. Tai gavus – ieškoti darbo ir iš naujo kurti savo gyvenimus.
Tačiau nors socialinių tinklų vartotojai vis garsiau kalba apie tai, kad turtingos Persų įlankos valstybės nepriima pabėgėlių, situacija vargiai pasikeis. To priežastis – Persų įlankos valstybės nesuteikia pabėgėlių statuso ne tik sirams, bet praktiškai niekam, nors jų ekonominė situacija tikrai leistų tą padaryti.
Migrantų daugiau nei vietos gyventojų
„Yra nedaug sirų, kurie rado prieglobstį Persų įlankoje, ypač Katare, tačiau jie visi yra ten su laikinomis vizomis, – aiškina Jane Kinninmont, Didžiosios Britanijos tyrimų agentūros „Chatham House“ viena iš vadovių. – Persų įlankos valstybės nėra pasirašiusios tarptautinių konvencijų dėl pabėgėlių teisių, kurias Vakarų valstybės ir didžioji dalis pasaulio šalių yra pasirašiusios.“
Omane migrantai sudaro 88,5 proc. visų darbuotojų, Jungtiniuose Arabų Emyratuose – 99,5 proc.
Jos teigimu, Persų įlankos valstybių poziciją galima aiškinti migrantų darbuotojų skaičiumi jose. Šiose šalyse dirba daug darbuotojų iš užsienio, pavyzdžiui, iš politinių neramumų krečiamo Pakistano.
„Jie bijo, kad jeigu ims pripažinti politinį prieglobstį, tai gali atverti duris daugeliui laikinų darbuotojų likti šalyje visam laikui, o tai sukeltų daug gana sudėtingų problemų“, – teigia J.Kinninmont.
Iš kitų šalių atvykusių darbuotojų skaičius beveik visose Persų įlankos valstybėse (išskyrus Saudo Arabiją ir Omaną) viršija vietos gyventojų skaičių. Visose Persų įlankos valstybėse absoliuti dauguma darbo jėgos yra atvykusi iš užsienio – pradedant nuo Omano, kur migrantai sudaro 88,5 proc. visų darbuotojų, ir baigiant Jungtiniais Arabų Emyratais su 99,5 proc.
