Praėjusią savaitę trys Vokietijos istorikai, taip pat dar keletas jų kolegų iš Rytų Europos, nuvyko į Maskvą, kur tikėjosi dalyvauti konferencijoje apie nacių karo nusikaltimus. Tai buvo penktasis tarptautinis susitikimas šia tema – nuo 2006-ųjų jie buvo rengiami Vokietijoje, Slovakijoje ir Baltarusijoje. Tačiau vienas iš konferencijos pirmininkų vokietis Svenas Borsche vos susitikęs su konferencijos šeimininkais Maskvoje pajuto, kad kažkas ne taip, rašo Simonas Shusteris iš „Time“. „Viskas, apie ką jie norėjo kalbėti, buvo konfliktas Ukrainoje“, – sakė jis.
Net ir be vertimo užsienio svečiai būtų lengvai supratę pagrindinę rusų siunčiamą žinią. Keleto Rusijos pranešėjų skaidrėse buvo sugretintos nuotraukos, kuriose – nacių SS karininkų aukos ir fotografijos iš karo Ukrainoje. Rusų istorikai aiškino, kad tarp Ukrainos karių veiksmų kovojant su „separatistais“ ir Hitlerio pajėgų nusikaltimų Antrajame pasauliniame kare yra labai mažai skirtumų.
„Dabar fašizmas vėl kelia savo galvą“, – pareiškė Jaroslavas Trifankovas, dirbantis valstybiniame istoriniame muziejuje Brianske, netoli Ukrainos sienos. „Šiuo metu mūsų brolius slavus Ukrainoje šalies marionetinė vyriausybė, kuri atsakinga tik JAV valstybės departamentui, taip apmulkino ir išplovė smegenis, kad jie iš tikrųjų pradėjo savo matyti kaip aukštesniąją rasę“, – nuo pakylos kalbėjo rusų istorikas.
Tokia retorika (argumentu jos negalima pavadinti, nes tai neturi nieko bendro su faktais) vis labiau populiarėja tarp Rusijos istorikų. Pagal jų istorijos interpretaciją, kova, prasidėjusi 1941 metais, kai Vokietija įsiveržė į Sovietų Sajungą, per kelias kartas tęsiasi ir dabar, ta pati kova vyksta ir Ukrainoje. Tokį ryšį Rusijos prezidentas V.Putinas šalies gyventojams pristatė kovo mėnesį, kai pasiuntė savo karius aneksuoti Krymo. Jis aiškino, kad pusiasalyje gyvenantiems rusams esą reikalinga Maskvos apsauga nuo Ukrainos lyderių, kuriuos vadino neonaciais ir antisemitais. Dabar Ukrainos pastangos neleisti rusams užgrobti dar daugiau jos žemių Rusijoje vadinama fašistine kampanija prieš Rytų Ukrainoje gyvenančius etninius rusus.
Beveik visos Rusijos valstybės šakos – nuo švietimo sistemos iki policijos – perėmę šią žinią. Šalies žiniasklaida nuolat teisėtą Ukrainos valdžią vadina fašistais, tarnaujančiais JAV. Rugsėjo pabaigoje Rusijoje prieš Ukrainos vadovus net buvo pradėta byla, kurioje jie kaltinami etninių rusų šalies rytuose genocidu. Visa tai – didelį nerimą keliančios žinios, tačiau dar pavojingiau yra dabar vykstantis Rusijos istorikų įsitraukimas į V.Putino haliucinacijas.
„Nacizmas vėl grasina mums iš Europos, – pareiškė Michailas Miagkovas, vienas iš labiausiai vertinamų Rusijos Antrojo karo istorikų, Maskvos valstybinio tarptautinių santykių universiteto profesorius. – Nacizmo bacila dar nesunaikinta. Deja, ji kartu su kitomis valstybėmis užkrėtė ir mūsų brolišką Ukrainos tautą.“
Kitą dieną vienas po kito Rusijos istorikai lipo ant scenos ir paistė, kad tarp Trečiojo Reicho ir šiandieninės Ukrainos – begalė panašumų. Nė vienas jų net nepaminėjo Rusijos paramos teroristams Ukrainos rytuose, juo labiau – rusų karių ten. Jiems taip pat nebuvo svarbus faktas, kad kraštutinė dešinė vargiai turi bent kiek įtakos Ukrainos politikoje. Prezidentas Petro Porošenka – liberalus vakarietis, neturintis jokių ryšių su nacionalistinėmis partijomis. Pasakos apie tariamą tokių partijų populiarumą pasirodė esančios Rusijos fabrikacijos savaitgalį vykusiuose rinkimuose. Jos negavo nė vienos vietos parlamente. Tačiau klausant Rusijos istorikų kalbų konferencijoje Maskvoje gali pagalvoti, kad P.Porošenka ir jo sąjungininkai – prisikėlę naciai.
Kai Rusijos istorikų kalbos buvo verčiamos iš rusų kalbos, konferencijų dalyvių veidų išraiška keitėsi iš sumišimo į pasišlykštėjimą.
Kai jų kalbos buvo verčiamos iš rusų kalbos, konferencijų dalyvių veidų išraiška keitėsi iš sumišimo į pasišlykštėjimą. Berlyno Karlhorsto muziejaus, kuris specializuojasi Antrojo pasaulinio karo rytų fronto istorijoje, direktorius Joergas Morre pradėjo muistytis savo kėdėje. „Rodyti šias Antrojo pasaulinio karo nuotraukas ir tuomet kitoje skaidrėje rodyti tai, kas dabar vyksta Ukrainoje? Tai jokiais būdais negali būti teisinga“, – per kavos pertraukėlę piktinosi istorikas. Jam pritarė ir S.Borsche: „Tai visiška polemika“.
Konferencijai einant į pabaigą šie du istorikai nusprendė išreikšti savo prieštaravimą Rusijos istorikų dėstomai propagandai ir istorijos iškraipymui. J.Morre pašoko iš savo kėdės, perėmė mikrofoną ir susirinkusiems pareiškė, kad jis nesutinka su konferencijoje priimta deklaracija, kurią parašė jos organizatoriai rusai. Jis ypač pasibjaurėjo punktu, kuriame aiškinama, kad mūsų tauta susidūrė su užduotimi sustabdyti fašizmo ir nacizmo atgimimą, ir daromos užuominos į karą Ukrainoje.
„Pasidarė aišku, kad mes turime skirtingus požiūrius, ką šiandien reiškia fašizmas, – beveik tobula rusų kalba Vokietijos istorikas pareiškė susirinkusiesiems. – Jūsų požiūris nėra maniškis. Todėl aš raginu šią rezoliucijos vietą pašalinti. Nenoriu tokios rezoliucijos pasirašinėti, ir aš esu ne vienas.“
Po triukšmingų debatų delegatai sutiko nuspręsti balsuodami. Beveik visi konferencijos dalyviai iš užsienio pakėlė rankas balsuodami už minėtos frazės apie „Europos fašizmo ir nacizmo atgimimą“ išbraukimą. Dalyviai rusai, įskaitant ir visus mokinius, kurie į salę buvo atvesti likus 15 minučių iki balsavimo, pasisakė prieš. Kadangi rusai sudarė daugumą, deklaracija liko nepakeista. Ši konferencija laimėjo mažą, tačiau reikšmingą pergalę rusiškame istorijos perrašyme.
Vokietis sakė net neįtaręs, kad Rusijos istorikai šiuo renginiu pasinaudos siekdami prastumti savo politiką Ukrainos atžvilgiu.
Išėjęs iš salęs S.Borsche atrodė likęs be amo, kai laukė savo palto. Jis buvo vienas iš konferencijos iniciatorių, yra vienas iš jos pirmininkų, į Maskvą iš Vokietijos atvyko specialiai tam, kad su kolegomis galėtų pasikalbėti apie bendrą kančios Antrojo pasaulinio karo metu istoriją. Vokietis sakė net neįtaręs, kad Rusijos istorikai šiuo renginiu pasinaudos siekdami prastumti savo politiką Ukrainos atžvilgiu.
„Tai neteisinga“, – sakė jis „Time“ žurnalistui. Jo nuomone, jeigu ir galima ko nors pasimokyti iš šio incidento, tai senos tiesos: „Kuo labiau žmonės yra įsitikinę savo nuomone, tuo labiau jie atitolsta nuo kitų nuomonių. Tai labai sudėtinga problema“. Kadangi Rusija atrodo pasiryžusi pakeisti supratimą, kas tai yra nacizmas, tai bus didelė problema, kurią Vakarų istorikams teks galvoti, kaip spręsti.
