„Pirma, sudaromas įspūdis, jog Rusijos agresija Vakarų šalims gresia kažkada ateityje. Nors tie patys žvalgybos vadovai pasakojo, jog agresyvūs Kremliaus veiksmai intensyvėja, o sabotažo prieš NATO šalis atvejai tapo kasdienybe, antraštės akcentuoja perspektyvą ateičiai.
Antra, datų minėjimas pagauna akį, bet analitiškai nėra prasmingas be detalaus prielaidų detalizavimo. Teiginys, jog Rusija gali būti pasirengusi, neturi prasmės abstrakčiame kontekste – jis prasmingas tik tada, kai detalizuojama, pasirengusi kam. Pulti NATO galima veržiantis į Lenkiją, apšaudant raketomis JAV, skandinant laivus Baltijos jūroje, surengiant didelio masto kibernetinę ataką (NATO oficialiai pripažino, jog tai irgi būtų V straipsnio aprėpties klausimas) ir daugybe kitų būdų. Visi jie reikšmingai skirtųsi vienas nuo kito, bet patektų po NATO V straipsniu“, – pastebi analitikas.
Be to, pasak jo, nėra konkretaus karių, tankų ar kitų pajėgų tikslaus skaičiaus, kuris „leistų pulti NATO“. Viskas priklauso nuo planuojamo scenarijaus ir oponento pajėgumų/ryžto gintis interpretacijos. O bandant interpretuoti, paklaidos ribos yra labai didelės ir kintančios, sako L.Kojala.
Kuo naudingas toks paskelbimas
„Galiausiai jokia laiko skalė neturi aktualumo nevertinant tokių veiksnių kaip agresijos prieš Ukrainą eiga.
Tad neabejoju, kad Vokietijos žvalgyba turi detalias prielaidas, kuriomis remiantis daro skambų pranešimą (dalį jų pristatė viešai, tačiau tai sutraukia daug mažesnį dėmesį, nei konkreti data). Pareiškimas naudingas tiek, kiek gali mobilizuoti politikus ir visuomenę (nors mobilizavimas gali vykti keliomis kryptimis: ruoštis gintis nuo agresoriaus arba ieškoti būdų agresoriui dar labiau nuolaidžiauti). Tačiau gali ir išryškinti aspektus, kurie nesukuria didelės pridėtinės vertės stiprinant atgrasymą“, – apibendrina politologas.
„Mes esame tiesioginiame konflikte su Rusija“
Jis pridūrė, kad įžvelgia tiesioginę karinę grėsmę iš Rusijos, praneša n-tv. „Vėliausiai iki šio dešimtmečio pabaigos Rusijos kariuomenė bus pajėgi užpulti NATO“, – tokią prognozę B.Kahlis išsakė per Bundestago posėdį.
Vokietijos žvalgybos vadovas sakė, kad „Kremlius laiko Vokietiją priešu“, nes ji yra antra pagal dydį šalis, remianti Ukrainą kare prieš Rusiją.
„Mes esame tiesioginiame konflikte su Rusija“, – sakė jis.
B.Kahlis pridūrė, kad V.Putinui rūpi ne tik Ukraina, bet ir „iš tikrųjų naujos pasaulio tvarkos kūrimas“.
Šalies kontržvalgybos tarnybos vadovas Thomas Haldenwangas taip pat kalbėjo per posėdį ir sakė, kad jo tarnyba „stebi agresyvius Rusijos saugumo tarnybų veiksmus“, rašo „Bild“. Jis pabrėžė, kad Rusijos šnipinėjimas ir sabotažas Vokietijoje auga „tiek kokybiškai, tiek kiekybiškai“.
Karinės kontržvalgybos tarnybos vadovė Martina Rosenberg sakė, kad bandymų šnipinėti ypatingos svarbos infrastruktūrą skaičius tapo „nerimą keliančiu“. „Rusijos šnipai daugiausia dėmesio skiria vokiškų ginklų tiekimui Ukrainai, Vokietijos karinio personalo mokymui, ginklų gamybai arba sabotažui, kad būtų sukurtas nesaugumo jausmas dėl sabotažo“, – sakė ji.
Pastaruoju metu vis dažniau pranešama apie Rusijos šnipus Europos šalyse. Pavyzdžiui, vasarą Didžiosios Britanijos kariuomenei buvo pateiktos saugumo instrukcijos dėl Rusijos šnipų darbo. Visų pirma kariai buvo įspėti, kad karinės bazės gali būti stebimos.
Europa ruošiasi ir galimam Rusijos sabotažui Norvegijos energetikos objektuose.
Spalio 8 d. MI5 įspėjo apie grėsmę, kurią Europos gatvėse gali kelti Rusijos agentai. „Konkrečiai GRU nuolat vykdo misiją, kuria siekiama sukelti chaosą Didžiosios Britanijos ir Europos gatvėse. Esame matę padegimų, sabotažų ir pan. Pavojingų veiksmų, vykdomų vis beatodairiškiau“, – sakė MI5 vadovas.
15min primena, kad Lietuva nuolat stiprina gynybą ir ruošiasi kartu su partnerėmis iš NATO atremti galimą Rusijos agresiją.