Būsimasis Vokietijos vadovas F.Merzas kalba apie NATO, kuris jau šiemet gali būti kitoks, nei anksčiau – nes JAV Europa neberūpi.
Pasak Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovo Lino Kojalos, tai yra suprantama retorika reaguojant į atvirai priešiškas JAV administracijos žinutes.
„Bet tuo pačiu kur kas aktualiau praktiški darbai:
- Kaip išlaikyti gynybos finansavimo lygį bent ties 2 proc. riba po 2027-ųjų? Tai reiškia mažiausiai 30-35 mlrd. eurų skylę kasmet. Aiškaus fiskalinio plano krikdemai kol kas nėra pateikę. Jau nekalbant apie tai, kad 2 proc. yra absoliutus minimumas.
- Kaip spręsti Vokietijos kariuomenės sistemines problemas, įskaitant sunkiai realizuojamą užsibrėžtą ambiciją išplėsti dydį nuo maždaug 180 tūkst. dabar iki 200 tūkst. artimiausiu metu.
- Kaip transatlantinių santykių aižėjimas paveiks didelę Europos priklausomybę nuo amerikietiškos ginkluotės, įskaitant palyginti naujus Vokietijos įsigijimus (pvz., naikintuvų F-35)? Ar tai reiškia dideles investicijas į Europos gynybos pramonę? Jei taip, ar Vokietija pritars bendriems skolinimosi mechanizmams? Kaip bus derinamas lūkestis daryti viską „čia ir dabar“, nes grėsmė už vartų, su problema, kad dalis europietiškų gamybos pajėgumų bus realizuoti tik ateityje?
- Kaip Vokietija prisidės prie saugumo garantijų Ukrainai: tiek dabar, toliau stiprinant šalies gynybinius pajėgumus, tiek ateityje, po potencialų paliaubų ar taikos susitarimo?
- Kokia NATO strateginio atgrasymo (branduolinio ginklo) ateitis? Prancūzija savo ginklo „europeizacijos“ idėją kelia tik retoriškai – privačiai visada pridurdami, kad nemato tam realių perspektyvų. Jau nekalbant apie to priklausomybę nuo konkretaus asmens Prancūzijos prezidento poste, su esamu lyderiu, artėjančiu prie kadencijos pabaigos – ir Marine Le Pen perspektyva“ , – į aktualiausius klausimus dėmesį atkreipė politologas.
Pasak L.Kojalos, netruks iššūkių – ypač žinant, kad ir F.Merzo mandatas ribotas (antras blogiausias rezultatas partijos pokario istorijoje), o Didžiosios koalicijos su socialdemokratais praeityje ryžtingumu nepasižymėdavo.
„Bet silpnos Vokietijos Europa negali sau leisti“, – apibendrino L.Kojala savo analizėje socialiniame tinkle „Facebook“.
15min primena, kad oficialiais išankstiniais rinkimų rezultatais, konservatyvusis aljansas CDU/CSU surinko 28,6 proc. balsų, kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) – 20,8 proc., kadenciją baigiančio kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratų partija (SPD) – 16,4 proc., mažesnioji dabartinės koalicijos partnerė, aplinkosaugininkų Žaliųjų partija 11,6 proc., kraštutinės kairės partija „Die Linke“ – 8,8 proc. balsų.
Kitos partijos atstovavimui parlamente būtino 5 proc. barjero neperžengė.
