Lechas Walesa atsisakė atsiimti Lietuvos valstybės ordiną

Buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Walesa pranešė atsisakantis atsiimti Lietuvos prezidentės jam skirtą vieną iš garbingiausių apdovanojimų – Vytauto Didžiojo ordino Didįjį kryžių, taip išsakydamas protestą dėl lenkų padėties Lietuvoje.
Buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Walesa
Buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Walesa / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

„Stiprinant mūsų šalių bendradarbiavimą norėčiau priimti šį apdovanojimą. Tačiau esu giliai susirūpinęs dabartine situacija dėl mano tautiečių Lietuvoje teisių į savo kalbą, tradicijų puoselėjimo ir pagarbos lenkų kultūrai“, – rašoma Lietuvos ambasadorei adresuotame laiške, kurį cituoja lenkų žiniasklaida.

L.Walesa padėkojo prezidentei D.Grybauskaitei už tai, kad Lietuva pripažino jo indėlį į dvišalių santykių vystymąsi, tačiau teigė esąs įsitikinęs, kad turi būti stiprinamos, o ne ribojamos Lietuvos lenkų mažumos teisės.

Vos pasirodžius žiniai apie tai spaudoje, nuorodą į straipsnį socialiniame tinkle „Twitter“ įdėjo Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, pastaruoju metu dažnai kritikuojantis Lietuvą.

D.Grybauskaitė apdovanojimą L.Walesai skyrė birželio 10 dieną.

Pasiūliusi skirti apdovanojimą Užsienio reikalų ministerija šį pavasarį pabrėžė, kad taip būtų įvertinti „Solidarumo“ judėjimo lyderio nuopelnai dvišalių santykių suformavimui ir puoselėjimui bei parama Lietuvos nepriklausomybei.

Ministerija tada teigė, kad Nobelio taikos premijos laureatas L.Walesa yra tapęs Rytų ir Vidurio Europos išsivadavimo simboliu.

„Jo pradėtas pasipriešinimo totalitarinei sistemai procesas padėjo Rytų ir Vidurio Europos valstybėms, kartu ir Lietuvai, atgauti nepriklausomybę ir laisvę“, – teigiama dokumente.

L.Walesa 1994 metais kartu su tuometiniu Lietuvos prezidentu Algirdu Mykolu Brazausku pasirašė draugiškų santykių ir gero bendradarbiavimo sutartį.

Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius yra trečias pagal reikšmę aukščiausias Lietuvos valstybės apdovanojimas. Jis skiriamas Lietuvos ir užsienio valstybių vadovams bei piliečiams už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei.

Pastaruoju metu Lietuvos ir Lenkijos santykius temdo nesutarimai vertinant tautinių mažumų padėtį. Lenkija sukritikavo naujas Švietimo įstatymo nuostatas, kuriomis stiprinama lietuvių kalbos padėtis tautinių mažumų mokyklose, nors Lenkijoje gyvenantys lietuviai sako, kad net ir priėmus įstatymą lenkai Lietuvoje turės geresnes sąlygas mokytis gimtąja kalba nei jie. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų