„Užsieniečių pavardes latviai perrašo pagal savo kalbos taisykles ir jie labai bijo, kad, jei Lietuva suteiks teisę užsieniečiams rašyti pavardes originalo kalba, Latvijos rusai gali pradėti reikalauti išimčių. Būtent dėl to jų kalbininkai yra kategoriškai prieš tai nusistatę“, – LRT.lt pasakoja A. Vaikutis.
Latviai savo šalyje sudaro kiek daugiau nei 61 proc. visos populiacijos, tad klausimai, susiję su tautinėmis mažumomis, jiems yra labai jautrūs. Didžiąją dalį kitataučių, gyvenančių Latvijoje, sudaro rusai (25,8 proc.), šalyje taip pat gyvena baltarusiai (3,4 proc.), ukrainiečiai (2,2 proc.), lenkai (2,1 proc.), lietuviai (1,2 proc).
„Rusų tautybės gyventojai jau reikalauja, kad Latvijoje rusų kalba būtų paskelbta antra valstybine. Taip pat neretai pasigirsta prašymų, kad tose vietovėse, kur koncentruotai gyvena rusų tautinė mažuma, dalis viešųjų užrašų galėtų būti užrašomi mažumos kalba“, – pažymi LRT RADIJO bendradarbis Rygoje.
Pasak A. Vaikučio, bijoma ne tiek to, kad bus norima, jog raidės būtų rašomos kirilica, o to, kad pavardės nebūtų keičiamos pagal latvių kalbos taisykles ir tarimą.
Visos pavardės, taip pat ir lietuviškos, pasak pašnekovo, Latvijoje yra perrašomos. Pavyzdžiui, Latvijoje gyvena lietuvių kilmės dainininkė Olga Rajecka, kurios pavardė lietuvių kalba būtų Rajeckaitė. Galimybė taip perrašyti užsieniečių pavardes yra numatyta Latvijos valstybinės kalbos įstatyme. Užsieniečių bandymai kreiptis į tarptautinius teismus dėl jų pavardžių rašybos, anot A. Vaikučio, iki šiol visuomet baigdavosi Latvijos pergale. Teismai nutardavo, kad asmenvardžių rašyba – valstybės prerogatyva.
Latvijos kalbininkai, viešintys Lietuvoje, Seime surengtoje konferencijoje, siūlo nelietuviškus asmenvardžius dokumentuose rašyti ne pagrindiniame lape ir tik lotyniškais rašmenimis. Tokią praktiką kaimynai latviai taiko jau 20 metų, pranerą LRT RADIJAS.
