Jis sakė, kad dispečeris, sekęs prezidentinio lėktuvo Tu–154 nutūpimą, nepranešė ekipažui apie nepalankias oro sąlygas. Taip pat nebuvo kalbama apie atsarginius oro uostus.
Pasak J.Millerio, dispečeriai lėktuvo įgulai patvirtino, kad lėktuvas laikosi tūpimui tinkamo kurso, kai iš tikrųjų orlaivis skrido 70 metrų žemiau negu reikėjo bei 80 metrų į šoną.
J.Milleris pateikė kelias pokalbių tarp įgulos ir bokšto atkarpas.
Anot BBC, Rusijos oro linijų dispečeriams buvo daromas spaudimas ir jie nepranešė Lenkijos lėktuvo Tu–154 ekipažui apie nukrypimą nuo kurso, sakoma Lenkijos komisijos, tiriančios prezidentinio lėktuvo katastrofos prie Smolensko, pranešime.
Tuo tarpu ekspertas, artimas tyrimo procesui, žurnalistams pareiškė: „Paimdami atskiras dispečerių punkto pokalbių frazes Lenkija įvykio neatkuria, o iškreipia jo esmę“.
Ekspertas patarė lenkams atsargiau elgtis su objektyviais duomenimis ir jų neiškraipyti.
Spaudos konferencijoje trečiadienį A.Morozas priminė, kad L.Kaczynskio lėktuvo reisas buvo tarptautinis ir vyko pagal taisykles, kurias reguliuoja Rusijos Federacijos ir NVS šalių rinkiniai.
„Šios taisyklės nenumato, kad aerodromas būtų uždaromas dėl nepalankių meteorologinių sąlygų“, – sakė A.Morozas.
Nebuvo daromas joks spaudimas dispečeriui – Smolensko aerodromo skrydžių vadovui, pareiškė A.Morozas.
„Komisija turi visus dispečerių pokalbių įrašus, jie buvo išanalizuoti kartu su nepriklausomų ekspertų grupe. Skrydžių vadovui joks spaudimas nebuvo daromas“, – sakė A.Morozovas.
Tokiu būdu, pasak jos, Smolensko aerodromo dispečeriai veikė „visiškai savarankiškai, vadovaudamiesi savo kompetencija ir tarptautinėmis taisyklėmis, apie kurias kalbėjome“.
Sausio 12 dieną TAK pateikė ataskaitą, kad pagrindinė atsakomybė dėl pernai balandžio 10 dieną netoli Smolensko įvykusios lėktuvo katastrofos, per kurią žuvo Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis ir dar 95 žmonės, tenka lenkų ekipažui, nes aukšti pareigūnai spaudė pilotus tūpti oro uoste tvyrant tirštam rūkui.
