Ketvirtadienį paskelbtoje pažymoje labiausiai tikėtinu scenarijumi vadinamas faktinis šalies padalijimas į opozicijos kontroliuojamus rytus ir Muamaro Kadhafi kontroliuojamus vakarus. Tai reikštų, kad kovos šioje Šiaurės Afrikos šalyje užtruktų.
„Tokiu atveju bent jau vakarinėje Libijos dalyje esantys svarbiausi naftos telkiniai, perdirbimo gamyklos ir eksporto terminalai Europai ilgai užsivertų. Ilguoju laikotarpiu būtų galima tikėtis atgaivinti importą iš rytinės Libijos“, – rašoma leidinyje „Energetinio saugumo akcentai“.
Anot pažymos, mažai tikėtinas maištininkų pralaimėjimo scenarijus Vakarams būtų prasčiausias scenarijus, nes tokiu atveju dėl NATO oro antskrydžių bei sankcijų Vakarų kompanijoms tektų užleisti vietą savo pozicijas Libijoje NATO karinę kampaniją kritikavusių Kinijos bei Rusijos investicijoms.
Trečiuoju atveju, jeigu žlugtų M.Kadhafi režimas, investuotojai grįžtų ir per gana trumpą laiką naftos eksportas į Vakarus turėtų atsigauti, rašoma pažymoje. Vis dėlto, pasak ataskaitos autorių, šis scenarijus kol kas taip pat neatrodo labiausiai tikėtinas.
Anot Energetinio saugumo centro ekspertų, trumpuoju laikotarpiu karo veiksmai Libijoje turėjo neigiamos įtakos energetiniam saugumui, nes sutriko naftos tiekimas, pakilo naftos kaina, dėl to neišvengiamai brangs ir dujos. Kita vertus, anot ekspertų, tai skatina įgyvendinti atsakomąsias priemones – stiprinti bendrąją Europos Sąjungos energetinę politiką ar NATO energetinę dimensiją.
Pažymos autorių nuomone, jei maištininkams su Vakarų pagalba pavyktų nuversti režimą, Europa galėtų tikėtis susikurti palankesnes naftos importo iš Libijos sąlygas, o Europos kompanijos galbūt net sustiprintų savo pozicijas Kinijos atžvilgiu.
Tačiau ir šiuo atveju garantijų nėra: „niekas negali garantuoti, jog M.Kadhafi režimą pakeis Vakarams draugiškas liberalus, o ne dar konservatyvesnis islamistinis džihadistų judėjimas“.
