Savo kalboje S.Khanas sakė, kad niekada netikėjo, jog „toks kaip aš galėtų būti išrinktas Londono meru“. Jis pažadėjo būti meru visiems londoniečiams.
S.Khanas teigė, kad rinkiminė kampanija neapsiėjo be kontroversijų, tačiau pridėjo: „Aš be galo didžiuojuosi, kad Londonas šiandien pasirinko viltį, o ne baimę“.
Naujasis Londono meras pridūrė, kad „baimės politika yra nelaukiama mūsų mieste“.
Mero rinkimai bet kurioje šalyje retai susilaukia dėmesio tarptautinėje arenoje. Tačiau Londonas – ne šiaip eilinis miestas, o visos Jungtinės Karalystės smegenys ir ekonomikos centras.
Net pati Londono mero institucija – savotiška anomalija. Jungtinė Karalystė labiau pratusi prie miestų tarybų, ministrų kabinetų, koalicijų. Bet sostinės merą tiesiogiai renka milijonai miestiečių ir priemiesčių gyventojų.
Kadangi britai nerenka kabineto sekretorių ar Lordų rūmų narių, Londono meras gali pasigirti didesniu demokratiniu mandatu nei absoliuti dauguma šalies politikų, galbūt išskyrus ministrą pirmininką.
Kalbėjo apie būstą ir transportą
Būtent todėl S.Khano kandidatūra buvo tokia įdomi. 45 metų politikas yra imigrantų iš Pakistano sūnus, gimęs jau Jungtinėje Karalystėje ir karjerą pradėjęs kaip žmogaus teisių srityje besispecializuojantis teisininkas.
Į viršų S.Khanas kilo greitai – jis dirbo leiboristo Gordono Browno vyriausybėje, tuomet opozicijoje, o šįmet nusitaikė į Londono mero postą..
S.Khano pergalė – istorinė tiek Jungtinei Karalystei, tiek visai Europai. Aišku, ir patiems leiboristams, kuriems Londono rotušės atsiėmimas būtų svarbi sėkmė po sutriuškinimo praėjusių metų visuotiniuose rinkimuose.
Vis dėlto turbūt svarbiausia, kad didžiausiam ES miestui pradėtų vadovauti musulmonas – Senasis žemynas lyg tyčia įsipainiojęs į įnirtingus ginčus dėl tapatybės, imigracijos ir integracijos.
Pats S.Khanas nelinkęs savęs vadinti tiesiog britu musulmonu: „Aš – londonietis, europietis, britas, islamo atstovas, žmogus, kilęs iš Azijos, tėtis, vyras“.
Apie tapatybę ar imigraciją per rinkimų kampaniją jis daug nekalbėjo – kandidatas rinkėjus siekė patraukti idėjomis dėl įkandamų būsto kainų ir pigesnio viešojo transporto.
Toriai papylė kaltinimų
Jo varžovas toris Z.Goldsmithas buvo visiškai kitoks kandidatas. Jis kilęs iš turtingų britų aristokratų šeimos, o tokių politikų tarp Jungtinės Karalystės konservatorių – daug.
Atstovavimas kardinaliai priešingiems poliams turbūt ir lėmė, kad paskutinėmis kampanijos savaitėmis kandidatų kova virto ideologiniu mūšiu, kurio metu kalbėta ir apie religiją, ir apie etniškumą.
Balandį Z.Goldsmithas apkaltino S.Khaną „suteikiant plaftormą ir priedangą“ musulmonams ekstremistams. Leiboristas tokius kaltinimus karštai paneigė, bet prie kolegos torio netrukus prisijungė ir šalies premjeras Davidas Cameronas.
Vyriausybės vadovas pažėrė S.Khanui kritikos už tai, kad jis kelis kartus pasirodė viešai greta radikaliu laikomo islamo dvasininkko Suleimano Ghani.
„Suleimanas Ghani su juo (S.Khanu, – red.) buvo pasirodęs devynis kartus. O tas vyras palaiko ISIS, – per rėkiančius leiboristus Bendruomenių rūmuose šaukė D.Cameronas. – Jie rėkia, nes nenori girdėti tiesos“.
S.Khanas vėliau pareiškė manantis, kad Londone nesuveiks „toks Donaldą Trumpą primenantis požiūris, kai bandoma supriešinti mūsų bendruomenes“.
Galiausiai paaiškėjo, kad greta S.Ghani buvo nufotografuotas ir toris Z.Goldsmithas, o pernai prieš rinkimus vienas torių kandidatas prašė šio imamo pagalbos pritraukiant rinkėjus.
Buvęs meras įsivėlė į skandalą
Tokia rasinė įtampa kovoje dėl Londono rotušės – naujas reiškinys. Bet gana nauja ir pati idėja tiesiogiai rinkti Jungtinės Karalystės sostinės merą.
Pirmieji tiesioginiai mero rinkimai Londone buvo surrengti tik 2000 metais. Tada laimėjo po rietenų su Leiboristų partijos vadovybe nepriklausomu kandidatu pasiskelbęs Kenas Livingstone'as.
Jis nugalėjo ir 2004-aisiais, o po ketverių metų pergalę šventė ekscentriškasis konservatorius B.Johnsonas. Tačiau jis dabar yra vienas stovyklos, raginančios britus per referendumą birželį balsuoti prieš tolesnę Jungtinės Karalystės narystę ES, lyderių, o 2020 metais greičiausiai taikysis į premjero kėdę.
Ketvirtadienio rinkimuose nebuvo nei B.Johnsono, nei K.Livingstone'o, tačiau abiejų jų šešėliai buvo matomi visos kampanijos metu.
B.Johnsonas šaipėsi iš JAV prezidento Baracko Obamos, kuris balandį Londone paragino britus pasilikti ES, o K.Livingstone'as kiek vėliau įsivėlė į skandalą dėl antisemitizmo.
Buvęs Londono meras nustebino šalį pareikšdamas, kad nacių diktatorius Adolfas Hitleris buvo sionizmo šalininkas ir ragino perkelti Europos žydus į Izraelį: „Jis rėmė sionizmą prieš tai, kai išprotėjo ir išžudė 6 milijonus žydų“.
Kadangi K.Livingstone'as – leiboristas, S.Khanas prieš ketvirtadienio balsavimą neslėpė manantis, kad skandalas jam pakenks.
Tačiau dabar jau aišku, kad populiarumo krytis buvo per menkas. Naujasis Londono meras – S.Khanas.
