Ilgai brendęs karas
2004 m. M.Saakašviliui tapus Sakartvelo prezidentu, šios šalies ir Rusijos santykiai gerokai pablogėjo, nes Pietų Kaukazo šalis, ilgą laiką laikyta Rusijos užnugariu, nusitaikė į Europą, o pats M.Saakašvilis pradėjo įgyvendinti reformas, mažinančias Rusijos įtaką šalyje.
2008 m. rugpjūtį įsiplieskė ilgai brendęs karinis konfliktas tarp Sakartvelo (tuometinės Gruzijos) ir Rusijos bei Rusijos remiamų Pietų Osetijos ir Abchazijos separatistų.
Plataus masto kariniai veiksmai prasidėjo, kai rugpjūčio 7 d. vakare po daugybės sprogimų ir apsikeitimų ugnimi bei pranešimų apie Rusijos karių įžengimą į Cchinvalio regioną Pietų Osetijoje, Sakartvelas pradėjo ten atkūrinėti konstitucinę tvarką.
Rusija įsiveržė besidangstydama taikos palaikymo misijos vėliava.
Per karą Rusijos kariai ir separatistai užėmė daug naujų teritorijų Sakartvele, o Rusijos vyriausybė paskelbė pripažįstanti Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę.
M.Saakašvilis, tuomet labai smarkiai neįtikęs Rusijai, buvo viena iš priežasčių, dėl kurios Kremlius nusprendė griebtis agresijos.
Tačiau dabartinė valdžia vis dažniau žvalgosi į Kremliaus pusę ir nusiteikusi kiek kitaip vertinti istoriją.
Įtiko rusų propagandininkams
Rusijos propagandiniame portale „Tsargrad“ paskelbtoje publikacijoje cituojamas Sakartvelo premjeras kalba apie tai, kas pradėjo karą:
„Dėl vykstančių bylų Hagoje ir Strasbūre vengiame daryti tvirtus ir tikslius pareiškimus šia tema. Tačiau matydami, kad, pirma, teismo procesai baigti, antra, ta pati politinė jėga dabar bando šalyje sukelti karą, negalime sau leisti nesakyti Gruzijos visuomenei visos tiesos, kad būtent M.Saakašvilio režimas 2008 m. rugpjūčio 7 d. Gruzijoje sukėlė karą“, – kalbėjo I.Kobachidzė.
Paklaustas, ar naujoji valdžios pozicija yra ta, kad Sakartvelas pradėjo karą, I.Kobachidzė atsakė, kad tokios pat pozicijos laikosi ir Europos Taryba, kurios rezoliuciją pasirašė M.Saakašvilio režimas.“
Panašaus turinio medžiagą anksčiau skelbė ir Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS:
„I.Kobachidzė atsakė, kad tokios pat pozicijos laikosi ir Europos Taryba, kurios rezoliuciją pasirašė M.Saakašvilio režimas“.
Europos Tarybos pozicija
Iš publikacijų konteksto akivaizdu, kad kalbama apie Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos priimtą rezoliuciją Nr.1633 (2008).
Iš tiesų joje pateikiamos kelios kritiškos pastabos dėl kai kurių tuometės Sakartvelo vyriausybės veiksmų:
„Tačiau 2008 m. rugpjūčio 7 d. Gruzijos kariuomenei be įspėjimo pradėjus apšaudyti Cchinvalį, buvo pasiektas naujas, t. y. atviro ir visaverčio karo, eskalavimo lygis.
Sunkiųjų ginklų ir kasetinių šaudmenų naudojimas, keliantis didelį pavojų civiliams gyventojams, buvo neproporcingas Gruzijos ginkluotos jėgos panaudojimas, nors ir savo teritorijoje, ir tuo buvo pažeista tarptautinė humanitarinė teisė bei Gruzijos įsipareigojimas taikiai išspręsti konfliktą“.
Taigi, Europos Taryba Sakartvelo vyriausybės sprendimą panaudoti jėgą laikė neproporcingu, be to, pats faktas, kad vykdoma karinė operacija, laikomas ankstesnių įsipareigojimų spręsti šį konfliktą tik taikiomis priemonėmis, pažeidimu.
Tačiau minėtoje rezoliucijoje kritikuojami ir Rusijos veiksmai:
„Tuo pat metu Rusijos kontrataka, įskaitant plataus masto karinius veiksmus centrinėje ir vakarinėje Gruzijoje bei Abchazijoje, taip pat neatitiko proporcingumo principo ir tarptautinės humanitarinės teisės ir pažeidė Europos Tarybos principus, taip pat Rusijos, kaip valstybės narės, įstatymines pareigas ir konkrečius stojimo įsipareigojimus.
Dėl to buvo okupuota didelė Gruzijos teritorijos dalis, taip pat įvykdyti išpuoliai prieš šalies ekonominę ir strateginę infrastruktūrą, kurie gali būti laikomi arba tiesioginiu išpuoliu prieš Gruzijos suverenitetą, taigi Europos Tarybos statuto pažeidimu, arba Rusijos bandymu išplėsti savo įtaką „artimojo užsienio“ valstybei, pažeidžiant jos stojimo įsipareigojimą atsisakyti tokios sąvokos“.
Europos Taryba manė, kad būtina toliau tirti ginkluoto konflikto Abchazijoje ir Pietų Osetijoje paaštrėjimo aplinkybes, o ne suversti atsakomybę už tai tik tuometei šalies vadovybei.
Terminas „M.Saakašvilio režimas“ nebuvo vartojamas nei rezoliucijoje, nei kituose susijusiuose dokumentuose, tai Rusijos propagandos sukurta formuluotė.
Be to, rezoliucijoje Rusijos vaidmuo apskritai vertinamas neigiamai: šios šalies karių anksčiau vykdyta taikos palaikymo operacija apibūdinama kaip faktiškai nepasiekusi savo tikslo – ir tai tapo prielaida 2008 m. karui.
Rusijos „kontrsmūgis“, pasak ETPA, „neatitinka proporcingumo principo ir tarptautinės humanitarinės teisės bei pažeidžia Europos Tarybos principus“.
Abchazijos ir Pietų Osetijos „nepriklausomybės“ pripažinimas, faktinė dalies Sakartvelo teritorijos okupacija ir užsienyje gyvenančių piliečių teisių ginkluotos „gynybos“ praktika įvardijami kaip nepriimtini. Taip pat pažymimas gyventojų etninio valymo faktas.
15min verdiktas: melas. Akivaizdu, kad iš šios rezoliucijos neišplaukia, jog Europos Taryba už karą laikė atsakinga prezidento M.Saakašvilio vyriausybę ar bent jau tik jį. Klausimas buvo paliktas atviras tolesniam tyrimui, kurio metu turėjo būti padarytos galutinės išvados.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.