Rusijos interneto svetainėje „Izvestija“ paskelbtame straipsnyje rašoma:
„Rusijai grėsmę kelia NATO fronto batalionai, dislokuoti rytinėse bloko šalyse“.
Formuluotė „puolimo planas“ reiškia agresyvaus karo – Aljanso valstybių narių kariuomenių įsiveržimo į Rusijos teritoriją – planavimą.
Tačiau tokios strategijos kūrimas ir įgyvendinimas tiesiogiai prieštarauja pagrindiniams NATO tikslams.
Aljansas ne kartą paneigė tokius Rusijos propagandos mitus.
Aljanso vertybės
Jau 1949 m. Vašingtono sutarties, pagal kurią buvo įkurta ši organizacija, pirmajame straipsnyje teigiama:
„Šalys įsipareigoja, kaip nustatyta Jungtinių Tautų Chartijoje, bet kokį tarptautinį ginčą, kuriame jos gali dalyvauti, spręsti taikiu būdu taip, kad tarptautinei taikai, saugumui bei teisingumui neiškiltų pavojus, ir savo tarptautiniuose santykiuose susilaikyti nuo grasinimo jėga ar jėgos panaudojimo bet kuriuo būdu, nesuderinamu su Jungtinių Tautų tikslais.“
Jungtinių Tautų Chartijos 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta:
„Visos narės tarptautiniuose santykiuose susilaiko nuo grasinimo jėga ir jos panaudojimo tiek prieš kurios nors valstybės teritorinį vientisumą arba politinę nepriklausomybę, tiek kuriuo kitu būdu, nesuderinamu su Jungtinių Tautų tikslais.“
Neturi teisinio ir administracinio mechanizmo
Vašingtono sutartyje paprasčiausiai nenumatytas agresijos planavimo ir vykdymo mechanizmas.
Penktajame straipsnyje, kuriuo grindžiamas visas NATO šalių bendravimas ir karinė sąveika, teigiama:
„Šalys susitaria, kad vienos ar kelių iš jų ginkluotas užpuolimas Europoje ar Šiaurės Amerikoje bus laikomas jų visų užpuolimu, ir todėl susitarė, kad tokio ginkluoto užpuolimo atveju kiekviena iš jų, įgyvendindama individualios ar kolektyvinės savigynos teisę, pripažintą Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsnyje, nedelsdama suteiks pagalbą užpultai ar užpultoms Šalims, individualiai ir kartu su kitomis Šalimis, imdamasi tokių veiksmų, kokie atrodys būtini, įskaitant ginkluotos jėgos panaudojimą, Šiaurės Atlanto regiono saugumui atkurti ir palaikyti“.
Tai reiškia, kad bendri karo veiksmai galimi tik savigynos, o ne ginkluotos agresijos atveju.
Aljansas paprasčiausiai neturi teisinio mechanizmo, kuris leistų jam kariauti agresijos ar užkariavimo karus.
Todėl, net darant prielaidą, kad viena ar kelios NATO šalys galėtų planuoti tokį karą, jos būtų priverstos tą daryti nesilaikydamos šio karinio-politinio bloko procedūrų ir mechanizmų, nes pastarieji orientuoti tik į gynybą.
Rusijos pavyzdžiu neseka
Be to, Aljansas oficialiai paneigė, kad jo veiksmai, taip pat ir Baltijos šalyse, yra nukreipti prieš Rusiją ar jais siekiama karinės invazijos.
Visų pirma, karinių kontingentų stiprinimas yra grynai gynybinio pobūdžio.
Šias teisines normas patvirtina ir NATO istorija: Aljansas niekada nevykdė užkariavimo karų ar teritorinių aneksijų vienos ar kelių savo narių naudai.
Tačiau Rusija aneksavo Krymą ir 2022 m. pradėjo plataus masto atvirą karą prieš Ukrainą.
Dėl visų šių priežasčių reikėtų pripažinti, kad NATO agresija prieš Rusiją yra techniškai ir teisiškai neįmanoma, ir tai patvirtina turima istorinė patirtis bei oficialūs Aljanso pareiškimai.
15min verdiktas: melas. Nėra jokio pagrindo teigti, kad NATO planuoja agresiją prieš Rusiją.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.