„Jeigu Kazachstane bus uždraustos kitos kalbos, kas mūsų lauktų? Ukrainos likimas“, – sakė jis. Tai, pasak šalies vadovo, šaliai kainuotų daug kraujo, o galbūt – net nepriklausomybę. Todėl reikia vieno – kantrybės.
Jeigu Kazachstane bus uždraustos kitos kalbos, kas mūsų lauktų? Ukrainos likimas, – sakė jis
„Kazachų skaičius auga, tad didėja ir mūsų kalbos įtaka. Niekas tam netrukdo. Šalyje taip pat yra daug kitų tautų atstovų, kurie kalba kazachų kalba. Mes patys turime branginti savo kalbą“, – aiškino N.Nazarbajevas.
Bet jis pabrėžė, kad tam nereikia sėti panikos apie tariamą kazachų kalbos pažangos nebuvimą. „Jeigu laikysi save nelaimingu, toks ir būsi, – kalbėjo šalies prezidentas. – Jeigu žmonės nuolat sakys, kad jie neturi kalbos, jie jos ir neturės.“
Tačiau Kazachstane situacija yra kitokia, tvirtina jis. Kasmet mokyklą baigia 100 tūkst. mokinių, iš kurių 80 tūkst. mokosi kazachų kalba. Ji privaloma visose mokyklose – net ir rusiškose. „Kiekvienas šeštos ar septintos klasės mokinys, pavyzdžiui, kalba kazachų, rusų ir net anglų kalbomis“, – aiškino N.Nazarbajevas.
Jo nuomone, susirūpinę dėl kalbos šalies gyventojai tai pamiršta, o bėgdami nuo rusų kalbos perima turkų, arabų ar persų kalbų žodžius, nors iki tol vartoti žodžiai ir taip puikiai tiko.
Pasak Kazachstano prezidento, kazachų kalbai šiandien niekas nekelia grėsmės. Priešingai – ji auga ir turtėja. Tačiau jis pabrėžė, kad jaunimui svarbu mokytis ir rusų bei anglų kalbas, o šių trijų kalbų mokėjimas būtų teisingiausias pasirinkimas, nes anglų yra mokslo, švietimo, medicinos, kultūros ir žiniasklaidos kalba.
Interpretermag.com pažymi, kad šios Kazachstano prezidento pastabos apie kalbą yra svarbios dėl trijų priežasčių. Pirmiausia jos atskleidžia, kokią reikšmę Rusijos agresija Ukrainoje daro kitoms buvusios Sovietų Sąjungos valstybėms. Jos baiminasi, kad Maskva gali nuspręsti atsiųsti savo armiją arba užsiimti nacionalizmo skatinimu tarp vietinių grupuočių .
Antra, jos paaiškina, kodėl N.Nazarbejavas taip tvirtai tiki, kad kazachų kalbos įtaka tik stiprės. Vis dėlto neaišku, ar jis pats suvokia, ar ne, kad ši tendencija beveik garantuotai sukels nerimą Maskvoje, kuri nori išlaikyti savo įtaką Kazachstane, kuris V.Putino galvoje yra laikomas viena iš „Rusijos pasaulio“ dalių.
Ir trečia, V.Nazarbajevo kalba pabrėžia, kokia svarbi tampa anglų kalba šio regiono valstybėse. Tai dar vienas požymis, kad buvusiose Sovietų Sąjungos valstybėse mėginama išsivaduoti iš dvikalbystės narvo. Tai atrodo savaime suprantama vis labiau globaliame pasaulyje, tačiau kartu ir reikia suprasti, kad tai dar labiau suerzins Kremlių.
