Tiesa, reikia kur kas daugiau – 5,6 milijardų eurų. Vieno pabėgėlio išlaikymas per metus šįmet atsieis nuo 12 500 iki 14 000 eurų. Išaugusios išlaidos aiškinamos naujų prieglaudų pabėgėliams statyba ar jau esančių kitos paskirties pastatų pritaikymu bei įrengimu. Išlaidas pabėgėlių išlaikymui bei aprūpinimui šalis ir žemės dalijasi santykiu 4:6, taigi didesnioji finansinės naštos pusė tenka žemėms ir savivaldybėms.
Tenka miegoti ir kapinėse
Ypač sudėtinga padėtis Šiaurės Reino Vestfalijoje, į kurią tiesiog plūsta prieglobsčio ieškantys žmonės: liepos mėnesį į šią tankiausiai gyvenamą ir etniškai margiausią Vokietijos žemę kas savaitę atvyksta vidutiniškai po 5 000 pabėgėlių.
Žemės vidaus reikalų ministro Ralfo Jägerio teigimu, Šiaurės Reino Vestfalijoje šįmet bus priimta daugiau pabėgėlių nei visoje Prancūzijoje. Apie pusė prieglobsčio ieškančiųjų yra iš neturtingų Šiaurės Balkanų šalių. Jie atvyksta į Dortmundą autobusais ištisomis šeimomis, bėgdami nuo didelio nedarbo, mažų atlyginimų ir susivilioję pasakojimais apie Vokietijoje jų laukiančią gerovę.
Tačiau pirmieji atvykėlių įspūdžiai turėtų gerokai nuvilti. Antai liepos viduryje pabėgėlių priėmimo centras Dortmunde buvo taip perpildytas, kad nakvynei viduje nebeliko vietos: teko miegoti lauke skubiai pastatytose palapinėse ar netgi tiesiog ant vejos po atviru dangumi. 350 žmonių skirtoje prieglaudoje vienu metu nakvojo beveik 900 žmonių.
Sausakimši buvo visi 44 pabėgėlių priėmimo centrai. Be to, keletą prieglaudų teko kuriam laikui uždaryti karantinui dėl vėjaraupių ar viduriavimo protrūkių.
Sausakimši buvo visi 44 pabėgėlių priėmimo centrai. Be to, keletą prieglaudų teko kuriam laikui uždaryti karantinui dėl vėjaraupių ar viduriavimo protrūkių. Laikinos gyvenamųjų konteinerių ar palapinių stovyklos įkurdintos buvusių kareivinių, policijos nuovadų, parkų teritorijose, o Bochume – netgi nelaidojamoje kapinių dalyje.
Pateko į krizę
Vokietijos migracijos ir pabėgėlių departamentui priklausančiuose migracijos filialuose atvirai prisipažįstama dėl „pabėgėlių antplūdžio“ patekus tiesiog į krizinę situaciją. „Jei per dieną vietoj lauktų 100 atvyksta 800 asmenų, tai jau turbūt galima kalbėti apie „nepaprastąją padėtį, – sako Berlyno žemės socialinės tarnybos įgaliotinė užsienio piliečių reikalams Barbara John. – Tarnybos paprasčiausiai nebegali atlaikyti krūvių, sistemos neišvengiamai paralyžiuojamos, o pagaliau ir ima griūti.“
Vokietijos vidaus reikalų ministras Lotharas de Maiziere nepraleidžia progos Briuselyje pasiguosti, kad Vokietijai tenka per didelė pabėgėlių našta ir kad kai kurios kitos ES valstybės ligi šiol nepriėmė migrantų. Tokia padėtis netoleruotina. „Ypač Vengrija, Čekija arba Baltijos valstybės, bet ir Didžioji Britanija bei Ispanija jau ištisus mėnesius vengia rimtų įsipareigojimų šioje srityje“, – priekaištauja L.de Maiziere.
Kritikuoja Rytų Europos valstybes
Kritika Rytų Europos valstybių adresu dažnai girdėti ir Vokietijos žiniasklaidos priemonėse. Antai valstybinio televizijos kanalo ZDF laidos „Rytų Europa“ kūrėjai, ieškodami atsakymo į klausimą, kodėl Rytų Europa taip priešiškai nusistačiusi prieš pabėgėlius, nuvyko į Estiją.
Reportažą iš Vao kaimo, protestavusio prieš vyriausybės 90 pabėgėlių iš Sirijos, Afganistano bei kitų šalių čia įrengtus pabėgėlių namus, vokiečiai žurnalistai palydėjo nusivylimo neslepiančiais žodžiais: „Europos svetingumo kultūra turėtų atrodyti kitaip.“
