Išrinktas būsimasis JAV prezidentas D.Trumpas yra užsiminęs, kad būtų pasirengęs panaudoti aktyviosios paskirties pajėgas vidaus teisėsaugai ir masiniams deportavimams, taip pat nurodė, kad nori federalinę vyriausybę sukomplektuoti iš lojalistų ir „išvalyti korumpuotus veikėjus“ JAV nacionalinio saugumo institucijoje.
D.Trumpo santykiai praėjusią kadenciją buvo įtempti su daugeliu vyresniosios karinės vadovybės narių, įskaitant dabar į pensiją išėjusį generolą Marką Milley, kuris, būdamas Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininku, ėmėsi priemonių apriboti D.Trumpo galimybes panaudoti branduolinius ginklus. Tuo tarpu išrinktasis prezidentas ne kartą yra pavadinęs JAV kariuomenės generolus „budeliais“, „silpnais“ ir „neveiksmingais lyderiais“.
Dabar pareigūnai, ruošdamiesi Pentagono pertvarkai, žaidžia įvairius scenarijus.
„Visi ruošiamės ir planuojame blogiausią scenarijų, tačiau iš tikrųjų dar nežinome, kaip tai susiklostys“, – sakė vienas gynybos pareigūnas.
D. Trumpo išrinkimas taip pat sukėlė klausimų Pentagono viduje dėl to, kas nutiktų, jei prezidentas išleistų neteisėtą įsakymą, ypač jei jo patikėtiniai departamento viduje nesipriešintų.
„Kariai pagal įstatymą privalo nepaklusti neteisėtiems įsakymams“, – sakė kitas gynybos pareigūnas. „Tačiau kyla klausimas, kas tada atsitiks – ar sulauksime vyresniųjų kariuomenės vadovų atsistatydinimo? O gal jie tai laikys savo žmonių apleidimu?“
Kol kas neaišku, ką D.Trumpas pasirinks vadovauti Pentagonui, nors pareigūnai mano, kad D.Trumpas ir jo komanda stengsis išvengti tokių „priešiškų“ santykių su kariuomene, kokius jis palaikė per savo ankstesnę administraciją, sakė buvęs gynybos pareigūnas, turintis patirties per pirmąją D.Trumpo administraciją.
„Baltųjų rūmų ir Gynybos departamento santykiai buvo labai, labai blogi, todėl... žinau, kad tai yra svarbiausia, kaip jie šį kartą rinksis žmones, kuriuos skirs į Gynybos departamentą“, – sakė buvęs pareigūnas.
Gynybos pareigūnai taip pat stengiasi nustatyti civilius darbuotojus, kurie gali būti paveikti, jei D.Trumpas sugrąžins F sąrašą – įsaką, kurį jis pirmą kartą išleido 2020 m. ir kuris, jei būtų įgyvendintas, perklasifikuotų didžiulę dalį nepolitinių, federalinių darbuotojų visoje JAV vyriausybėje, kad juos būtų lengviau atleisti.
Antradienį gynybos sekretorius Lloydas Austinas sakė: „Visiškai tikiu, kad mūsų vadovai ir toliau elgsis teisingai, kad ir kas nutiktų. Taip pat tikiu, kad mūsų Kongresas ir toliau darys teisingus dalykus, kad paremtų mūsų kariuomenę“.
„Priešas iš vidaus“
Daugeliui gynybos pareigūnų svarbiausia yra tai, kaip D.Trumpas planuoja panaudoti Amerikos karinę galią.
Praėjusį mėnesį D.Trumpas pareiškė, kad kariuomenė turėtų būti naudojama kovai su tuo, ką jis pavadino „priešu iš vidaus“ ir „radikaliais kairiaisiais lunatikais“.
„Manau, kad su tuo labai lengvai turėtų susidoroti, jei reikia, Nacionalinė gvardija arba, jei tikrai reikia, kariuomenė, nes jie negali leisti, kad taip atsitiktų“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje galimus protestus rinkimų dieną.
Pastaraisiais metais keli buvę aukšto rango kariuomenės pareigūnai, tarnavę valdant D.Trumpui, skambino pavojaus varpais dėl jo autoritarinių impulsų, įskaitant M.Milley ir į pensiją išėjusį generolą Johną Kelly, buvusį D.Trumpo Baltųjų rūmų personalo vadovą.
J.Kelly prieš rinkimus sakė, kad D.Trumpas atitinka „bendrą fašisto apibrėžimą“ ir kad jis kalbėjo apie Adolfo Hitlerio nacių generolų lojalumą.
Pentagonas nedaug ką gali padaryti, kad iš anksto apsaugotų pajėgas nuo galimo vyriausiojo vado piktnaudžiavimo valdžia. Gynybos departamento teisininkai gali teikti ir teikia rekomendacijas kariuomenės vadovams dėl įsakymų teisėtumo, tačiau nėra jokios realios teisinės apsaugos priemonės, kuri neleistų D.Trumpui dislokuoti amerikiečių kareivių JAV gatvėse.
Buvęs aukšto rango Gynybos departamento pareigūnas, tarnavęs valdant D.Trumpui, sakė manantis, kad tikėtina, jog papildomoms aktyviosios tarnybos pajėgoms bus pavesta padėti Muitinės ir sienos apsaugos tarnybai prie pietinės sienos.
Pasienyje jau dabar yra tūkstančiai pajėgų, įskaitant aktyviosios tarnybos, nacionalinės gvardijos ir rezervo pajėgas. Joe Bideno administracija pernai pasiuntė 1 500 aktyviosios tarnybos pajėgų, o vėliau atsiuntė dar kelis šimtus.
Tačiau buvęs pareigūnas sakė, kad taip pat įmanoma, jog pajėgos gali būti nusiųstos į Amerikos miestus, jei jų bus paprašyta padėti įgyvendinti masinio deportavimo planą, apie kurį D.Trumpas ne kartą užsiminė per rinkimus.
Jis sakė, kad šalies teisėsaugos institucijos „neturi tiek darbo jėgos, neturi sraigtasparnių, sunkvežimių, ekspedicinių pajėgumų“, kiek jų turi kariuomenė. Tačiau jis pabrėžė, kad sprendimo siųsti aktyviąsias pajėgas į Amerikos gatves negalima priimti lengvabūdiškai.
Atskirai vienas kariuomenės pareigūnas CNN sakė, kad gali įsivaizduoti, jog D.Trumpo administracija galėtų įsakyti dar keliems tūkstančiams karių paremti pasienio misiją, tačiau perspėjo, kad tai gali pakenkti pačios kariuomenės pasirengimui kovoti su užsienio grėsmėmis.
Prezidento galios yra ypač plačios, jei jis nuspręstų remtis Sukilimo įstatymu, kuriame teigiama, kad tam tikromis ribotomis aplinkybėmis, susijusiomis su konstitucinių teisių gynimu, prezidentas gali vienašališkai dislokuoti karius šalies viduje.
Atskiru įstatymu – Posse Comitatus Act – siekiama apriboti kariuomenės panaudojimą įstatymams vykdyti, nebent tam leidimą suteiktų Kongresas. Tačiau šiame įstatyme numatytos išimtys sukilimo ir terorizmo atvejais, todėl galiausiai prezidentui suteikiama plati veiksmų laisvė sprendžiant, ar ir kada taikyti sukilimo aktą.
Pranešama, kad D.Trumpas svarstė galimybę remtis šiuo aktu 2020 m., kad numalšintų protestus po George'o Floydo mirties.
„Jei miestas ar valstija atsisakys imtis veiksmų, kurie yra būtini jų gyvenamosios vietos gyvybei ir turtui apginti, tuomet aš dislokuosiu Jungtinių Valstijų kariuomenę ir greitai išspręsiu problemą už juos“, – tuomet sakė jis.
Darbuotojams gresia pavojus
Pernai paskelbtame vaizdo įraše D.Trumpas teigė, kad jei bus išrinktas, jis „nedelsdamas iš naujo paskelbs savo 2020 m. įsaką, kuriuo atkuriami prezidento įgaliojimai pašalinti nesąžiningus biurokratus... mes išvalysime visus korumpuotus mūsų nacionalinio saugumo ir žvalgybos aparato veikėjus, o jų yra daug“.
Pentagonas jau ruošiasi politikos pokyčiams.
„Mano elektroninis paštas buvo užverstas šia tema, – sakė vienas gynybos pareigūnas, kalbėdamas apie F planą. – Tikrai bus įtempti pora mėnesių“.
Po to, kai D.Trumpas pirmą kartą paskelbė F sąrašą, praėjusios kadencijos pabaigoje, Pentagonui ir kitoms federalinėms agentūroms buvo pavesta sudaryti sąrašus, kurie darbuotojai bus perkelti į šią kategoriją.
Tuo metu gynybos pareigūnai stengėsi įtraukti kuo mažiau civilių darbuotojų, kad sumažintų poveikį darbo jėgai, sakė šaltiniai. Panašius sąrašus departamentas sudaro ir dabar.
Balandžio mėn. Personalo ir valdymo biuras paskelbė taisyklę, kuria siekiama sustiprinti federalinių darbuotojų apsaugos priemones. Tačiau „vis dar yra būdų, kaip naujoji administracija galėtų apeiti šias apsaugos priemones“, – sakė gynybos pareigūnas, nors tai gali užtrukti keletą mėnesių.
L.Austinas ne kartą įspėjo apie politinio piktnaudžiavimo kariuomene pavojų. Liepos mėn. tarnybiniame pranešime jis teigė, kad „būtina užtikrinti civilinės darbo jėgos vientisumą ir tęstinumą, užtikrinant, kad DoD karjeros civiliai darbuotojai, kaip ir jų uniformuoti kolegos, būtų apsaugoti nuo neteisėto ir kitokio netinkamo politinio kėsinimosi“.
Jis pridūrė, kad karjeros civiliams tarnautojams pavesta „išlaikyti griežtą politinį neutralumą, orientuotą į lojalumą Jungtinių Valstijų Konstitucijai ir įstatymams“.
O trečiadienį pranešime karinėms pajėgoms jis rašė, kad JAV kariuomenė vykdys tik teisėtus įsakymus.
„Kaip ir visada, JAV kariuomenė bus pasirengusi vykdyti kito vyriausiojo vado politinius sprendimus ir paklusti visiems teisėtiems civilinės vadovybės įsakymams, – rašė jis. – Jūs esate Jungtinių Valstijų kariuomenė – geriausios kovinės pajėgos Žemėje – ir toliau ginsite mūsų šalį, mūsų Konstituciją ir visų mūsų piliečių teises.“
