Politologas T.Janeliūnas: kai draugas tampa priešu

Pirma, politologas priminė kertinius paskutiniųjų savaičių politinius momentus.

JAV viceprezidento J.D.Vance’o „pamokslas“ europiečiams apie vertybes ir žodžio laisvę. Pasiūlymas Kyjivui tapti JAV ekonomine kolonija. Derybų pradžia Saudo Arabijoje tarp JAV ir Rusijos atstovų. Ir galiausiai Donaldo Trumpo pareiškimai, jog Volodymyras Zelenskis yra diktatorius, o ukrainiečiai kalti dėl trejus metus vykstančio karo.

15min studijoje – politologas Tomas Janeliūnas / Luko Balandžio / 15min nuotr.

„Interpretacijoms nebėra erdvės – JAV prezidento administracija ne šiaip spaudžia Ukrainą priimti jai nepalankias derybų sąlygas, bet akivaizdžiai stoja į Rusijos pusę. Saudo Arabijoje net užsiminta apie JAV ir Rusijos bendradarbiavimą geopolitikos ir investicijų srityje. Įdomu, kad net aptarta faktinio bendradarbiavimo sritis – resursų gavyba ir pasidalijimas Arkties regione (tai leidžia numanyti iš Rusijos pusės buvusi delegacijos sudėtis)“, – „Substack“ platformoje rašo politologas.

T.Janeliūno vertinimu, europiečiai vis dar sustingimo šoke: pradiniai susitikimai Paryžiuje parodė, kad reikia laiko, kol Europos lyderiai susidoros su patirtu sukrėtimu ir imsis kažkokių veiksmų.

Dar kartą pasitvirtino taisyklė, kad „savi marškiniai arčiau kūno“: Lenkija nusiteikusi tapti „mylimiausia Trumpo drauge“ ir jai neįdomūs jokie europiniai susitarimai ar iniciatyvos; vokiečiai nieko negali pasakyti, kol nesuformuos naujos vyriausybės; Italija lauks, kol dėl Ukrainos susitars Rusija ir JAV; britai gal ir norėtų padėti Ukrainai, bet be amerikiečių užnugario neturi tam pajėgumų. O svarbiausia – jau ne pašnibždomis, bet garsiai beveik kiekviena Europos šalis klausia amerikiečių, ar tik jie neišves JAV karių būtent iš jų valstybės, pastebėjo politologas.

„Pastarąją savaitę jaučiausi panašiai, kaip pirmosiomis COVID dienomis 2020 metais: kai įprasti dėsniai ir tvarka tiesiog griūva akyse ir neaišku, kas įvyks rytoj. Jei jaučiatės panašiai – jums nesivaidena. Pasaulis išties keičiasi labai radikaliai ir mes esame didžiųjų geopolitinių lūžių liudininkai“, – dėstė T.Janeliūnas.

AP / Donaldas Trumpas / Ben Curtis

Tekste jis išskyrė keturis punktus, kurie patvirtina, kad šiame niūriame paveiksle yra ir šviesos spindulių.

Ukraina dar nepralaimėjo

„Nors Vladimiras Putinas mano, kad Rusija jau politiškai laimėjo Ukrainą, tačiau faktinė situacija dar toli gražu nerodo Ukrainos susitaikymo su pralaimėjimu. Volodymyro Zelenskio nusivylimas dėl amerikiečių išdavystės labai ryškiai atsispindi jo akyse. Tačiau jis atsisako priimti kapituliacijos sąlygas. Ir ukrainiečiai kovoja toliau“, – rašė politologas.

Jis atkreipė dėmesį, kad visą šią savaitę ukrainiečiai toliau naikino rusų techniką ir karius. Sistemingai – po 1100–1300 karių per parą: „Karo tempas kiek lėtesnis dėl šalčių, bet fronte niekas nesiklauso D.Trumpo svaičiojimų.“

Ukrainiečiai ir toliau naikina Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir saugyklas, pavyzdžiui, vasario 18 ir 19 d. buvo smogta Syzranės (Samaros sritis) naftos perdirbimo kompleksui, priminė T.Janeliūnas.

„Ukraina siekia padidinti savo kariuomenės efektyvumą, pertvarkydama karinių pajėgų struktūrą. Iki šiol daugeliu atveju planavimas, logistinis aprūpinimas ir karo veiksmai vykdavo atskirų brigadų lygiu. Vasario pradžioje paskelbta, kad vyksta kariuomenės pertvarkymas į korpusų sistemą, panašią į NATO struktūrą: bus kuriami 20 korpusų, kurių kiekvienas jungs po 5 brigadas. Tai leis efektyviau skirstyti resursus ir planuoti labiau suderintas operacijas tarp brigadų.

Karas Ukrainoje / Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“

Be to, ukrainiečiai toliau aktyviai rengiasi revoliuciniam karybos projektui, vadinamajai „dronų linijai“ (angl. Drone Line). Jau dabar geriausi dronų valdymo daliniai jungiami į bendras pajėgas ir stiprinamas jų veiksmų koordinavimas tiek tarpusavyje, tiek su sausumos pajėgomis“, – išskiriama „Substack“ įraše.

Kaip teigė Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas, „pėstininkai ir dronų sistemos bus sujungtos į vieną atakos sistemą“, kuri suformuos 10–15 km mirties zoną, neleidžiančia priešininkui judėti be reikšmingų nuostolių.

Tokia koordinacija jau vykdavo ir anksčiau, pastebėjo T.Janeliūnas, tačiau dabar tai pereina į sisteminį, brigadų lygmens koordinavimą, anot ukrainiečių, leisiantį padidinti priešininko nuostolius tris kartus. O kas svarbiausia – sumažinti Ukrainos karių gyvybių praradimus.

Europa toliau siunčia karinę paramą Ukrainai

Prieš Miuncheno saugumo konferenciją vyko Ramšteino formato gynybos ministrų susitikimas dėl paramos Ukrainai tolesnio koordinavimo.

Politologas susistemino buvusius ir naujausius Europos šalių įsipareigojimus Ukrainai dėl tolesnės karinės paramos:

Danija – užbaigė daugumos paskelbtų F-16 naikintuvų perdavimą, likusieji orlaiviai bus pristatyti artimiausiu metu.

Jungtinė Karalystė – suteiks 150 mln. svarų (181 mln. eurų) paramą, įskaitant tūkstančius dronų, taip pat keliasdešimt tankų ir šarvuotų transporto priemonių.

Vokietija – artimiausiu metu planuoja perduoti apie 100 IRIS-T valdomų raketų.

Nyderlandai – papildomai suteiks 25 YRP vikšrines šarvuotas transporto priemones medicininei evakuacijai.

Čekija – toliau tieks artilerijos amuniciją pagal „Čekijos iniciatyvą“, pagal pritraukto finansavimo apimtis.

SIPA / Ukrainos kariai. / Ukrinform/SIPA / Ukrinform

Suomija – rengia naują karinį pagalbos paketą, įskaitant investicijas į sunkiųjų šarvuotų transporto priemonių gamybą Ukrainai.

Islandija – skirs 5,5 mln. eurų išminavimui ir gynybos pramonės rėmimui.

Norvegija – paskelbė apie 100 mln. eurų finansavimą Integruotai oro ir raketinės gynybos koalicijai, 240 mln. eurų – karinių jūrų pajėgų pajėgumų plėtrai ir 50 mln. eurų – Dronų koalicijai.

Švedija – patvirtino ilgalaikę paramą Ukrainai, siekiančią 2,3 mlrd. eurų per metus, įskaitant 530 mln. eurų dronams, amunicijai ir technologijoms bei 250 mln. eurų, kurie bus skirti pagal „Danijos modelį“.

Lietuva – skirs 80 mln. eurų karinės paramos, kuri koncentruota į skubių poreikių tenkinimą (oro gynyba, amunicija, dronai, antidronai) bei Ukrainos gynybos pramonės rėmimą per Ukrainoje gaminamos ginkluotės finansavimą. Lietuva taip pat prisidės prie Išminavimo koalicijos, kuriai vadovauja kartu su Islandija. Lietuva Ukrainai nuo karo pradžios suteikė karinės paramos už daugiau nei 769 mln. eurų.

Europos šalys neskuba priimti Trumpo sąlygų

T.Janeliūnas atkreipė dėmesį, kad, nors europiečiai ir nebuvo pakviesti į pradines derybas tarp Rusijos ir JAV, tačiau jų ignoruoti nebus galima.

Jis išskyrė derybų eigą pagal Rusijos primestą planą:

1. Susitarimas dėl paliaubų, priimant Rusijos sąlygas (Ukrainos „neutralitetas“, užgrobtų teritorijų išlaikymas, sankcijų Rusijai atšaukimas ir pan.).

2. V.Zelenskio vyriausybės pašalinimas per priverstinius rinkimus.

3. Galutinis „taikos“ susitarimo (ir įtakos sferų Europoje padalinimas), kurį pasirašytų Rusijai priimtina Ukrainos vyriausybė.

Volodymyras Zelenskis / „AFP“/„Scanpix“

„Tačiau net ir pirmasis punktas reikalautų Europos pritarimo. Sankcijas Rusijai gali atšaukti JAV, tačiau ES šalys kol kas neketina to daryti. Be to, būtent Europos šalys kontroliuoja tuos nuolat aptarinėjamus 300 mlrd. eurų Rusijos įšaldyto turto, kurį pagaliau galėtų faktiškai konfiskuoti ir skirti Ukrainai.

Lygiai taip pat Europos lyderiai nepritaria D.Trumpo spaudimui, kad Ukraina turi rengti rinkimus. Net Olafas Scholzas paskelbė įrašą, remiantį V.Zelenskį. „Volodymyras Zelenskis yra išrinktas Ukrainos aukščiausias vadovas. Karo metu negali būti surengti tvarkingi rinkimai, ką nurodo Ukrainos konstitucija ir rinkimų įstatymai. Niekas neturėtų tikėtis kažko kito“, – paaiškino politologas.

Rusija skuba, nes jos nuostoliai auga

Nors V.Putinas bando viešai laikytis pozicijos, kad jis turi laiko ir neskuba eiti į derybas dėl paliaubų Ukrainoje, tačiau elgesys rodo priešingai, pastebėjo T.Janeliūnas ir pridūrė, kad rusai paskubomis sutiko su pačiu pirmu amerikiečių pasiūlymu pradėti derybas ir gana karštligiškai subūrė keistoką pirmojo susitikimo delegaciją.

Ekspertas taip pat apžvalgė Rusijos problemas: jų nuostoliai fronte skatina siųsti į karą net sužeistus ir fiziškai netinkamus karius.

Pasak jo, „Mobilization News“ buvo pranešta, kad apie 40 sužeistų ir hepatitu sergančių karių buvo pasiųsti atgal į frontą, nors patys kariai manė, jog važiuoja į Kursko sritį gydymui.

Rusijos regionuose taip pat didėja problemos, bandant pritraukti naujus kontraktininkus ir tenka kelti pradinių pasiūlymų kainas: pavyzdžiui, vasario 18 d. pranešta, kad Mordovijos respublikos vadovybė pakėlė regiono išmokos dalį nuo 400 tūkst. rublių iki 1,1 mln. rublių (apie 11,9 tūkst. eurų).

Rusijos kariai / Socialinių tinklų nuotrauka

T.Janeliūnas atkreipė dėmesį ir į vasario 19 d. publikuotą Karo tyrimų instituto (ISW) analizę, kurioje apibendrinami dabartiniai Rusijos iššūkiai palaikyti karo tempą.

„Rusija susidurs su įvairiausiomis materialinėmis, žmogiškųjų išteklių ir ekonominėmis problemomis per artimiausius 12–18 mėnesių, jei Ukrainos pajėgos ir toliau darys žalą Rusijos pajėgoms mūšio lauke tokiu pat tempu. Rusijos pramonė negali vidutiniu laikotarpiu palaikyti dabartinio šarvuotųjų transporto priemonių, artilerijos sistemų ir amunicijos eikvojimo tempo. Atrodo, kad Rusijos verbavimo pastangos lėtėja tiek, kad ji nebegali neribotai kompensuoti dabartinų nuostolių be priverstinės rezervistų mobilizacijos, kurios Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas akivaizdžiai vengia.

Vladimiras Putinas nevykusiai valdo Rusijos ekonomiką, kuri kenčia nuo didėjančių karo išlaidų, augančios infliacijos, didelio darbo jėgos trūkumo ir Rusijos suverenaus turto fondo mažėjimo. Jei dabartinės tendencijos išliks, šios problemos privers Vladimirą Putiną priimti sunkius sprendimus 2026 ar 2027 metais. Todėl Vladimiras Putinas greičiausiai sieks 2025 metais sužlugdyti Vakarų, ypač JAV, paramą Ukrainai ir pasiekti sau palankų derybų rezultatą, taip išvengdamas problemų, su kuriomis šiuo metu susiduria“, – rašė Karo tyrimų instituto analitikai.

T.Janeliūnas pažymėjo suprantantis, kad šios ataskaitos neskaitys D.Trumpas ar Pete'as Hegsethas: „Tačiau analitikų vertinimus vis dar gali išklausyti Europos vadovai, kuriems tai būtų rimtas motyvas nenutraukti paramos Ukrainai ir neleisti greitos kapituliacijos.“

Apibendrindamas politologas perspėjo, kad „situacija yra išties grėsminga“.