2024 m. liepos 12 d. oficialiosios Rusijos valstybinės naujienų agentūros „RIA Novosti“ paskelbtoje publikacijoje tvirtinama:
„Tuo tarpu į Maskvą buvo atsiųsti vokiečių politikai, ypač Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis.
Jie melavo Michailui Gorbačiovui į akis, kad NATO nebus plečiama į Rytus, tačiau kruopščiai vengė tai įtvirtinti popieriuje.
Amerikiečiai iki šiol mėgaujasi šia „pergale“ – oi, kaip gudriai mes apgaudinėjome rusus derybose!“
Rusijos ambasada Švedijoje socialiniame tinkle „Facebook“ platina panašius teiginius:
„NATO propagandos paneigimas. Mitas Nr. 9. NATO nežadėjo Rusijai nesiplėsti į Rytus.
Remiantis mūsų archyvais, kuriuos patvirtina ir užsienio istorikų tyrimai, Vakarų valstybių vadovai ne kartą davė pažadus, jog NATO nesiplės.
Kai kuriais atvejais tai buvo daroma viešai, nors šiandien daugelis NATO narių to mieliau neprisimena“, – tvirtinama ambasados skleidžiamoje žinutėje.
Pažadai negalėjo prieštarauti Vašingtono sutarčiai
1949 m. Vašingtono sutarties, kuri yra esminis NATO elementas, 10 straipsnis suteikia galimybę bet kuriai Europos valstybei prisijungti prie Aljanso:
„Šalys vieningu susitarimu gali pakviesti bet kurią kitą Europos valstybę, galinčią remti šios Sutarties principus ir prisidėti prie Šiaurės Atlanto regiono saugumo, prisijungti prie šios Sutarties.
Kiekviena taip pakviesta valstybė gali tapti Sutarties Šalimi deponuodama prisijungimo dokumentą Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybei.
Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė praneša kiekvienai Šaliai apie kiekvieno tokio prisijungimo dokumento deponavimą“, – skelbiama sutartyje.
Todėl visi pažadai, kuriuos buvo galima duoti SSRS vadovybei, reiškė arba Vašingtono sutarties pakeitimus (kaip, pavyzdžiui, buvo padaryta po nepriklausomybės suteikimo Alžyrui), arba buvo neoficialūs ir teisiškai neįpareigojantys.
Dėl Vokietijos suvienijimo ir Varšuvos pakto panaikinimo Vašingtono sutartis niekada nebuvo pakeista.
Nesijautė apgautas
1990 metais buvo sprendžiamas klausimas, ar suvienyta Vokietija gali priklausyti NATO aljansui. Vakarų Vokietija jau buvo jo dalimi nuo 1955-ųjų.
Ekspertai sutaria dėl vieno – niekada nebuvo sutarties, kurioje NATO būtų įsipareigojusi nesiplėsti į Rytus: nei Sovietų Sąjungai, nei Rusijai.
Priešingai nei rusai jaučiasi dabar, pats M.Gorbačiovas neteigė sulaukęs kokių nors pažadų, kurie vėliau buvę apvilti.
Priešingai – jo tvirtinimu, derybos ir pažadai iš tiesų vyko, tačiau jie buvo susiję ne su Aljanso plėtra, o su jo karinės infrastruktūros vystymu.
Be to, NATO šiuos pažadus įvykdė. Viename interviu 2014 m. M.Gorbačiovas sakė:
„NATO plėtros klausimas tais metais nebuvo svarstomas ir apskritai nekilo. Tai sakau su visa atsakomybe.
Nė viena Rytų Europos šalis nekėlė šio klausimo net po to, kai 1991 m. Varšuvos paktas nustojo egzistuoti. Jo nekėlė ir Vakarų šalių vadovai.
Buvo aptartas ir kitas mūsų iškeltas klausimas: kad po Vokietijos susivienijimo neturėtų būti plėtojamos NATO karinės struktūros ir dislokuojamos papildomos Aljanso pajėgos tuometinės VDR (Vokietijos Demokratinės respublikos red. past.) teritorijoje.
Dialogas vyko
Teiginiai, neva NATO atstovai tyčia vengė kaip nors įtvirtinti įsipareigojimus Rusijai, yra neteisingi.
Štai 1997 m. „Pagrindiniame akte dėl Rusijos Federacijos ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos tarpusavio santykių, bendradarbiavimo ir saugumo“, be kita ko, buvo įtvirtintas toks susitarimas:
„NATO valstybės narės patvirtina, kad jos neketina, neplanuoja ir neturi priežasčių dislokuoti branduolinių ginklų naujųjų narių teritorijoje ir neturi poreikio keisti jokių NATO branduolinių pajėgų išdėstymo ar NATO branduolinės politikos aspektų, taip pat nenumato tokio poreikio ateityje.“
Rusai pažadų nesulaukė
Atskiri sąjungininkai negali sudaryti susitarimų NATO vardu.
Buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas nuosekliai atsisakė Boriso Jelcino siūlymo įsipareigoti, kad nė viena buvusi sovietinė respublika nestotų į NATO:
„Aš negaliu prisiimti įsipareigojimų NATO vardu, ir pats neketinu vetuoti NATO plėtros kurios nors šalies atžvilgiu, o juo labiau leisti jums ar kam nors kitam tai daryti... NATO veikia bendru sutarimu“, – sakė jis.
15min verdiktas: trūksta konteksto. „Facebook“ platinamoje žinutėje vyrauja šališkas ir manipuliatyvus istorinių faktų pateikimas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
