Ministerija nurodė, kad 11 val. 23 min. vietos laiku „Defender“ apie 3 km įplaukė į Rusijos teritorinius vandenis netoli Fiolento kyšulio, esančio į pietvakarius nuo Sevastopolio uostamiesčio, kur yra Rusijos Juodosios jūros laivyno pagrindinė bazė.
„Eskadrinis minininkas buvo iš anksto įspėtas, kad bus panaudotas ginklas, jeigu bus pažeista Rusijos Federacijos valstybės siena. Į perspėjimą [laivas] nereagavo“, – sakoma ministerijos pranešime.
Pasak kariškių, per šį incidentą 12 val. 6 min. ir 12 val. 8 min. pakrančių apsaugos patrulinis laivas paleido perspėjamųjų šūvių, o 12 val. 19 min. Rusijos šturmo lėktuvas Su-24M atliko „perspėjamąjį bombų numetimą“ priešais „Defender“. Nurodoma, kad buvo numestos keturios 250 kg skeveldrinės fugasinės bombos (OFAB-250).
„12 val. 23 min. dėl Juodosios jūros laivyno ir Rusijos FSB (Federalinės saugumo tarnybos) Pasienio tarnybos bendrų veiksmų Karališkojo laivyno eskadrinis minininkas „Defender“ paliko Rusijos Federacijos teritorinius vandenis“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.
Į „HMS Defender“ nebuvo paleisti šūviai ir mes nepripažįstame teiginio, kad laivo kelyje buvo numestos bombos.
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija savo ruožtu paneigė Rusijos pareiškimus, kad Juodojoje jūroje britų laivo link buvo paleista perspėjamųjų šūvių.
„Į „HMS Defender“ nebuvo paleista jokių perspėjamųjų šūvių. Karališkojo laivyno laivas toliau taikiai plaukia per Ukrainos teritorinius vandenis, laikantis tarptautinių įstatymų“, – sakoma ministerijos pranešime.
„Manome, kad rusai už kelių mylių vykdė šaudymo pratybas Juodojoje jūroje ir buvo įspėję apie šią savo veiklą. Į „HMS Defender“ nebuvo paleisti šūviai ir mes nepripažįstame teiginio, kad laivo kelyje buvo numestos bombos“, – pridūrė ministerija.
Tiesa, karo laivu plaukiantis BBC korespondentas Jonathanas Beale'as, kad „HMS Defender“ persekiojo ir erzino Rusijos pajėgos.
Esą virš laivo buvo girdėti mažiausiai 20 Rusijos karo lėktuvų, o „HMS Defender“ sekė du rusų pakrantės sargybos laivai, kurie vienu metu prie britų buvo priartėję vos 100 metrų atstumu. Anot J.Beale'o, jie bandė priversti britų laivo įgulą pakeisti kursą.
Radijo ryšiu buvo perduoti priešiški įspėjimai, o britų laivo įgula jau ruošėsi galimai konfrontacijai.
„Įžūli provokacija“
Ukrainai priklausantį strategiškai svarbų Krymo pusiasalį Rusija okupavo po Kijeve 2014 metais įvykusios provakarietiškos Maidano revoliucijos ir tų metų kovo mėnesį jį aneksavo. Tarptautinė bendruomenė šio žingsnio nepripažįsta.
Gynybos ministerija nurodė, kad po trečiadienio incidento iškvietė Jungtinės Karalystės karinį atašė Maskvoje.
„Dėl Didžiosios Britanijos karinių jūrų pajėgų eskadrinio minininko įvykdyto Rusijos Federacijos valstybės sienos pažeidimo į Rusijos gynybos ministeriją iškviestas gynybos reikalų atašė Jungtinės Karalystės ambasadoje Maskvoje“, – sakoma ministerijos pranešime.
Be to, Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova netrukus prabilo apie „įžūlią britų provokaciją“ ir pranešė, kad iškviestas Jungtinės Karalystės ambasadorius.
Birželio 14 dieną Rusijos kariškiai pranešė pradėję stebėti „HMS Defender“ ir Nyderlandų fregatos „HNLMS Evertsen“ veiksmus, kai šie laivai atplaukė į Juodąją jūrą dalyvauti pratybose.
„Mūsų pusė šiais laivais tikrai nesidžiaugs. Sutikti su iškilmėmis jų niekas nesiruošia, bet būtinai stebės jų veiksmus“, – naujienų agentūrai „Interfax“ anksčiau sakė Juodosios jūros laivyno buvęs vadas admirolas Vladimiras Komojedovas.
Prasidėjus krizei Ukrainoje, JAV ir kitų NATO šalių laivai pradėjo dažniau lankytis Juodojoje jūroje ir rengė bendras pratybas su Ukraina.
Nuo birželio 28-osios iki liepos 10 dienos Ukrainos ir NATO pajėgos rengs dideles bendras karines pratybas „Sea Breeze“, kuriose dalyvaus apie 4 000 karių, 40 karinių bei pagalbinių laivų, apie 30 lėktuvų ir sraigtasparnių.
Gali būti blefas?
Londono universiteto koledžo Slavų ir Rytų Europos studijų centro ekspertas Markas Galeotti tviteryje iškart priminė, kad vandenys prie Krymo nėra Rusijos teritorija, nes pusiasalio aneksija nėra pripažįstama didžiosios tarptautinės bendruomenės dalies.
„Plaukimas šiais vandenimis – ne pernelyg provokatyvus – yra be galo svarbus būdas įtvirtinti teisės viršenybę prieš teritorijų grobimus“, – rašo analitikas.
Eskadrinis minininkas „HMS Defender“ Juodojoje jūroje vykdė visų pirma politinę misiją – demonstravo aktyvų veikimą, paramą Kijevui. Maskvai šia misija norėta priminti, kad Krymo aneksija nepamiršta ir nepriimtina.
„Maskva irgi reagavo politiškai. Pirmiausia buvo imituoti automatinio identifikavimo sistemos signalai bandant parodyti, kad „HMS Defender“ ir olandų fregata agresyviai plaukė tiesiai į Rusijos Juodosios jūros laivyno bazę Sevastopolyje.
Dabar Rusija, kaip ir praeityje, teigia, kad nuvijo Karališkąjį laivyną. Pranešimai apie įspėjamuosius šūvius gali būti visiška arba dalinė klastotė – tai nebūtų pirmas kartas. Bet kokiu atveju ši situacija rodo ne Rusijos galią, o silpnumą“, – mano M.Galeotti.
„Tokie veiksmai gali būti skirti galios parodymui ir pasišaipymui iš „bėgančių“ britų. Bet iš tiesų jie parodo, kad Rusija yra ne subrendusi didžioji galia, o chaotiška ir pikta valstybė“, – pridūrė ekspertas.
Kitas analitikas Timothy Ashas vis dėlto pastebėjo neatsimenantis, kada Rusija po SSRS subyrėjimo būtų šaudžiusi į ar aplink NATO šalių karo laivus. Jis trečiadienio incidentą laiko „didele eskalacija“.
Tokie pareiškimai padaryti, tvyrant įtampai Londono ir Maskvos diplomatiniuose santykiuose, taip pat įtampai tarp Rusijos ir NATO.
Įtempti santykiai
Jungtinės Karalystės ir Rusijos ryšiai yra įtempti dėl buvusio KGB agento Aleksandro Litvinenkos apnuodijimo radioaktyviu poloniu 2006 metais Londone, taip pat dėl pasikėsinimo nužudyti cheminiu ginklu Rusijos buvusį dvigubą agentą Sergejų Skripalį 2018 metais Solsberyje.
Be to, Londonas kaltina Rusijos remiamus programišius mėginimais iš laboratorijų pavogti gyvybę gelbstinčių tyrimų dėl vakcinų nuo COVID-19 rezultatus, taip pat ne kartą smerkė Kremlių dėl numanomų žmogaus teisių ir pilietinių laisvių pažeidimų.
Britų vyriausybė garsiai kritikuoja Rusiją dėl agresijos Ukrainoje, taip pat dėl paramos Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui.
Anksčiau trečiadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva yra „susirūpinusi“ dėl NATO pajėgų telkimo netoli Rusijos sienų.
Sakydamas kalbą per Tarptautinę saugumo konferenciją Maskvoje, V.Putinas pažymėjo, jog Aljansas „atsisako konstruktyviai svarstyti mūsų siūlymus mažinti įtampą ir nenuspėjamų incidentų riziką“.
JAV periodiškai siunčia savo karo laivus į regioną, siekdamos parodyti paramą Ukrainai. Tokie veiksmai dažnai išprovokuoja Rusijos protestus.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva yra „susirūpinusi“ dėl NATO pajėgų telkimo netoli Rusijos sienų.
Įtampai dėl Ukrainos šį pavasarį pasiekus kulminaciją, Rusijai dislokavus savo karius prie vakarinių sienų ir Kryme, Maskva ėmė rengti intensyvias pratybas Juodojoje jūroje, o Vašingtonas perspėjo ją, kad išsiųs du karo laivus.
Tie laivai taip ir nebuvo išsiųsti, nes Rusija atitraukė savo pajėgas, o įtampa atslūgo.
Tuo metu Maskva taip pat grasino uždaryti dalį Juodosios jūros – toks žingsnis būtų paveikęs prieigą prie Ukrainos uostų Azovo jūroje, sujungtoje su Juodąja jūra Kerčės sąsiauriu Krymo rytiniame smaigalyje.
Ukraina galėjo laisvai plaukioti Kerčės sąsiauryje, kuris itin svarbus Kijevui eksportuojant grūdus ir plieną, kartu su Rusija iki 2014 metų, kai Maskva, aneksavusi Krymą, perėmė visišką šio vandens kelio kontrolę.
Rimčiausia pastarojo meto konfrontacija dėl šių vandenų kilo 2018 metų lapkritį. Tuomet Rusijos pajėgos sulaikė ir užėmė tris Kerčės sąsiauriu plaukiusius ukrainiečių laivus.
Rusija buvo paėmusi į nelaisvę 24 ukrainiečių jūrininkus, bet leido jiems sugrįžti į tėvynę per 2019-ųjų rugsėjį surengtus kalinių mainus.
