Vadinamojo Antinacistinio komiteto nariams numatytoje vietoje nesurengus planuoto atsakomojo piketo šis renginys baigėsi be didesnės konfrontacijos.
Šiemet eitynių dalyvių skaičius buvo šiek tiek didesnis, nei ankstesniais metais, tačiau žmonių, atėjusių tiesiog pasižiūrėti į šią demonstraciją, šiemet buvo mažiau. Pasak A.Velso, tai palengvino policijos darbą.
Kasmet rengiamose eitynėse dalyvavo veteranų organizacijos „Daugavas vanagi“ („Dauguvos vanagai“) atstovai ir jų šalininkų. Tarp renginio dalyvių buvo keli Nacionalinio aljanso (NA) deputatai, tarp jų Imantas Paradniekas, Raivis Dzintaras, Janis Dombrava ir Einaras Cilinskis.
Dalyviai nešė Latvijos, Lietuvos ir Estijos vėliavas, daugelis rankose laikė gėlių.
Akcijos pradžią aptemdė vienos Vokietijos organizacijos atstovai, protestavę prieš nacizmo šlovinimą, tačiau tvarką prižiūrintys pareigūnai palydėjo juos iš eitynių vietos.
Organizacijos atstovai eitynių dalyvius pasitiko plakatais su užrašais: „Apginsime istoriją nuo „Waffen SS“ latvių legiono šlovinimo. Prisimindami Holokaustą negalime šlovinti „Waffen SS“ kolaborantų“.
Pasak policijos pareigūnų, akcija praėjo be didesnių incidentų.
Vis dėlto per ją buvo sulaikyti penki asmenys. Du iš jų buvo sulaikyti už tai, kad priešinosi policijos pareigūnams; dėl jų veiksmų pradėta administracinė byla. Dar trys asmenys buvo sulaikyti už sueigų, eitynių ir piketų organizavimo tvarkos pažeidimą. Tarp sulaikytųjų yra garsus antifašistas Aleksandras Gilmanas.
Per Antrąjį pasaulinį karą maždaug 140 tūkstančių Latvijos piliečių buvo pašaukti tarnauti kariuomenėje nacių Vokietijos pusėje.
Per Antrąjį pasaulinį karą maždaug 140 tūkstančių Latvijos piliečių buvo pašaukti tarnauti kariuomenėje nacių Vokietijos pusėje, specialiai suformuotame Latvijos SS legione.
Daugelis jų Vokietijos kariuomenę laikė mažesne iš dviejų blogybių. Nemažos dalies karių apsisprendimą stoti į šį dalinį lėmė brutali 1940–1941 metų sovietų okupacija, per kurią dešimtys tūkstančių latvių buvo nužudyti ar ištremti į Sibirą.
Kareiviai naiviai tikėjo, kad padėdami Vokietijai laimėti karą kaip atlygį jie gautų Latvijos nepriklausomybę ar autonomiją.
Iš jų maždaug 50 tūkstančių žuvo mūšiuose arba per sovietines represijas pokariu.
Latvių legionas buvo įsteigtas 1943 metų vasarį, o kovo 16-ąją Latvijos legionierių atminimo diena minima dėl to, kad tą dieną 1944 metais Opočkos apylinkėse prie Velikajos upės 15-oji ir 16-oji latvių legiono divizijos įveikė sovietų armijos karius.
Iki 1998 metų kovo 16-oji Latvijoje buvo minima kaip Latvių legiono diena, bet įstatymu tokia diena nebuvo patvirtinta. Tai buvo padaryta 1998 metų vasarą.
Tačiau po dvejų metų parlamentas pripažino padaręs klaidą, leidęs oficialiai minėti dieną, kai rusai patyrė skaudų pralaimėjimą, ir išbraukė legionierių atminimo dieną iš kalendoriaus.
Protestuodami prieš šiuos renginius, demonstracijas taip pat dažnai organizuoja rusų ir žydų bendruomenių aktyvistai, tvirtinantys, kad Latvijos legionierių dienos minėjimas yra nacizmo garbinimas.
Rusijos užsienio reikalų ministerija 2004 metų vasarį pareiškė, jog pagal Niurnbergo proceso rezultatus „Waffen SS“ latvių legiono veikla pripažinta nusikalstama.
