Susitikime dalyvavo JAV ambasadorė Deborah McCarthy, Švedijos ambasadorė Cecilia Ruthstrom-Ruin, Turkijos ambasadorė Aydan Yamancan, Gruzijos ambasadorė Khatuna Salukvadzė, Jungtinės Karalystės ambasadorė Claire Lawrence, Vokietijos ambasadorė Jutta Schmitz ir Kanados ambasados Lietuvoje biuro vadovė Jeanette Adele Stovel.
Aptarė atsaką Rusijos agresijai
Gruzijos ambasadorė Lietuvoje Kh.Salukvadzė pabrėžė, kad Rusijos veiksmai regione kelia susirūpinimą. „Deja, matome, kad Rusijos federacijos veiksmai, tokie, kaip Ukrainos žemių okupacija, Gruzijos žemių okupacija, karinių pratybų aktyvumas netoli kaimyninių valstybių sienų, demonstruoja priešišką nusiteikimą kaimynių atžvilgiu. Bandoma tas šalis bauginti“, – konstatavo ji.
„Tai mums nėra naujiena. Perspėjimas Vakarams buvo duotas jau 2008 metais, kai panašus scenarijus įgyvendintas Gruzijoje. Tuomet buvo kalbų, kad toks pats karo scenarijus bus atkartotas plačiu mastu, bet veiksmai nebuvo daromi ir Rusija suprato, kad jai atrišamos rankos. Rusijos agresija yra reali“, – tvirtino Kh.Salukvadzė.
Gruzijos ambasadorės teigimu, Rusija ypač puikiai naudojasi propaganda socialiniuose tinkluose, mėgindama skaldyti kaimyninių valstybių visuomenes. „Be to, Rusija finansuoja ekstremistines jėgas tose valstybėse, į kurias yra nusitaikiusi“, – sakė ji.
„Vis dėl to, Rusijos įtaka yra ribota, nors ir kenksminga“, – konstatavo Kh.Salukvadzė.
Rusijos grėsmę jau pajutusios Turkijos ambasadorė A.Yamancan priminė, kad Kremlius neseniai patvirtino naują karinę strategiją. „Naujoje strategijoje NATO yra Rusijos konkurentas, o gal net ir priešas. Velso susitikimas praėjusiais metais suteikė progą mums (NATO) atsakyti į šiuos pakeitimus, kurie tapo akivaizdūs krizės Ukrainoje fone“, – sakė ambasadorė.
„Kad sustiprintume saugumą, turime kalbėti ne tik apie gynybą, bet ir apie atgrasymą. NATO karinis technologinis pranašumas turi būti išsaugotas, sprendimų priėmimo mechanizmas turi būti peržiūrėtas. Negalime tikėtis, kad viską už mus padarys amerikiečiai“, – žvelgdama į D.McCarthy pridūrė A.Yamancan.
„Saugumo aplinka pasaulyje reikalauja, kad Europa ir JAV koordinuotų veiksmus ir veiktų kartu. Tuo pat metu turėtume tęsti atvirų durų politiką. Tai reiškia, kad turime priimti naujus narius. Turkija palaikė Baltijos šalių siekį tapto aljanso nare. Dabar palaikome Vakarų Balkanų valstybių norą prisijungti. Džiaugiamės, kad šiuo keliu suka Juodkalnija, Makedonija ir Bosnija ir Hercegovina. Žinoma, palaikome ir Gruzijos norą prisijungti tapti NATO nare“, – kreipdamasi į Kh.Salukvadzę teigė Turkijos ambasadorė.
„Manau, kad NATO viršūnių susitikimas Varšuvoje padės suprasti, ką dar turėtume nuveikti vardan bendro saugumo“, – pridūrė ji.
Kanados diplomatė J.A.Stovel priminė, kad Velso susitikime NATO dar kartą patvirtino, kad Rusija nėra jos priešė, bet jos agresija verčia peržiūrėti kolektyvinės gynybos strategiją. „Mes taikomės prie aplinkybių, bet tuo pačiu esame atviri dialogui su Rusija, jei tik ji jo norės“, – sakė J.A.Stovel.
Nežada sankcijų atsisakymo
JAV ambasadorė D.McCarthy žadėjo, kad jos valstybė ne tik nelengvins sankcijų naštos Minsko susitarimų nevykdančiai Rusijai, bet ir gali dar labiau jas sustiprinti. „Mes esame labai geri sankcijų politikoje“, – teigė ji.
„Rusija nėra kviečiama į galingiausių pasaulio valstybių vadovų susitikimus, tarptautiniu mastu požiūris į Rusiją pasikeitė po jos veiksmų Kryme ir Rytų Ukrainoje“, – pridūrė ji.
JAV ambasadorė aiškino, kad visuomenė mažai žino apie pragaištingą sankcijų poveikį Kremliui. „Jei iki šiol turėjote verslo ryšių su Rusija, tai dabar pagalvosite du kartus prieš tai darydami“, – griežtai kalbėjo D.McCarthy.
Jos teigimu, NATO dabar stengiasi keisti strategiją taip, kad Rusija gerai pasvarstytų, ar galės išlaikyti agresijos sukeltas aplinkybes, jos kainą.
„Lietuvos atžvilgiu Rusijos propaganda yra stipri, nuolatinė, bandoma priversti abejoti … Reikėjo laiko, kad sistemos į tai reaguotų. Lietuva tame vaidino svarbų vaidmenį, nuolat pabrėždama, kokią grėsmę kelia Rusijos veiksmai“, – Lietuvos vaidmenį išskyrė ambasadorė.
Jungtinės Karalystės ambasadorė C.Lawrence teigė, kad artėjantis referendumas dėl narystės ES ir galimas jo sprendimas nepakeis britų politikos. „Ministras pirmininkas Davidas Cameronas pabrėžė, kad esame pasirengę likti sąjungos nariais, pasiekę dabartinius susitarimus. Nėra jokiu planų, kaip gali atrodyti Jungtinė Karalystė, palikusi sąjungą“, – tikino diplomatė.
Ji teigė, kad Jungtinė Karalystė pasiruošusi didinti savo įnašą Baltijos valstybių, Lenkijos saugumo užtikrinimo klausime.
Pabėgėliai – svarbiausia problema
Švedijos ambasadorė C.Ruthstrom-Ruin pabrėžė, kad jos šalyje svarbiausiu klausimu tapo pabėgėlių krizė, kuri, jos teigimu, yra ne Europos Sąjungos, o viso pasaulio reikalas. Ambasadorė priminė, kad Sirijos karo pabėgėlius tenka priimti ir Turkija, Libanui, Jordanijai.
„Žinoma, Švedijai teko priimti didžiausią pabėgėlių skaičių, jei skaičiuosime, kiek jų tenka vienam gyventojui. Lapkričio mėnesį mes privalėjome pripažinti, kad situacija yra kritinė. Centrinė valdžia gavo perspėjimus iš nevyriausybinių organizacijų, vietos valdžios atstovų, kad infrastruktūra pabėgėlių priėmimui yra nepakankama. Buvo konstatuota, kad Švedija nebegalės pasirūpinti augančiu pabėgėlių skaičiumi taip, kaip reikalauja jos įstatymai“, – pasakojo C.Ruthstrom-Ruin.
„Tuo metu pabėgėlių srautas siekė iki dešimties tūkstančių per savaitę. Tai reiškia, kad kas savaitę reikėjo kurti po šimtą naujų mokyklos klasių. Mes norime likti atvira valstybe, vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus“, – teigė ambasadorė, pridurdama, kad Švedija deda daug pastangų, kad būtų pagerinta dokumentų patikros sistema, kontroliuojami atvykstančių srautai ir jų integracija.
„Turime veikti bendrai. Rasti sprendimus, kurie veiktų visose Europos Sąjungos valstybėse“, – sakė diplomatė. Jos teigimu, būtina stiprinti ES išorės sienų kontrolę, plėsti bendradarbiavimą su šalimis partnerėmis, trečiosiomis šalimis, iš kurių atkeliauja dalis migrantų. „Manome, kad ES turėtų formuoti bendrą prieglobsčio prašytojų priėmimo sistemą, kuri veiktų. Rizikuojame ES bendradarbiavimo pagrindais“, – perspėjo ambasadorė.
J.A.Stovel pastebėjo, kad Kanada itin aktyviai prisidėjo prie pabėgėlių krizė sprendimo. „Kanada suteikė vieną iš laivų, kuris patruliuos Egėjo jūroje. Mes suprantame, kad tai nėra tik Europos, Sirijos problema. Tai – viso pasaulio krizė“, – sakė ji.
„Ministras pirmininkas Justinas Trudeau gruodžio mėnesį viešai pažadėjo priimti 25 000 Sirijos pabėgėlių. Aš laiminga, galėdama pasakyti, kad mes pasiekėme šio tikslo. Atgabenti pabėgėliai jau apgyvendinti bendruomenėse. Artimiausiu metu spręsime, kiek galime priimti dar“, – sakė J.A.Stovel.
„Nebūtume taip gerai susitvarkę, jei nebūtų prisijungę patys bendruomenių nariai ir privatus sektorius“, – teigė diplomatė.
„Nebūtume taip gerai susitvarkę, jei nebūtų prisijungę patys bendruomenių nariai ir privatus sektorius“, – teigė diplomatė.
Vokietijos ambasadorė J.Schmitz sakė, kad Vokietija pasirengusi vykdyti savo įsipareigojimus, priimti ir daugiau pabėgėlių, tačiau turi būti aiškiai nustatytas mechanizmas, kas iš tiesų gali gauti prieglobstį.
„Svarbu, kad migracijos srautai būtų valdomi. Tai yra procesas, kuriame turime veikti kartu. Dabar turime platesnį sutarimą, kuriame daugiau valstybių, susiduriančių su šia krize rodo valią įveikti šią krizę“, – teigė ambasadorė.
„Migracija nėra nauja problema, tačiau mes gyvename XXI amžiuje, globaliame pasaulyje ir ji nesustos. Nėra kito būdo, kaip tik suvaldyti ją ir kontroliuoti. Turime nepamiršti, kad migracija nėra tik blogis – prisiminkime, kad yra šalių, kurios susiduria su demografinėmis problemomis“, – sakė J.Schmitz.
