Socialiniame tinkle „Facebook“ platinamas vaizdo įrašas su prierašu rusų kalba.
„Italija. Asmuo, kuriam procedūra buvo atlikta tris kartus, parodo skiepijimo dokumentą, kuriame nurodytas 5G kodas.
Pasirodo, kad yra skiepytųjų, kurių vakcinacijos dokumentuose ši grafa egzistuoja, o yra tokių, kurių dokumentuose jos nėra.
Matyt, tie, kuriems buvo suleista placebo, jos neturi. O tie, kuriems įšvirkščiamos tikros vakcinos, turi“, – rašoma komentare prie vaizdo įrašo.
Mobiliuoju telefonu filmuotame įraše demonstruojamas dokumentas, kuriame nurodoma tariamos vakcinacijos data – 2021 07 21, vakcinos rūšies grafoje nurodoma „Pfizer“, o grafoje AIC/MAH kodas nurodoma devynių skaitmenų kombinacija, šalia kurios puikuojasi užrašas „5G“ ir mobilaus telefono ryšio priėmimo stiprumą nurodantis keturių padalų ženkliukas.
Kas ne taip su tariamu dokumentu?
Visų pirma, pilnas oficialus vakcinos gamintojo pavadinimas yra ne „Pfizer“, kaip nurodyta vaizdo įraše demonstruojamame dokumente, o „Pfizer-BioNTech“.
Šio gamintojo vakcinos pavadinimas – „Comirnaty“.
Skaičių seka, kuri klaidingai įvardijama prisijungimo prie 5G ryšio kodu, iš tiesų yra Italijoje anksčiau išduotų vakcinacijos sertifikatų unikalus numeris.
2021 metų balandžio 22 nutarimu, Italijoje buvo įvesti privalomi skiepų pažymėjimai, Lietuvoje dar vadinti „galimybių pasais“.
Nuo 2021 liepos pirmosios visoje Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojo dar bendras žaliasis pasas – sertifikatas, kuris leido daug lengviau keliauti tarp ES valstybių persirgusiems COVID-19, pasiskiepijusiems nuo šios ligos pilna vakcinacijos programa arba turintiems neigiamą PGR testą.
Italijos vyriausybė nurodė esminę informaciją, kuri privalo būti pateikta vakcinacijos pažymoje, kad ši galėtų būti laikoma žaliuoju pasu.
Dokumente privalėjo būti nurodytas pilnas vakcinuojamojo vardas, gimimo data, liga, nuo kurios asmuo skiepijamas (COVID-19), vakcinos pavadinimas, įšvirkštų ir pilnam vakcinacijos kursui būtinų dozių skaičius, vėliausio skiepo gavimo data ir šalis, kurioje buvo atlikta asmens vakcinacija (Italija), o taip pat ir MAH/AIC kodas.
MAH (angl. marketing authorisation holder) ir AIC (it. autorizzazione all’immissione in commercio) kodas yra ne prisijungimo prie 5G kodas, o tarptautinis ir italijoje priskiriamas vaistinio preparato identifikacinis numeris.
Atlikus AIC kodų paiešką „Google“ sistemoje, paaiškėjo, kad Italijos vaistų agentūra (AIFA) suteikė „Pfizer-BioNTech“ vakcinai farmacijos produkto unikalų kodą – 049269018.
Priedas „5G“ nėra šio kodo dalimi, o skaitmenų kombinacija neturi nieko bendro su prisijungimu prie 5G mobiliojo ryšio tinklo.
Melagienų lavina
Naują 5G mobiliojo ryšio standartą, skirtą greitesniam duomenų perdavimui, sąmokslo teorijų kūrėjai nuo pat koronaviruso pandemijos pradžios klaidingai siejo su šia liga.
Apie tai, kad žmonės neva bus „čipuojami“, sąmokslo teorijos ėmė sklandyti nuo pat pandemijos pradžios.
Tuomet ėmė sklisti melagienos apie „slaptą planą“ vakcinas papildyti itin mažais radijo bangų siųstuvais (RFID).
Taip esą būtų galima sekti žmones, kontroliuoti jų elgesį ir tyčia susargdinti onkologinėmis ligomis. Tiesa, kaip veiktų toks mechanizmas, nėra paaiškinama.
RFID technologija, leidžianti žymėti gyvūnus itin mažomis mikroschemomis, išties egzistuoja.
Tiesa, daugiausia RFID naudojama perduoti duomenis bekontakčiu būdu, pavyzdžiui, automobilių rakteliuose ar biuruose naudojamose durų kortelėse. Komerciniais tikslais technologija naudojama bene 50 metų.
Kartu su COVID-19 pandemija internetą užplūdo milžiniškas sąmokslo teorijų srautas. Pasirodė ne viena jokių įrodymų nepateikianti teorija apie neva RFID technologijos ryšį su neegzistuojančia vakcina nuo naujojo koronaviruso.
Pavyko nustatyti, kad 2014 m. siaučiant Ebolos virusui taip pat pasirodė melaginga informacija apie neva vakcinose esančius RFID siųstuvus.
Kaip ir dabar, tada sąmokslo teorijos apie RFID atsirado anksčiau už skiepus nuo ligos.
Sąmokslo teorijos – lyg iš mokslinės fantastikos
Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto dekano prof. dr. Juozo Šulskaus teigimu, žmogaus valdymas mikročipais tėra mokslinės fantastikos srities mitas.
„Pareiškimai apie žmogaus smegenų valdymą yra visiški kliedesiai. Dabar mokslininkai atlieka eksperimentus su pelių valdymu.
Joms į tam tikras smegenų vietas galima įsodinti labai plonus laidukus, kuriais impulsas nukreipiamas į tas vietas.
Jei žmogui kas nors norėtų įsodinti panašius laidukus, tai nebūtų įmanoma, nes žmogaus smegenyse tų neuronų yra per 100 mln. – daugiau nei plaukų ant galvos.
Tai tiek laidukų reikėtų sukišti į smegenis.
Kalbos apie žmogaus valdymą – beprasmės“, – konstatavo profesorius.
Toks pat internetas, tik greitesnis
5G ryšys (kitaip tariant, 5G technologija) – tai mobilusis ryšys, pasižymintis ypač dideliu pralaidumu, maža delsa bei plačiomis pritaikymo galimybėmis.
Mobiliojo ryšio bazinės stotys skleidžia radijo dažnio elektromagnetinį lauką (EML).
Kai kurie žmonės nerimauja, kad išplėtojus tokių įrenginių tinklą, gali būti daromas neigiamas poveikis sveikatai dėl jų skleidžiamo EML bangų didelio dažnio ir dėl įrenginių galingumo.
Pasak specialistų, iki šiol išsamiai ištirta ir įrodyta, kad EML sukelia šiluminį poveikį, t. y. pakyla audinių ar organų temperatūra.
Pagal šį poveikį yra nustatytos EML intensyvumo leidžiamosios vertės, kurių neviršijant išvengiama šiluminio poveikio, kuris galėtų sukelti audinio ar organo pažeidimus.
Šiuo metu Lietuvoje, gyvenamojoje aplinkoje elektromagnetinio lauko energijos srauto tankis radijo dažnių intervale nuo 2 GHz iki 300 GHz negali viršyti 10 W/m2.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, iki šiol nėra nustatyta, kad leidžiamų verčių neviršijantis EML turi ilgalaikį poveikį ir gali sukelti minėtus sveikatos sutrikimus.
Lietuvoje radiotechninių objektų, skleidžiančių EML, priežiūra yra reglamentuota. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) vykdo šių objektų kontrolę, derina radiotechninės dalies projektus ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos planus.
Be to, radiotechninių objektų operatoriai privalo periodiškai atlikti EML matavimus, o rezultatai skelbiami NVSC tinklalapyje. Ši nustatyta tvarka taikoma ir 5G ryšio įrenginiams.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.