V.Putino atsakymas neįtikino net Rusijos karo tinklaraštininkų, nes leido suprasti, kad šalies vadovas aneksuotų Ukrainos regionų nelaiko rusiškais. Nepriklausomas portalas „Agentstvo“, išanalizavo padedant kariniams analitikams, kurie Rusijos miestai atsidurs taikinių zonoje, kai Kyjivas gaus leidimą naudoti Vakarų ginklus.
Jei Vakarų sąjungininkai pritars, kad būtų naudojamos iki 300 km nuotolio raketos, į jų veikimo zoną pateks šeši Rusijos miestai – regioniniai centrai, iš kurių du yra milijoniniai: Rostovas prie Dono, Voronežas, Belgorodas, Kurskas, Brianskas ir Oriolas.
V.Putinas grasina JAV ir Jungtinei Karalystei
Vladimiras Putinas ketvirtadienio vakarą pareiškė, kad leidimas smogti Rusijos teritorijai Vakarų šalių didelio tikslumo ginklais „reikštų ne ką kitą, o tiesioginį NATO šalių, Jungtinių Valstijų, Europos šalių dalyvavimą kare Ukrainoje, tai yra tiesioginis dalyvavimas“. „Priimsime atitinkamus sprendimus, remdamiesi grėsmėmis, kurios mums kils“, – patikslino Rusijos vadovas.
V.Putinas jau yra kalbėjęs apie tai, kad Vakarų tiksliųjų ginklų smūgiai prieš Rusijos taikinius neva yra neleistini. Tačiau po to, kai Ukrainos pajėgos įsiveržė į Kursko sritį, Vakarų ir Ukrainos politikai bei ekspertai ėmė kalbėti apie tai, kad Rusijos „raudonosios linijos“ iš tikrųjų neegzistuoja. V.Putino pareiškimas buvo bandymas išsklaidyti šį įspūdį.
Tačiau jo žodžiai neįtikino net Rusijos karinių tinklaraščių autorių. Vienas iš pagrindinių Z kanalų „Vojenny osvedomitel“ priminė, kad Ukrainos kariuomenė jau įveda koordinates, pagal kurias Kryme ir „naujosiose teritorijose“ bus galima smogti taikiniams raketomis „Storm Shadow“ arba ATACMS. Ir dar suabejojo V.Putino logika, iš kurios išplaukia, kad „tiesioginis NATO karių dalyvavimas“ reikalingas tik smūgiams, kaip rašoma tinklaraštyje, „senosiose teritorijose“.
Kada galėtų būti panaikintas ilgojo nuotolio raketų apribojimas?
Trečiadienį Kyjive lankėsi JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas ir Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy, kurie su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptarė galimą ilgo nuotolio raketų naudojimo prieš taikinius Rusijos teritorijoje apribojimų sušvelninimą.
Komentuodama diplomatų kelionės į Kyjivą rezultatus, naujienų agentūra „Bloomberg“ pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos anksčiau nepritarė smūgiams amerikietiškomis raketomis Rusijos teritorijoje, tačiau Vašingtonas ir Londonas pakeitė diskusijų toną po to, kai Rusijai buvo pristatytos Irano raketos. Raketų „Fath-360“ perdavimą Rusijai, nepaisant JAV ir kitų Vakarų šalių perspėjimų, dieną prieš tai patvirtino tas pats A.Blinkenas. Kaip rašė „The Times“, rugsėjo 4 d. Rusijos laivas į Rusijos uostą Kaspijos jūroje pristatė daugiau kaip 200 raketų.
„Reuters“ citavo Vakarų šaltinius, kurie teigė, kad A.Blinkenas ir D.Lammy sieks gauti iš Ukrainos išsamesnės informacijos apie jos strateginius tikslus. Dienraštis „The Guardian“ A.Blinkeno žodžius įvertino kaip „kol kas griežčiausią užuominą“, kad Baltieji rūmai ketina panaikinti apribojimus Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio ginklus.
Dienraščio „The Guardian“ šaltiniai Didžiosios Britanijos vyriausybėje teigė, kad sprendimas leisti naudoti sparnuotąsias raketas „Storm Shadow“ prieš taikinius Rusijoje buvo priimtas prieš D.Lammy vizitą į Kyjivą, tačiau apie tai nebus viešai paskelbta net per Keiro Starmerio ir Joe Bideno susitikimą penktadienį. Leidinys taip pat pažymėjo, kad raketų veikimo nuotolis tikriausiai bus apribotas iki 190 mylių (300 kilometrų), „siekiant išvengti neapgalvotų ar nereikalingų atakų“.
Londono laikraštis „The Times“, remdamasis savo šaltiniais, pranešė, kad dalis JAV prezidento administracijos jau pakeitė savo nuomonę dėl ilgojo nuotolio raketų, tačiau jiems dar nepavyko įtikinti J.Bideno ir kitų skeptikų, kurie nerimauja dėl konflikto su Maskva eskalavimo perspektyvos. Laikraščio pašnekovai užsiminė, kad JAV pozicija gali pasikeisti iki rugsėjo pabaigoje prasidėsiančios 79-osios JT Generalinės Asamblėjos sesijos.
Apie sprendimą turėtų būti paskelbta per JT asamblėją rugsėjo 24-30 d.
Briuselio leidinys „Politico“ citavo su diskusijomis susipažinusius JAV pareigūnus, kurie teigė, kad Baltieji rūmai jau baigia rengti planą, kaip sušvelninti kai kuriuos apribojimus Ukrainai naudotis JAV ginklais ir padidinti apsaugos nuo Rusijos raketų lygį.
Keturi JK pareigūnai leidiniui „Politico“ sakė, kad šį savaitgalį nesitiki jokio oficialaus pranešimo. Vienas iš jų sakė tikintis, kad susitarimas bus patvirtintas vėliau šį mėnesį vyksiančioje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, kai Niujorke susirinks pasaulio lyderiai, įskaitant J.Bideną ir K.Starmerį.
Vakarų pareigūnai sako, kad sprendimas, jei dėl jo bus susitarta, pats savaime nepakeis karo eigos, tačiau jie vis labiau įsiklauso į Ukrainos teiginius, kad tai padės jiems sustabdyti pastaraisiais mėnesiais rytiniame fronte pasiektą Rusijos laimėjimų srautą.
Ką reiškia apribojimo panaikinimas?
Kaip portalui „Agentstvo“ paaiškino karinis analitikas Janas Matvejevas, tai galėtų būti leidimas naudoti raketas „Storm Shadow“, GMLRS ER ir ATACMS. Jos turi daug galingesnes kovines galvutes nei ukrainietiškos bepilotės raketos, kurias Ukrainos pajėgos dabar naudoja atakoms Rusijos gilumoje. „Tai reiškia, kad smūgių į tolimojo nuotolio taikinius galia smarkiai padidės. Be to, GMLRS ER ir ATACMS gali nešti kasetines kovines galvutes, skirtas smūgiams prieš karines koncentracijos vietas ir jautrią įrangą (priešlėktuvinę gynybą, radarus, orlaivius)“, – pridūrė J.Matvejevas.
„Storm Shadow“ raketos gali padaryti daugiau žalos esminėms struktūroms nei bepiločiai orlaiviai, sakė „Conflict Intelligence Team“ (CIT) analitikas.
Rusijos priešlėktuvinei gynybai bus sunku perimti ATACMS ar „Storm Shadow“ raketas. Kaip paaiškino CIT, jų priartėjimo prie taikinio laikas yra palyginti trumpas. Tik kelios oro gynybos sistemos gali perimti ATACMS. Sudėtingos oro gynybos sistemos taip pat reikalingos „Storm Shadow“ numušti.
Galės taikytis į objektus už 200-300 km nuo sienos
GMLRS ER ir ATACMS gali pataikyti į taikinius 150-160 kilometrų atstumu, o eksportui skirta „Storm Shadow“ versija gali pataikyti į taikinius 250-290 kilometrų atstumu. „Tačiau sparnuotosios raketos paleidžiamos iš lėktuvų, kurie negali priartėti prie fronto linijos didesniu nei 30-50 kilometrų atstumu“, – tęsia J.Matvejevas. Taigi, vakarietiškų sparnuotųjų raketų smūgio spindulys bus mažesnis – iki 200 kilometrų, patikslina jis.
Jei apribojimai bus panaikinti, Rusijos teritorija, esanti ne toliau kaip už 300 km nuo Ukrainos sienų, pateks į Kyjivo paleidžiamų raketų smūgio zoną, teigė CIT. Kol kas į smūgio zoną patenka tik maždaug 60-70 km gylio ruožas Rusijos pasienio teritorijose, sakė pašnekovas.
Vakarų šalys vargu ar sutiks, kad Kyjivas naudotų ilgojo nuotolio „Storm Shadow“ versijas (nuo 500 km) ir JAV sparnuotąsias raketas AGM-158 JASSM (nuo 370 km), mano J.Matvejevas.
Jei Vakarų sąjungininkai pritars, kad būtų naudojamos tik iki 300 km nuotolio raketos, į jų veikimo zoną pateks šeši Rusijos miestai – regioniniai centrai, iš kurių du yra milijoniniai: Rostovas prie Dono, Voronežas, Belgorodas, Kurskas, Brianskas ir Oriolas.
Tačiau paveikta teritorija gali būti didesnė. Praėjusią savaitę „Reuters“ rašė, kad JAV ir Ukraina beveik susitarė dėl ilgojo nuotolio JASSM raketų, kurių veikimo nuotolis siekia nuo 370 iki 800 kilometrų (priklausomai nuo modifikacijos), tiekimo. „Agentstvo“ šaltiniai teigė, kad apie raketų įtraukimą į pagalbos paketą gali būti paskelbta jau rudenį, tačiau sprendimas dar nepriimtas.
