„Maniau, kad dar per anksti apie tai kalbėti, bet jau įvyko pirmosios Ukrainos balistinės raketos bandymas – teigiamas. Sveikinu su tuo mūsų karinę pramonę“, – sakė V.Zelenskis, tačiau nepateikė jokių detalių.
Pasak V.Zelenskio, savo balistinės raketos sukūrimas rodo aukštą Ukrainos gynybos pramonės specialistų lygį.
Dar liepą V.Zelenskis kalbėjo apie „gerą Ukrainos raketų programos dinamiką“.
„Mūsų raketų programa pasižymi gera dinamika, ir nors tai sudėtinga užduotis, mes pamažu artėjame prie galimybės naudoti savo pačių raketas, o ne tik pasikliauti partnerių tiekimu“, – teigė prezidentas.
Ukraina negali panaudoti amerikietiškų ATACMS prieš Rusiją
Tačiau Ukrainos kariuomenė jau turi balistinių raketų.
Tai senos sovietinės sistemos „Točka-U“, kurių veikimo nuotolis yra tik 120 km, o raketų skaičius labai ribotas. Be to, Ukrainos pajėgos turi amerikietiškų ATACMS, kurios smūgiuoja 300 kilometrų atstumu, tačiau Baltieji rūmai atkakliai draudžia Kyjivui jas naudoti Rusijos teritorijoje.
Todėl pastaraisiais metais Ukrainos karo pramonė pirmenybę teikė savos ilgojo nuotolio balistinės raketos kūrimui.
Kad suprastume, kodėl V.Zelenskio pareiškimai rodo svarbų proveržį, verta paaiškinti, kas yra balistinės raketos ir kodėl Ukraina beveik 20 metų negalėjo jų sukurti, pastebi BBC.
Svarbus ginklas
Skirtingai nei sparnuotosios raketos, balistinės raketos galutinį taikinį atakuoja beveik vertikaliai ir tai daro dideliu greičiu, todėl oro erdvės gynybai lieka labai mažai galimybių ją perimti.
Tokios raketos gali būti paleidžiamos iš sausumoje esančių stacionarių paleidimo įrenginių arba mobiliųjų paleidimo įrenginių, taip pat iš laivų, povandeninių laivų ir orlaivių.
Raketose gali būti skeveldrinių, kasetinių ar net branduolinių kovinių galvučių.
Pagal nuotolį balistinės raketos skirstomos į trumpojo nuotolio (250-1000 km), vidutinio nuotolio (1000-2500-4500 km) ir tarpžemynines (4500-6000 km).
Rusai smūgiuoja raketomis „Iskander-M“
Dėl savo galios, greičio ir tikslumo balistinės raketos tapo vienu svarbiausių Rusijos kariuomenės tiksliųjų ginklų.
Svarbiausi taikiniai kovos lauke Ukrainoje ir užnugaryje tiksliai numušami rusų balistinėmis raketomis – dažniausiai „Iskander-M“.
Tai galingos 7,2 m ilgio beveik 500 kg naudingosios apkrovos raketos, kurios paskutinėje pakopoje skrenda 2100 m/s greičiu.
Kitaip tariant, „Iskander“ gali įveikti didžiausią atstumą (400-500 km) per 5-6 minutes. Atsižvelgiant į tai, kad rusai jas paleidžia iš daug mažesnio nuotolio, priartėjimo laikas yra dar trumpesnis.
Ypač daug „Iskander“ Rusijos kariuomenė yra naudojusi, kad smogtų kariniams aerodromams Poltavos, Dnipro ir Kirovohrado regionuose, taip pat atakuodama raketų sistemas HIMARS ir „Patriot“.
Iš 1 300 balistinių rusų raketų „Iskander“ tik 56 buvo perimtos
Paprastai atakos vykdavo taip: Rusijos žvalgybinis dronas surasdavo taikinį, perduodavo jo koordinates ir po kelių minučių balistinė raketa smogdavo į objektą.
Dažnas ir gana veiksmingas jų naudojimas lėmė tai, kad Rusija tikriausiai gerokai išeikvojo savo balistinių raketų atsargas. Tai privertė ją kreiptis pagalbos į Šiaurės Korėją, kuri suteikė savo raketų – jos jau ne kartą buvo panaudotos smogti Ukrainai.
Balistinių raketų numušimas yra viena sudėtingiausių Ukrainos oro gynybos užduočių. Ukrainos pajėgų vyriausiojo vado Oleksandro Syrskio paskelbta informacija rodo, kad nuo plataus masto karo pradžios Rusija į Ukrainą paleido 1 300 balistinių raketų „Iskander“, iš kurių tik 56 buvo perimtos.
Kitaip tariant, Rusijos ir Ukrainos kare balistika vaidina itin svarbų vaidmenį: ji suteikia vienai pusei didelį pranašumą.
Todėl Ukrainos balistinių raketų kūrimas turėjo būti Ukrainos gynybos pramonės prioritetas. Problema ta, kad per pastaruosius 20 metų jai niekaip nepavyko to padaryti.
Ukrainos balistinių raketų istorija
Ukraina apie savo balistinių raketų kūrimą pradėjo galvoti 2000-ųjų pradžioje, Viktoro Juščenkos prezidentavimo laikotarpiu.
Tuomet buvo paskelbta, kad ji kuria operatyvinę-taktinę raketų sistemą „Sapsan“, kuri iš tikrųjų turėjo būti Rusijos „Iskander“ analogas. Ukrainos sistema taip pat turėjo turėti iki 500 km galutinį nuotolį ir apie 500 kg kovinę galvutę.
Projektą buvo numatyta užbaigti 2012 m., tačiau dėl lėšų stygiaus terminas buvo nukeltas. 2013 m. birželį, Viktorui Janukovyčiui tapus prezidentu, projektas buvo staiga sustabdytas.
Apie visišką „Sapsan“ projekto sustabdymą paskelbė tuometinis Ukrainos gynybos ministras Pavlo Lebedevas. Šiuo metu jis yra ieškomas dėl valstybės išdavystės ir, preliminariais duomenimis, slapstosi Kryme, kurį aneksavo Rusija.
„Sapsan“ tapo „Grom-2“
Tačiau jau 2016 m. tapo žinoma apie „Sapsan“ projekto atgaivinimą nauju pavadinimu „Grom-2“. Teigiama, kad Ukraina Saudo Arabijos užsakymu pradėjo kurti šią operatyvinių-taktinių raketų sistemą, o veikimo nuotolis siekia iki 280 km.
2021 m. vasarį gynybos ministras Andrijus Taranas pareiškė, kad „Sapsan“ parengta 80 proc. ir „būtina žengti paskutinį žingsnį“ bei baigti gaminti pirmąjį šio naujausio ginklo pavyzdį.
Tačiau tų pačių metų balandį jo pavaduotojas Andrijus Mironiukas teigė, kad pirmosios priešraketinės gynybos sistemos baterijos parengties lygis yra 70 proc.
Šią bateriją turėjo sudaryti du paleidimo įrenginiai ir krovikliai, taip pat dvi valdymo transporto priemonės (diviziono ir baterijos lygmens), kad visi bandymai būtų atlikti per kuo trumpesnį laiką.
Nuo karo su Rusija pradžios oficialios informacijos apie Ukrainos raketų programą buvo dar mažiau. Tuo pat metu Maskva jau kelis kartus viešai pranešė apie tariamai ukrainiečių balistinių raketų „Grom-2“ numušimą.
Be to, Ukrainos teisėsaugos institucijos 2022 m. rudenį sulaikė „Južnoje“ projektavimo biuro Dnipro mieste darbuotoją, įtariamą šnipinėjimu. Tyrimo duomenimis, ji perdavė Rusijos saugumo tarnyboms informaciją apie „Sapsan“ gamybą savo įmonėje.
Jos teigimu, 2022 m. vasarą ši raketų sistema buvo pasirengimo ir gaminio gamybos etape.
Jau 2024 m. rugpjūtį karinis ekspertas ir fondo „Vernis žyvym“ vadovas Tarasas Chmutas sakė, kad Ukraina šiuo metu kuria tris „Sapsan“ modifikacijas, tačiau nepasakė, kuo jos skiriasi.
„Deja, Ukrainos valstybė finansavimą šiems kompleksams rado tik 2022 m.“, – tuo pat metu sakė jis.
Gali kilti grėsmė už 460 km esančiai Maskvai
Karinis analitikas Mykola Beleskovas užsimena, prezidento V.Zelenskio pareiškime kalbama būtent apie sėkmingą balistinės raketos komplekso „Sapsan“ bandymą.
„Nuo atšaukimo iki sėkmingo bandymo praėjo kiek daugiau nei 11 metų“, – parašė jis socialiniame tinkle „Facebook“, pridėdamas ekrano nuotrauką, kurioje matyti 2013 m. birželio žinia apie sustabdytą „Sapsan“ projektą.
Tačiau kol kas dar per anksti kalbėti apie tai, kaip sėkmingai šis kūrinys veikia kovinėmis sąlygomis. Tai turėtų parodyti tik laikas, pastebi BBC.
Jei ukrainiečių balistinė raketa pasirodys esanti pakankamai greita, galinga ir taikli, gali kilti grėsmė net Maskvai. Atstumas nuo Ukrainos sienos iki Rusijos sostinės yra apie 460 kilometrų.
Analizė: kodėl ji gali būti svarbi
BBC karo korespondentas Pavelas Aksionovas, kalbėdamas apie pirmąją Ukrainos balistinę raketą, teigė, kad V.Zelenskio pranešime nėra nieko nuostabaus.
Ukrainos prezidentas paskelbė apie šalies balistinės raketos bandymus praėjus dviem dienoms po to, kai paaiškėjo, kad ukrainiečiai sukūrė sparnuotąją raketą „Palianycia“.
„Ukraina yra šalis, kurioje nuo sovietinių laikų gerai išvystyta aviacijos pramonė, veikia didelės raketų gamybos įmonės – projektavimo biurai „Luč“ ir „Južmaš“. Ukraina kūrė lėktuvus ir kosmines raketas. Net karo sąlygomis, kai Ukrainos karo pramonė patiria Rusijos raketų smūgius ir jo darbas yra apsunkintas, specialistai ir technologijos lieka šalyje. Todėl balistinės raketos sukūrimas neatrodo visiškai neįtikėtinas“, – sakė BBC žurnalistas.
Sparnuotoji raketa „Palianycia“ ir balistinė raketa
Skirtingai nei apie „Palianycią“, apie kurią žinoma bent šiek tiek, – veikimo nuotolis, dydis ir paleidimo sistema, – apie balistinę raketą nežinoma nieko.
Tuo tarpu sovietinės raketos „Grad“, ilgesnio nuotolio ukrainietiškos „Olchi“ ir JAV raketos MGM-140 ATACMS taip pat gali būti laikomos balistinėmis.
Jei ši naujoji raketa yra operatyvinės-taktinės klasės, kaip ir „Točka U“ ar ATACMS, ir jei Ukraina gali ją gaminti kartu su sparnuotosiomis raketomis, bendras jų naudojimas labai apsunkins padėtį Rusijos pasienio regionuose – kelių skirtingų ginklų bendrą puolimą labai sunku atremti, pastebi BBC.
Be to, niekas negalės apriboti šių ginklų naudojimo prieš taikinius Rusijoje.
Kol kas sunku įvertinti šių ginklų potencialą – apie juos beveik nieko nežinoma, įskaitant jų parengtį ir gamybos galimybes.
Tačiau galima drąsiai teigti, kad esant ribotam Vakarų tiekimui ukrainiečiai yra pasiryžę ginkluotis, reziumuoja britų transliuotojas.
