„Arba jiems padedi, arba žūni“, – pasakojo 28 metų V.Zeleniukas, kuris iš separatistų valdomos Rytų Ukrainos spruko kartu su žmona.
Pasiėmę pasus, dvi kuprines daiktų ir kreditinę kortelę jie keliavo palei Rusijos sieną į Krymą, vėliau Kijevą ir, galiausiai, po keturių mėnesių kelionės, į Lenkiją, kur pasiprašė prieglobsčio. „Nežinau, ką darysiu, jei man atsakys neigiamai. Negaliu būti ir per daug optimistiškas“, – teigė V.Zeleniukas.
Nuo karo Ukrainoje pradžios, praėjusių metų kovo mėnesį, būriai pabėgėlių iš Ukrainos, keliaujančių į Lenkiją ir kitas Europos valstybes, tik augo. Tiesa, jie buvo sutinkami su nemažu atsargumu.
Lenkija, Vokietija, Italija ir kitos valstybės atmetė nemažai prieglobsčio prašymų ar atidėjo jų svarstymą. Šios valstybės baiminasi, kad pabėgėliai atplūs ne tik iš karo niokojamų zonų, bet ir iš Vakarų Ukrainos, kurios gyventojai tiesiog ieškos geresnių darbo vietų.
„Priežastis, kodėl šie prašymai atmetami, yra labai paprasta“, – teigė Varšuvos Rytų Europos studijų centro migracijos projektų koordinatorė Marta Jaroszewicz. „Ukraina yra didelė valstybė. Tik dalis jos yra konflikto zona, tad šie žmonės gali būti perkelti į kitas Ukrainos vietas“, – sakė ji.
Ukrainos pabėgėlių skaičius vis dar nėra toks milžiniškas kaip Viduržemio jūra plūstančių pabėgėlių iš Šiaurės Afrikos, tačiau jų vis daugėja.
Atvedė karas
Ukrainos pabėgėlių skaičius vis dar nėra toks milžiniškas kaip Viduržemio jūra plūstančių pabėgėlių iš Šiaurės Afrikos, tačiau jų vis daugėja.
„Per pastaruosius 10 ar 20 metų ukrainiečių pabėgėlių beveik nebuvo“, – pasakojo Europos pagalbos prieglobsčio ieškantiesiems organizacijos, įsikūrusios Maltoje, vadovas Robertas K.Visseris. „Tai visiškai pasikeitė nuo praėjusių metų kovo mėnesio“, – pažymėjo jis.
2013 metais 1060 ukrainiečių prašė prieglobsčio Europos Sąjungoje. Prasidėjus karui Ukrainoje jų skaičius šoktelėjo iki 14 040. Kai kurie iš prašytojų – studentai ar turintys darbo vizas bei laukiantys, kad būtų patvirtintas nuolatinis leidimas gyventi.
„Matome, kad žmonės iš Ukrainos plūsta į Vokietiją, Italiją, Prancūziją, Švediją ir Ispaniją, beveik padengia visą Europą“, – sakė R.K.Visseris. Lenkijoje, kuri turi nedaug patirties, spręsdama pabėgėlių klausimą, tačiau turi vieną liberaliausių vizų išdavimų sistemų, ši problema ypač akivaizdi.
Daugiausia dėmesio – Lenkijai
Gilūs kultūriniai ir etniniai ryšiai su Vakarų Ukraina daro Lenkiją savaime suprantamu taikiniu tiems ukrainiečiams, kurie ieško darbo, studijų ar nuolatinės gyvenamosios vietos. M.Jaroszewicz teigimu, šiuo metu Lenkijoje gyvena apie 400 tūkstančių ukrainiečių.
M.Jaroszewicz teigimu, šiuo metu Lenkijoje gyvena apie 400 tūkstančių ukrainiečių.
Dauguma jų atvyko iškart po karo pradžios ir pasiprašė trumpalaikių darbo vizų, kurios padeda toliau siekti trokštamo legalaus rezidento statuso.
„Dauguma ukrainiečių, kurie atvyko į Lenkiją, nori gauti vizą, bet ne pabėgėlio statusą“, – pasakojo Lenkijos užsieniečių biuro atstovė Ewa Piechota.
„Kai jie jau gauna leidimą laikinai gyventi šalyje, iš esmės, jie čia gali pasilikti nenustatytą laiko tarpą“, – paaiškino E.Piechota. Tiems, kurie negauna vizos, lieka tik bandymas gauti pabėgėlio statusą, tačiau šansai menki.
V.Zeleniuko pavyzdys – tipiškas. Jis ir jo žmona paliko automobilį Kijeve ir nusigavo prie Lenkijos sienos, kur juos kažkokiu būdu, be vizos, per sieną praleido gailestingas Ukrainos pasienietis. Lenkijoje jie užpildė dokumentus, pridavė nuotraukas ir pirštų atspaudus ir turėjo prisistatyti į pabėgėlių centrą per dvi artimiausias dienas.
„Pabėgėlių centras yra viduryje dykynės“, – pasakojo ukrainietis ir pridūrė, kad pabėgėliai gauna 20 dolerių, kuriuos per mėnesį gali išleisti savo reikmėms, tačiau net ir jų nėra kur leisti.
„Pabėgėlių centras yra viduryje dykynės“, – pasakojo ukrainietis, jis pridūrė, kad pabėgėliai gauna 20 dolerių, kuriuos per mėnesį gali išleisti savo reikmėms, tačiau net ir jų nėra kur leisti.
Daugelis tokių žmonių kaip V.Zeleniukas tiesiog patraukė į Varšuvą. Tuo metu jis įsidarbino pagalbiniu darbininku „Ukrainos pasaulyje“, pabėgėlių centre, kuris įsikūrė buvusiame naktiniame klube Novy Sviato mieste.
Ukrainiečiai stengiasi įsilieti į kitose valstybėse jau įsikūrusias vietos bendruomenes. Būtent todėl nemažai jų patraukė į Ispaniją, kuri nėra pabėgėlių mėgstama šalis. Praėjusiais metais Čekijoje ir Estijoje ukrainiečiai pirmavo tarp prieglobsčio ieškančiųjų kitų valstybių piliečių.
Lenkijoje, Ispanijoje, Latvijoje, Kipre ir Islandijoje jie buvo antroje vietoje. Pabėgėlių itin mėgstama Vokietija sulaukė 2705 Ukrainos piliečių. Tiesa, pabėgėlių iš Sirijos į Vokietiją atvyko net 41 100.
Ukrainiečių paraiškas atmeta
Pabėgėliams iš kitų valstybių gauti prieglobstį Europos Sąjungoje labai lengva – patvirtinti 95 procentai Sirijos piliečių prašymų ir 89 procentai Eritrėjos žmonių, norinčių gauti pilną pabėgėlio statusą, o ukrainiečių prašymai dažnai atmetami ar sprendimas vilkinamas.
Pabėgėliams iš kitų valstybių gauti prieglobstį Europos Sąjungoje labai lengva – patvirtinti 95 procentai Sirijos piliečių prašymų ir 89 procentai Eritrėjos žmonių, norinčių gauti pilną pabėgėlio statusą, o ukrainiečių prašymai dažnai atmetami ar sprendimas vilkinamas.
2014 metais 2985 ukrainiečiai prašė pabėgėlio statuso ES – tik 150 jų buvo patvirtinti. Visų kitų pagalbos formų prašymų irgi patvirtinta tik daugiau nei penktadalis. Dauguma ukrainiečių paliekami tiesiog likimo valiai.
Tiesa, tai vis dar geresni rodikliai nei Kosovo ar Serbijos gyventojų, kurių prašymų 2014 metais patenkinta tik atitinkamai 8 ir 2 procentai.
„Aš net neketinu siekti prieglobsčio. Niekas jo negauna“, – liūdnai konstatavo 32 metų Anastasija Pavlyčenko, su kitais Ukrainos pabėgėliais laukianti mokymų, padedančių gauti vizą Varšuvos technikos mokykloje įrengtose patalpose.
Šalia jos ant kilimo sėdėjo ir tyliai gitaros stygas braukė 40-metis Viktoras Reka. Etninis kazokas, vešliais ūsais ir tradicine kazoko šukuosena, kovėsi Maidano gretose ir padėjo pakeisti prorusišką valdžią.
Šalia jo 50-metis Albertas ir 48 metų Natalija Bakurova, kurie iš Ukrainos išvyko jau daugiau nei prieš metus. „Bandėme gyventi Ukrainoje, tačiau ten nebuvo darbo, ir turėjome ieškoti laimės Lenkijoje“, – pasakojo jie.
Bandėme gyventi Ukrainoje, tačiau ten nebuvo darbo, ir turėjome ieškoti laimės Lenkijoje, – pasakojo jie.
Jie jau prašė prieglobsčio ir kartą prašymas buvo atmestas. Dabar pora pateikė apeliaciją. Jei bus atmesta ir ši, jie neturės jokios kitos išeities, kaip grįžti atgal į Ukrainą.
Kazoko V.Rekos žmona paskelbė, kad jos vyras ketina sugroti melodiją. „Jei nieko prieš, Viktoras pagros“, – pareiškė ji. „Tai daina apie grįžimą iš karo. Žmonės namuose jaudinasi, kaip ten jų vyrai ir sūnūs kare, ar sugrįš, taip pat ir kariai jaudinasi, kaip ten jų artimieji namuose. Niekas nežino, kas nutiks, tad viskas, ką jie turi, tėra viltis“, – dainos žodžių prasmę paaiškino ji.
