Pasak jų, dar vasaros pabaigoje atrodė, kad karo pabaiga įmanoma per pusmetį ar metus. Prie to prisidėjo keli veiksniai. Pirmiausia Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, sutikusio surengti referendumą dėl karinio konflikto nutraukimo sąlygų, retorikos sušvelninimas, taip pat plataus masto Rusijos ir Vakarų apsikeitimas belaisviais, leidęs V.Putinui grąžinti FSB specialiųjų pajėgų karininką Vadimą Krasikovą.
Be to, vyko Rusijos ir Ukrainos kariuomenių derybos dėl deeskalacijos. Visų pirma buvo aptartas abipusis smūgių energetikos objektams apribojimas. Susitarimus planuota įtvirtinti rugpjūčio 22-23 d. Katare – tai būtų buvęs pirmasis Maskvos ir Kyjivo susitarimas nuo karo pradžios.
Kaip situaciją mato rusai ir kodėl susinervino V.Putinas
„Tai būtų abiem pusėms naudinga situacija. Rusijoje neveikia apie 15-20 proc. naftos perdirbimo įmonių, o abiejų šalių laukia žiema“, – sakė derybininkus pažįstantis šaltinis. Pasak jo, taip pat buvo pasiūlyta platesnė deeskalacija, įskaitant draudimą naudoti tam tikrus ginklus ir smūgius toliau nei tam tikru atstumu nuo fronto linijos.
Tačiau visas šias derybas neva sužlugdė Ukrainos pajėgų įsiveržimas į Kursko sritį rugpjūčio pradžioje. Pasak leidinio „Pojasnitelnaja zapiska“ pašnekovo, V.Putiną ši situacija suerzino – jis nusprendė, kad Kyjivas pasirengimą Kataro susitikimui naudoja kaip priedangą operacijai Rusijos teritorijoje.
Kremlius nusprendė sunaikinti Ukrainos valstybę
„Kremlius padarė išvadą: mes sunaikinsime Ukrainos valstybę. Dabar kvepia kova be taisyklių, abi pusės galvoja, kaip pabloginti viena kitos padėtį“, – sakė šaltinis. Jis pridūrė, kad V.Putinas nekeis Kursko srities mainais į Donecką ar Luhanską.
Tuo pat metu taikos derybų šalininkų Rusijos vyriausybėje po Ukrainos operacijos Kurske yra mažuma – jei prieš invaziją elitas labai reikalavo pradėti taikos procesą, tai dabar jų nėra, sako sankcijų paveiktas aukšto rango pareigūnas. „Sunku net užsiminti apie taiką, šie balsai bus užgniaužti“, – pabrėžė jis.
Jei Ukraina gaus leidimą Vakarų raketų smūgiams Rusijos gilumoje, tai neva tik pablogins padėtį, sako pareigūnas, kuris reguliariai bendrauja su V. Putinu. „Padėtis nuėjo per toli. Netikiu jokiu taikos procesu. Kol Ukraina nesugrius, niekas nesibaigs“, – sako didelės valstybinės įmonės vadovas, kuris reguliariai susitinka su V.Putinu.
Tačiau vienas iš pašnekovų, kuris dažnai matosi su Rusijos prezidentu, teigia, kad šis rizikuotų panaudoti branduolinį ginklą tik atviro didelio karo su Vakarais atveju, tačiau kol kas jį riboja santykiai su BRICS sąjungininkais. Vis dėlto, pasak V.Putino pažįstamo, jei Vakarai nustos rimtai vertinti jo grasinimus, jis „vis atidžiau žiūrės į branduolinį mygtuką“.
Tuo tarpu, pasak leidinio pašnekovų, Kremlius yra pasirengęs kariauti ilgą karą. Pasak vieno iš jų, Kursko operacija gali pasirodyti kaip taktinė Kyjivo sėkmė, tačiau ją plėtoti neva bus sunku. „Ukrainos pajėgos yra išsekusios. Kremlius gali kariauti tokį karą dešimtmečius, ir Ukraina degraduos greičiau“, – gąsdino jis.