Per pirmąjį šių metų pusmetį vien išpuolių prieš būstus, kuriuose gyvena prieglobsčio prašytojai, užregistruota 176 – daugiau nei pernai per visus metus. Ekstremistų grupuotės „Google“ žemėlapiuose buvo susidėliojusios žymas, kur Vokietijoje apsistoję prieglobsčio prašytojai. Sulaukusi spaudimo, interneto paslaugų gigantė žemėlapį ištrynė.
Itin daug išpuolių registruojama Rytų Vokietijoje, nors ten prieglobsčio prašytojų gyvena mažiau. „Tai, kas vyksta Drezdene ir aplink jį, nėra tipiška Rytų Vokietijai“, – teisina smurto krečiamų regionų gyventojus Kairiosios partijos frakcijos seniūnas Gregoras Gysis.
Jo teigimu, rytų vokiečiai – tik ekstremizmo „raumenys“, o juos kursto dešinieji ekstremistai iš Vakarų Vokietijos. Tačiau praėjusių metų statistika rodo, kad rytinėje šalies dalyje, kuriai priklauso ketvirtis šalies gyventojų, pernai užregistruota pusė rasistinių incidentų.
Berlyne pernai įvyko daugiau kaip 10 proc. išpuolių prieš migrantus ar etnines mažumas. Šiemet sostinėje policijai žinomas neonacis metro sumanė nusišlapinti ant užsieniečių vaikų, skanduodamas pasveikinimą Hitleriui.
Skirsto į „vertus“ ir „nevertus“
Be pabėgėlių iš karo zonų, šiemet prieglobsčio Vokietijoje itin aktyviai prašo išeiviai iš Kosovo ir Albanijos – šalių, kurios laikomos saugiomis. Vokietijos žiniasklaidoje prieglobsčio prašytojai iš Balkanų ir kitų nekariaujančių teritorijų dažnai vadinami ekonominiais migrantais, kuriuos esą reikia atskirti nuo tikrųjų pabėgėlių.
Iš Drezdeno kilęs vis daugiau masių patraukiantis ksenofobinis judėjimas „Pegida“ („Patriotiški europiečiai prieš Vakarų islamizaciją“), visoje Vokietijoje rengiantis protestus prieš imigraciją su šūkiais „Vokietija liks vokiška“, „Užsieniečiai – lauk“ ir pan., socialiniuose tinkluose kviečia priešintis „prieglobsčio pramonei“. „Jei nuo karo bėgantis prieglobsčio prašytojas pirmiausia atvyko į Vengriją, kur yra saugus, bet būtinai nori į Vokietiją, tai ir karo pabėgėlis tampa ekonominiu migrantu“, – samprotauja šio judėjimo pasekėjai tinkle „Facebook“.
Per Turkiją, Graikijos salas, Makedoniją ir Serbiją atvykę pabėgėliai ir migrantai įvairiais keliais bando kirsti Vengrijos sieną.
Per Turkiją, Graikijos salas, Makedoniją ir Serbiją atvykę pabėgėliai ir migrantai įvairiais keliais bando kirsti Vengrijos sieną. Neseniai šioje šalyje sulaikytas ir migrantų gabenimu įtariamas lietuvis.
Pagal Dublino konvenciją, pirmoji ES šalis, į kurią atvyksta prieglobsčio prašytojas, turi išnagrinėti jo bylą. Todėl dauguma taip keliaujančiųjų stengiasi nepatekti į policijos akiratį. Jų tikslas – Vokietija, kur jie tikisi ilgainiui rasti darbą.
Padeda garsenybės ir bulvariniai laikraščiai
Vokietija pasidalijusi prieglobsčio klausimu, apibendrina šalies žiniasklaida. Žurnalas „Der Spiegel“ išėjo dvigubu viršeliu: vienas, „Šviesioji Vokietija“, vaizduoja balionus į orą leidžiančius pabėgėlių vaikus Žemutinėje Saksonijoje; antras, „Tamsioji Vokietija“, vaizduoja degančią statomą prieglaudą.
Žurnalas „Der Spiegel“ išėjo dvigubu viršeliu: vienas, „Šviesioji Vokietija“, vaizduoja balionus į orą leidžiančius pabėgėlių vaikus Žemutinėje Saksonijoje; antras, „Tamsioji Vokietija“, vaizduoja degančią statomą prieglaudą.
Vadinama šviesioji Vokietija dabar turi galimybę atsiskleisti. Kalbėdama praėjusią savaitę dešiniųjų radikalų sukeltų riaušių sukrėstame Haidenau, kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad „tiems, kurie abejoja kitų žmonių orumu, neturi būti jokios tolerancijos.“
Populiarus aktorius Tilas Schweigeris, turintis milijoną gerbėjų socialiniame tinkle „Facebook“, pakvietė visus rinkti aukas pabėgėliams ir pažadėjo savo lėšomis pastatyti prieglaudą, o neapykantos pilnus komentarus apie pabėgėlius rašantiems fanams liepė „atsiknisti“.
Futbolo gerbėjai stadionuose išskleidė milžiniškus plakatus „Sveiki atvykę, pabėgėliai“. Hamburgo parodų rūmai tapo milžinišku, gerai organizuotu paramos daiktais centru. Mokytojai, gydytojai ir kiti specialistai nemokamai siūlo savo paslaugas pabėgėliams.
Kurį laiką žiniasklaida aiškiai neįvardijo dešiniųjų ekstremistų, vadino juos „prieglobsčio priešininkais“. Tačiau kasdien girdimos naujienos apie nusikaltimus prieš prieglobsčio prašytojus pakeitė debatų toną. Principingą poziciją priėmė net bulvarinis laikraštis „Bild“, anksčiau garsėjęs stereotipų pilnais straipsniais apie romus ir užsieniečius.
Nuo 2012 iki 2014 m. prieglobsčio prašytojų skaičius Vokietijoje beveik patrigubėjo. Vidaus reikalų ministerija prognozuoja, kad prieglobsčio prašytojų skaičius Vokietijoje šiemet pasieks 800 tūkst.
„Penktadienį (į Saksonijos miestelį Haidenau) atėjo neonaciai, o su jais – buka neapykanta užsieniečiams“, – skelbė šio laikraščio numeris, išėjęs Hamburge rugpjūčio 25 d.
Gausiai iliustruotas dienraštis nepagailėjo dviejų puslapių pabėgėlių temai: viename kritikavo per menkai į sunkią padėtį reaguojančius politikus, kitame surašė konkrečius patarimus su pavyzdžiais, kaip prieglobsčio prašytojams galėtų padėti gyventojai.
Nuo 2012 iki 2014 m. prieglobsčio prašytojų skaičius Vokietijoje beveik patrigubėjo. Vidaus reikalų ministerija prognozuoja, kad prieglobsčio prašytojų skačius Vokietijoje šiemet pasieks 800 tūkst. Atvykę iš karo zonų turės galimybę šalyje pasilikti, o išeiviams iš Balkanų ir kitų saugiomis laikomų valstybių, pasibaigus bylos nagrinėjimui, teks grįžti namo.
