Tačiau šis susitarimas bus kitoks nei tas, kuris taikomas NATO valstybėms-narėms. Jame nereikalaujama JAV karinio atsako Ukrainos užpuolimo atveju.
Pasak JAV patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Jake'o Sullivano, Vašingtonas įsipareigos teikti Kyjivui įvairią karinę pagalbą. Šiuo susitarimu taip pat siekiama įpareigoti būsimas JAV administracijas remti Ukrainą, net jei lapkritį vyksiančius rinkimus laimės D.Trumpas.
Leidinio šaltiniai pažymėjo, kad jie tikisi, jog susitarimas peržengs politinių nesutarimų Jungtinėse Valstijose ribas, tačiau pripažino, kad D.Trumpas arba bet kuris būsimas prezidentas gali pasitraukti iš teisiškai privalomo vykdomojo susitarimo, nes tai nėra sutartis ir jos neratifikuos Kongresas. Jame taip pat neprisiimta jokių naujų įsipareigojimų dėl Ukrainos perspektyvų įstoti į NATO gynybos aljansą, kurios išlieka tolimos ir miglotos.
„Norime parodyti, kad JAV remia Ukrainos žmones, kad esame su jais ir kad toliau padėsime tenkinti jų saugumo poreikius ne tik rytoj, bet ir ateityje“, – pabrėžė J.Sullivanas žurnalistams orlaivyje „Air Force One“, kuriuo šalies prezidentas skrido į Didžiojo septyneto susitikimą Italijos Apulijos regione.
Patarėjas nurodė, kad Vašingtonas stiprins Ukrainos „patikimą gynybą ir atgrasymo pajėgumus“.
„Jei (Rusijos prezidentas) Vladimiras Putinas mano, kad gali pergudrauti Ukrainą remiančią koaliciją, jis klysta“, – pareiškė J.Sullivanas.
D.Trumpui daugelyje rinkimų apklausų pirmaujant prieš J. Bideną, susitarimo ateitis lieka neaiški.
Nors buvęs prezidentas ne kartą išreiškė skeptišką požiūrį į tolesnę Ukrainos kovą ir pagarsėjo pasisakymais, kad per parą užbaigtų Rusijos ir Ukrainos karą, tuo pačiu jis ragino Europą prisiimti didesnę Kyjivo rėmimo naštą ir davė ženklą, kad sutinka, jog Kongresas šį pavasarį patvirtintų pagalbos tęsimą Ukrainai.
J.Bidenas ketvirtadienį prisijungs prie 15 kitų šalių, pasirašiusių dvišalius susitarimus su Ukraina, įskaitant Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Vokietiją ir Italiją. Dar 16 šalių įsipareigojo galiausiai sudaryti panašius susitarimus. Pareigūnai tikisi, kad šalys koordinuos, kaip jos vykdys savo įsipareigojimus dėl pagalbos, ir tai gali prasidėti kitą mėnesį Vašingtone vyksiančiame NATO vadovų aukščiausiojo lygio susitikime, nors ne kiekviena šalis, pasirašiusi susitarimą su Kyjivu, yra šio aljanso narė.
Šis susitarimas neįpareigoja Vašingtono tiekti karius Ukrainai ginti, o finansinė parama, kurios sulauks Ukraina taip pat nėra nurodyta. Jungtinės Valstijos taip pat toliau mokys Ukrainos kariuomenę, gilins bendradarbiavimą gynybos pramonės gamybos srityje ir dalysis daugiau žvalgybos duomenų nei dabar.
Minimame pakte numatoma, kad Jungtinės Valstijos įsipareigoja per 24 valandas surengti aukšto lygio konsultacijas su Kyjivu, jei Ukraina ateityje vėl būtų užpulta, ir pažadama, kad JAV prezidentas kartu su Kongresu sieks įgyvendinti saugumo susitarimus, „The Washington Post“ sakė vienas pareigūnas.
„Tai reiškia, kad planavimo ciklas bus perkeltas nuo kovos tik su dabartiniu karu prie daug platesnės perspektyvos mąstymo apie atgrasymą ir gynybą“, – pažymėjo Ericas Ciaramella, buvęs Baltųjų rūmų pareigūnas, dabar dirbantis Carnegie tarptautinės taikos fondo analitiku.
„Tai nėra istorijos pabaiga, – įvertino jis. – Laikui bėgant bus būdų, kaip šiuos susitarimus padaryti stipresnius, įskaitant ir koordinavimą su sąjungininkais“.