Žymūs lenkai apie Lenkijos Nepriklausomybės šimtmetį: dėl ko jiems nėra gėda

Lenkija sekmadienį švenčia Nepriklausomybės atgavimo šimtmetį. Šventė apims visą šalį: kils vėliavos, skambės himnas, kurį kviečiami giedoti visi lenkai, planuojamos eisenos, kurioms pritaria ne visi. Šią dieną žinomi lenkai pasitinka skirtingomis nuotaikomis. Vieni – su pasididžiavimu, kiti – svarstydami klaidas, o treti tiesiog pokštaudami.
Lenkija
Lenkija / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Žurnalas „Newsweek“ Nepriklausomybės atgavimo proga pakalbino kelis labai gerai tiek Lenkijoje, tiek už jos ribų žinomus žmones ir paklausė, ką jiems reiškia ši data.

Praeities data

Buvęs Lenkijos prezidentas, „Solidarumo“ kūrėjas ir lyderis Lechas Walęsa sakė, kad nepriklausomybė jo tėvams ir seneliams reiškė mušti vokiečius ir sovietus.

„Šiandien nepriklausomybė reiškia kurti su Vokietija ir Rusija. Aną epochą vadinu žemės, karo dėl kiekvieno jo lopinėlio laiku. Dabartinė epocha priklauso intelektui, informacijai ir globalizacijai. Tam, kad išsaugotum nepriklausomybę dabar, reikia atverti sienas. Galvoti apie žemyną, ne Lenkiją. Kas to nesupranta, yra praeities patriotas ir savo šalies ateities nesukurs“, – teigė L.Walęsa.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Lechas Walesa
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Lechas Walesa

Jis sakė, kad lapkričio 11-ąją ir švęs, ir ne. „Švęsiu, nes mano šeima įnešė savo indėlį kuriant nepriklausomą Lenkiją. O ne, nes mano proanūkiai nenorės mokėti mokesčių už paminklus, kuriuos pastatė jų proseneliai. Ir nekalbu apie paminklus prezidentui Lechui Kaczynskiui ir visai tai Smolensko beprotystei, bet apie paminklus, skirtus nacionalinėms kovoms. Tie sukilimai, mūšiai, kraujo liejimas nueina į praeitį. Ateities kartoms tai bus paminklas seneliui, kuris žudė kitą senelį. „Kam jie mums tokie?“ – paklaus anūkai. Vietoj tautinių paradų, netrukus sakysime „Tyliau prie karsto“. Ir tai jau prasidėjo“, – kalbėjo L.Walęsa.

Klausiamas, ar lapkričio 11-oji yra gera proga švęsti, L.Walęsa teigė, kad šiandien dar taip, o rytoj jau ne: „Prieš šimtą metų siekėme atsiskirti, apsistatyti sienomis, kad priešiškas kaimynas negalėtų spjaudyti mums į veidą. Ir kai kurie vis dar taip mąsto, nuolat bandydami primesti kitiems savo mąstymą, bet pasaulis eina į tą pusę, kur svarbesnės didesnės apimtys nei valstybėlė.“

Tam, kad išsaugotum nepriklausomybę dabar, reikia atverti sienas. Galvoti apie žemyną, ne Lenkiją, – teigė L.Walęsa.

Didžiuoti turi kuo

Intelektualas, disidentas, žurnalistas Adamas Michnikas sako, kad jis labiausiai didžiuojasi tuo, jog 1989 metais Lenkija išsilaisvino po 50 metų priklausymo sovietiniam blokui be kraujo praliejimo – tai, jo nuomone, didžiausią pasididžiavimą jam keliantis šimtmečio pasiekimas.

O dalykų, kurie per šį šimtmetį jam atrodo svarbūs, A.Michnikas išvardijo ir daugiau.

„Jų daug. Pradėčiau nuo to, kad 1918 m. lapkritį Lenkija atgavo Nepriklausomybę. Po 123 metų! Išties vyko nuo mūsų nepriklausantys procesai – Pirmasis pasaulinis karas 1914–1918 m., dėl kurio sugriuvo carinė Rusija, Habsburgų ir Prūsijos imperijos, bet visus 123 metus lenkai norėjo nepriklausomybės. Kovojo dėl jos, kartais mokėdami neadekvačią kainą. Bet buvo aišku, kad nepriklausomybės nori, kad daug dėl jos gali padaryti“, – „Newsweek“ kalbėjo A.Michnikas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Adamas Michnikas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Adamas Michnikas

Taip pat jis teigė jaučiąs pasididžiavimą Lenkijos kultūra – literatūra, muzika, filmais, teatru. Istorijoje tai yra momentas, kad lenkai pirmieji Hitleriui pasakė griežtą Ne, ir 1989-ieji. Ir tai, kad 1918 metais 80 proc. Lenkijos teritorijoje gyvenančių žmonių nesuvokė savo kaip lenkų tapatybės ir galbūt nei norėjo, nei svajojo tais lenkais būti. „Bet užtat 20 proc. norėjo! Ir tais 20 proc. didžiuojuosi. Jų dėka turime Lenkiją“, – teigė A.Michnikas.

Tiesa, A.Michnikas pripažįsta, kad visų šitų dalykų istorijoje būta ir tamsiųjų pusių. Kaip vieną iš tokių jis įvardija ukrainiečių, baltarusių ir lietuvių priverstinę polonizaciją.

Pradėčiau nuo to, kad 1918 m. lapkritį Lenkija atgavo Nepriklausomybę. Po 123 metų!

Informacija – per pokštus

O štai Lenkijos ambasadorius Izraelyje Marekas Magierowskis apie būsimąjį Nepriklausomybės šimtmetį papasakojo linksmai. Jis pateikė kelis lenkų išradimus, žinomus visame pasaulyje. Štai, tarkim, sąvaržėlė.

„Taip, išradome sąvaržėlę popieriui, – rodydamas ją sako ambasadorius ir pabrėžia, kad tai vienas iš tų daiktų, kurio niekada nerasite, kai jo reikės. – Pabandykite tvarkingai pakeisti iPhone kortelę be lenkiškos sąvaržėlės.“

Antrasis jo pavyzdys yra automobilių valytuvai. „Galbūt mūsų draugai Izraelyje ir nelabai gerai susipažinę su šiuo išradimu, bet Europoje, deja, valytuvai labai dažnai naudojami“, – šypsosi įraše ambasadorius.

VIDEO: 6 A-ha moments in Poland's recent history

Toliau seka žinomų praeities lenkų nuotraukos su keistomis šukuosenomis – lenkai išrado ir ekstravagantiškiausias šukuosenas. Tada pereinama prie pasiekimų sporte, kaip sako ambasadorius, šuolių su slidėmis lenkai neišrado, bet jų Kamilis Stochas čia pasiekė neįtikėtinai daug.

O pabaigoje, bet ne mažiau svarbu – ambasadorius laiko planšetinį kompiuterį su matomu „Solidarnosc“ logotipu: „Radome būdą, kaip nusikratyti bjauraus režimo.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų