Deja, valgymo kultūra Lietuvoje dar nėra labai išlavinta – dažnai šventinis stalas vertinamas kaip vykęs, jei ant jo puikuojasi kuo daugiau saldžių ir riebių patiekalų, o šeimininkai laiko savo pareiga svečiams įsiūlyti kuo daugiau įvairaus maisto.
Po švenčių – organizmo „pagirios“
Kaip visi žinome, gardūs ir sotūs patiekalai dažniausiai nėra patys sveikiausi, tad nenuostabu, kad kitą dieną po šventės jaučiame skrandžio sunkumą, dažną žmogų graužia rėmuo, t.y. padidėja skrandžio rūgštingumas.
Dėl šių problemų visų pirma kaltas riebaluose keptas maistas (keptos bulvės, bulvių traškučiai, mėsos patiekalai, blynai), fermentiniai sūriai, rūkyti, aštrūs produktai. Į šią lygtį įtraukime norą paragauti kuo daugiau skirtingų patiekalų (juk tokios tradicijos!), bei tai, kad lietuviškose mišrainėse ir salotose karaliauja riebalų „bomba“ – majonezas. Drauge šie veiksniai sutrikdo skrandžio sulčių gamybą ir sukelia rėmenį, kuris pasireiškia atsirūgimu rūgštimi, pykinimu, apetito stoka.
Taip pat, iš dalies dėl alkoholinių ir gazuotų gėrimų kaltės, gali prasidėti gastroezofaginis refliuksas – būklė, kai skrandžio rūgštys patenka į stemplę ir žaloja jos gleivinę, sukelia nemalonų rūgšties, deginimo pojūtį krūtinės apačioje. Ypač tai jaučiama pasilenkus ar prigulus. Refliuksu bent kartais skundžiasi kas ketvirtas žmogus, o daliai simptomai neišnyksta visą gyvenimą.
Nekontroliuojant gali peraugti į ligas
Neverta ginčytis, kad šie pojūčiai prastina mūsų gyvenimo kokybę ir gali ne vienam sugadinti ilgai lauktą šventinį laikotarpį. O jei tokie persivalgymo ir sutrikusio skrandžio rūgštingumo atvejai kartojasi dažniau, gali išsivystyti lėtinės ligos: stemplės gleivinės uždegimas, opaligė ir kitos.
Norint šių negalavimų išvengti ar bent juos sušvelninti, gydytojai ir mitybos specialistai rekomenduoja valgyti kuo lėčiau, maistą gerai sukramtyti, stengtis vengti didelių porcijų ir riebaluose kepto, aštraus ar rūgštaus maisto, alkoholinių gėrimų, rūkymo. Iki miego likus maždaug 2-3 valandoms rekomenduojama apskritai nebevalgyti, galima išgerti nebent šiltos arbatos. Einant miegoti, patariama lovos galvūgalį kiek kilstelėti, kad nemalonūs gastroezofaginio refliukso pojūčiai nekankintų miego metu.
Pagalba skrandžio rūgštingumui slopinti
Kartais šios priemonės gali neduoti laukiamo rezultato, tad tenka vartoti skrandžio sulčių rūgštingumą slopinančius vaistus. Šiuo metu gydytojų paprastai skiriami dviejų rūšių medikamentai: H2 receptorių antagonistai arba protonų siurblio inhibitoriai.
Kaip ir visus vaistus, juos privalo paskirti specialistas, o ne kaimynas, bendradarbė ar pažįstama. Todėl gera išeitis, kai savijautą pagerinti gali ne tik „sunkioji artilerija“, bet ir specialiai GERL ir ezofagito simptomams mažinti sukurti medicininiai produktai.
Tokie yra „Refluxaid“ tabletės ir sirupas, kurių sudėtyje esančios medžiagos greitai ir ilgam neutralizuoja mums ramiai gyventi neleidžiančią skrandžio rūgštį. „Refluxaid“ preparatų sudėtyje esanti veiklioji medžiaga magnio alginatas ir išskirtinio poveikio sudėtinės dalys (anyžiaus, pankolio, vaistinių ramunėlių, levandų ir liepžiedžių ekstraktai) sudaro patikimą ir ilgalaikį mechaninį barjerą, sulaikantį skrandžio rūgštis ir neleidžiantį joms kilti aukštyn.
Didelio klampumo magnio alginatas, išgaunamas iš rusvųjų jūros dumblių, suformuoja patikimą užkardą rūgščiam skrandžio turiniui, o vaistinių augalų ekstraktai palankiai veikia virškinamąją sistemą: ramina, atpalaiduoja, gerina virškinimą.
Šių produktų sudėtyje nėra natrio, bikarbonatų, genetiškai modifikuotų organizmų, glitimo, cukraus ir laktozės, todėl jie maksimaliai saugūs, tinkami net kūdikiams ir mažiems vaikams.
„Refliuxaid“ produktai tinka visai šeimai. „Refliuxaid“ tabletes rekomenduojama vartoti vaikams nuo 12 metų. O „Refluxaid Nipio“ sirupas tinka net ir mažiausiems šeimos nariams – kūdikiams, kuriems šis sirupas rekomenduotinas kovoje su atpylinėjimu. „Refliuxaid“ veikia kaip ilgalaikis fizinis barjeras, apsaugantis stemplę nuo refliukso simptomų.
