2017 02 24 /15:22

Aukštųjų mokyklų pasiūlymai dėl pertvarkos: nuo atsisakymų jungtis – iki jungtinio visos Lietuvos universiteto

Universitetai ir kolegijos Švietimo ir mokslo ministerijai pateikė pasiūlymus, kaip reikėtų pertvarkyti aukštojo mokslo tinklą, kad švietimo įstaigų nebūtų tiek daug. Kai kurios mokslo įstaigos kategoriškai atsisako jungtis, kitos nesibaimina dėl to, kad ištirps kitos aukštosios mokyklos glėbyje. Kauno technologijos universitetas (KTU) pateikė grandiozinį pasiūlymą – visos Lietuvos universiteto, kuris sujungtų net 15 aukštųjų mokyklų, idėją.
Ceremonijos akimirka
Studentai / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė 15min penktadienį sakė, jog dar nespėjo susipažinti su visais aukštųjų mokyklų siūlymais. Anot ministrės, su premjeru Sauliumi Skverneliu sutarta, kad dabar bus formuojama komisija, kuri įvertins visus pasiūlymus ir jų pagrindu bus teikiamas tinklo pertvarkos planas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Jurgita Petrauskienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Jurgita Petrauskienė

J.Petrauskienė dar negalėjo pasakyti, kas priklausys komisijai: „Ieškosime labai patyrusių žmonių, kurie atstovautų suinteresuotoms šalims. Tačiau nenorėtume, kad būtų interesų konfliktas su aukštosiomis mokyklomis, mes ieškosime verslo, ekonomistų, visų, kurių kompetencijų reikia, įvertinti pagal numatytus premjero rašte kriterijus. Diskusija didelė, medžiagos daug, siūlymų – labai įvairių.“

Komisijos darbo vaisių vėliau apsvarstys ministrų kabinetas ir teiks Seimui.

J.Petrauskienė priminė, kad dėl universitetų paskutinį žodį tars Seimas, dėl kolegijų ir profesinio mokymo įstaigų – Vyriausybė.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Aukštųjų mokyklų mugė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Aukštųjų mokyklų mugė

Vienas didelis universitetas

Kauno technologijos universiteto (KTU) vizijoje – ne vėliau kaip 2022-aisiais Kaune likęs vienas universitetas, kuriame derėtų biomedicinos, fiziniai, technologijos, socialiniai, humanitariniai mokslai ir menai.

Universitetas mano, kad iki to reikėtų eiti etapais. Pirmuoju – iki 2018-ųjų pabaigos universitetų konsolidacija turėtų būti vykdoma didžiųjų universitetų pagrindu: Kaune turėtų būti suformuoti 3 stiprūs universitetai – KTU, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas.

Antruoju etapu būtų judama link vieno jungtinio universiteto ir per tą laiką dalis universitetinių studijų programų būtų perorientuojamos į kolegines studijų programas, kuriami bendrų mokslinių tyrimų finansavimo fondai, tarpuniversitetinės mokslinių tyrimų grupės ir kiti dalykai.

Tačiau tuo KTU vizija neapsiriboja, universitetas ministerijai pateikė ir 15 aukštųjų Lietuvos mokyklų susijungimo idėją.

Pagal pasiūlymą, Jungtinis universitetas būtų kuriamas KTU, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), Aleksandro Stulginskio universiteto, Klaipėdos universiteto, Šiaulių universiteto, Lietuvos sporto universiteto, ISM vadybos ir ekonomikos universiteto pagrindu. Į šį darinį būtų integruotos Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje veikiančios septynios kolegijos.

15min nuotr. /Jungtinio universiteto vizija pagal KTU
15min nuotr. /Jungtinio universiteto vizija pagal KTU

Pagal šį pasiūlymą, Jungtinio universiteto pagrindas telktųsi Kaune, o visi universitetai, išskyrus ISM, taptų struktūriniais jungtinio universiteto padaliniais – akademijomis, kolegijos liktų atskirais juridiniais vienetais, bet jungtinis universitetas taptų jų steigėju.

VU nori priglausti LEU ir MRU

Vilniaus universiteto (VU) siūlymą po savo sparnu priglausti Lietuvos edukologijos universitetą (LEU) 15min aprašė šią savaitę – šis pasiūlymas išdėstytas ir ŠMM.

Tačiau VU ateities vizija tuo neapsiriboja: ministerijai pateiktame siūlyme taip pat teigiama, jog į VU sudėtį reikėtų integruoti ir Mykolo Romerio universitetą, kuris turėtų autonomiją.

Į VU sudėtį reikėtų integruoti ir Mykolo Romerio universitetą, kuris turėtų autonomiją.

Anot pasiūlymo, VU ir MRU plėstų bendradarbiavimą su Vilniaus kolegija ir Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centru vystant Didlaukio akademinį miestelį.

VU vadovybė mano, kad Vilniuje pakaktų vieno klasikinio ir vieno technikos mokslų universiteto, matyt, turėdamas omenyje Vilniaus Gedimino technikos universitetą.

Tai susišaukia su paties VGTU vizija – jis išreiškė nenorą jungtis su niekuo ir pasiūlyme parašė, kad universitetas yra pajėgus plėtoti technologijos mokslų centro vaidmenį naujajame šalies universitetų tinkle.

Tačiau jei ŠMM tokia idėja nepatiktų, VGTU pateikė ir alternatyvų siūlymą – perduoti MRU teises ir pareigas VGTU.

MRU siūlo tris variantus

VU ir VGTU nori pijungti MRU, tuo metu šis nei vienam iš minėtų universitetų siūlomų variantų nesipriešina, tačiau nori jungtis lygiateisiais pagrindais.

MRU pateikė tris galimus variantus: pirmuoju MRU dirbtų savarankiškai ir vystytų mokslą Baltupių mikrorajone: bendradarbiautų su Vilniaus kolegija, Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centru, Vilniaus Baltupių progimnazija ir kitomis mikrorajone veikiančiomis institucijomis.

Antruoju siūlymu nesipriešinama VGTU siūlymui, kad universitetai būtų sujungti VGTU perimant MRU teises ir pareigas. Trečiuoju – MRU taptų VU dalimi su autonomija, kaip ir siūlė pats Vilniaus universitetas.

„Aiškiai įvardinę savo stiprybes, svarstymui pasiūlėme tris galimus variantus. Pirmasis – MRU savarankiškai įgyvendina socialinių mokslų plėtros strategiją, orientuotą į savo profilio sritis, tinkliniu pagrindu telkdamas Vilniaus Didlaukio akademiniame miestelyje veikiančių švietimo įstaigų bendruomenių potencialą, kurdamas bendrą akademinio miestelio infrastruktūrą su Vilniaus kolegija, Vilniaus paslaugų centro darbuotojų profesinio rengimo centru, Vilniaus Baltupių progimnazija ir kitomis Baltupių mikrorajone veikiančiomis švietimo institucijomis.

Antrasis ir trečiasis variantai yra diskusijų su VU ir VGTU rezultatas, ieškant racionalių būdų, kaip suartinti technikos ir socialinių mokslų potencialą, sukurti sąlygas jų sinergijai, didinti socialinių mokslų koncentraciją, pasiekti naują studijų ir mokslo kokybę.

Šie variantai nubrėžia galimas tinklo tvarkymo kryptis, kurių kiekviena turi ir stiprybių, ir trūkumų, ir rizikų. Dabar laukiame Vyriausybės politinių sprendimų ir rengiamės kalbėtis dėl konkrečių galimybių ir teisinių bei finansinių sąlygų“, – sakė MRU rektorius Algirdas Monkevičius.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Pasirašymo akimirka
Luko Balandžio / 15min nuotr./LEU ir VDU vadovai pasirašo Integracijos sutartį

Kaune universitetų daugiau nei Vilniuje?

Anksčiau apie jungimąsi pranešę Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ministerijai pateikė bendrą siūlymą, kuriuo užkabino ir Šiaulių universitetą (ŠU).

Pasak pasiūlymo, 2018-aisiais būtų baigta VDU ir LEU integracija, įsteigiant VDU Edukologijos akademiją, o tuomet pradedamas naujo darinio susijungimas su ŠU.

Pagal abiejų universitetų viziją, Kaune turi veikti trys universitetai: KTU, LSMU ir VDU, o Kauno rajone veiktų Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU), kuris jau būtų išsigryninęs į specializuotą agrarinio sektoriaus aukštąją mokyklą Nemuno slėnio pagrindu.

Vilniuje tuo metu veiktų du universitetai – VU ir VGTU, bei trys akademijos – Vilniaus dailės akademija, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos karo akademija.

Tuo metu MRU būtų integravęsis į VU, MRU Kauno fakultetas būtų pertvarkytas į Viešojo saugumo akademiją, kuri būtų integravusis su VDU.

Šiaulių ir Klaipėdos universitetai jungtis nelabai nori

Šiaulių universitetas pasiūlymą ŠMM pateikė kartu su Šiaulių profesinio rengimo centru ir Šiaulių valstybine kolegija. Nieko jungti šios mokslo įstaigos nesiūlo – ministerijai dėstoma, kad reikia Šiaulių mieste stiprinti profesinį rengimą ir aukštąjį mokslą subalansuojant šių trijų savarankiškų mokslo įstaigų veiklos kryptis pagal miesto ir regiono vystymosi poreikius.

Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakultetas
Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakultetas

Klaipėdos universiteto vizija panaši – jis nori išlikti savarankiškas. Pasiūlyme ministerijai siūloma vystyti šią mokslo įstaigą, kuri specializuotųsi jūros mokslų ir technologijų srityse, ir anot mokslo įstaigos, srityse, kurios pelniusios tarptautinį pripažinimą: sveikatos moksluose, Mažosios Lietuvos istorijoje ir jūros dugno archeologijoje.

Lietuvos sporto universitetas (LSU) siūlo universitetinių studijų programų, susijusių su sportu, koncentravimą LSU – optimizuoti aukštųjų universitetinių mokyklų tinklą, sutelkiant vienos mokslo krypties studijų programas ir mokslinį potencialą viename universitete, kitaip tariant, į kitas aukštąsias mokyklas šis universitetas integruotis nenori.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) taip pat apie jungimąsi nelinkęs galvoti.

Anot šios mokslo įstaigos pasiūlymo, Kaune per artimiausią dešimtmetį turėtų likti trys universitetai: vienas klasikinis, kitas – technologijos mokslų, tai yra KTU ir dar vienas – gyvybės mokslų srities universitetas, tai yra LSMU. Pagal LSMU siūlymą universitetai galėtų tapti kolegijų steigėjais, o profesinės mokyklos – būti asocijuotomis su kolegijomis pagal profilį.

VRM siūlo įkurti Viešojo saugumo akademiją

ŠMM pasiūlymus galėjo teikti ne tik aukštosios mokyklos, bet ir įvairios suinteresuotos institucijos. Galimybe pasinaudojo ir Vidaus reikalų ministerija (VRM), kuri atkreipė dėmesį, kad pareigūnų rengimas yra išbarstytas po įstaigas, o reikiama infrastruktūra iki galo nesukurta.

VRM siūlo pareigūnų rengimo sistemą pertvarkyti iš esmės įkuriant aukštąją mokyklą, kuri būtų VRM žinioje – Viešojo saugumo akademiją, kurioje būtų integruotas pakopinis viešojo saugumo institucijų personalo profesinis rengimas ir aukštojo mokslo studijos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų