„Tai – pirmoji tokio modernaus išplanavimo bei atvirų erdvių aukštoji mokykla Lietuvoje. Tačiau svarbiausia yra ne pastatas, o jo turinys . Dovanoju jums nuotraukas, kuriose užfiksuoti 1989 m. įvykiai pakeitė pasaulį“ , – kalbėjo Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Sostinės vadovas palinkėjo griauti sienas, trukdančias kūrybiškumui ir bendradarbiavimui, kaip buvo su Berlyno siena.
Pasak kolegijos direktorės Gabijos Skučaitės, pastate taip pat įrengtos studentų savarankiško darbo, poilsio, aktyvaus laisvalaikio zonos, modernios auditorijos, piešimo, vaidybos, garso įrašų, montažo ir filmavimo studijos, veiks erdvi kavinė bei grožio ir sveikatingumo centras.
Naujame Socialinių mokslų kolegijos pastate daug atvirų erdvių, skirtų bendravimui, savarankiškam mokymuisi, renginiams bei poilsiui. Atviros kolegijos vidaus erdvės susilieja su atriumu, kuris praleidžia dienos šviesą per visą pastato aukštį.
Pastato plotas siekia beveik 9 tūkst. kv. m., taip pat įrengtos 75 parkavimo vietos požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje. Statant šį pastatą panaudota 500 tonų plieninių metalo konstrukcijų bei 75 tonos stiklo. Statybose dirbo daugiau nei 700 žmonių.
Projektas įgyvendintas per metus, jo vertė – 25 mln. litų.
Socialinių mokslų kolegija įkurta 1994 metais Klaipėdoje. Vilniuje kolegija veikia nuo 1999 m. Ši nevalstybinė aukštoji mokykla yra viena didžiausių Lietuvoje, joje studijuoja per 2 tūkst. studentų.
