„Jau trejetą metų L.Rožukas nuolat sulaukia Trakų VMVT inspektorių vizitų dėl neprižiūrimų žirgų. Jis žirgus laiko spygliuotų vielų aptvaruose, nors tai yra griežtai draudžiama. Žirgai į spygliuotus aptvarus nuolat susižaloja“, – dėstė ŽGA vadovė Eglė Gerulaitytė.
Jos teigimu, L.Rožuko žirgai negauna tinkamo pašaro. O sodyboje lankantis poilsiautojams, kai kuriems iš jų tenka didžiulis fizinis krūvis – jie ištisą dieną būna pabalnoti. „Dėl netinkamų balnų daugelis žirgų yra sužalotomis nugaromis“, – sakė ŽGA vadovė.
Kitas „15min“ pašnekovas, nenorėjęs, kad jo vardas ir pavardė būtų paviešinti, sakė, jog žirgams tenka iškęsti ir daugiau baisybių. „Žiemą viena kumelė atsivedė kumeliuką ir beveik per visą žiemą jie buvo lauke. Nelabai žmogiška“, – sakė vyras.
Jis tikino, kad nė vienas L.Rožuko žirgas neturi žirgo paso, nors tai esą privaloma. „Be žirgo paso žirgų negalima nuomoti klientams. Bet čia vykstančiose vasaros vaikų stovyklose vaikai jais jodinėja. Atvažiavę Trakų VMVT inspektoriai tiesiog pasišneka su L.Rožuku, ir viskas. Gal simbolines baudas ir skiria“, – svarstė pašnekovas.
E.Gerulaitytė pritarė, kad Trakų VMVT L.Rožukui skiriamos bausmės yra gerokai per švelnios, nes situacija jo sodyboje nesikeičia metų metus. Pati Žirgų globos asociacija (ŽGA) jokios juridinės teisės skirti įspėjimus, baudas ar atimti žirgus iš juos skriaudžiančio šeimininko neturi.
Abu „15min“ pašnekovai baisėjosi, kad žiemą L.Rožukas nušovė savo garsųjį žirgą Milaną, kuriuo protestuodamas prieš pietinio aplinkkelio statybą jodinėjo sostinėje. „Dešras padarė. Žiauru. Niekas neatima iš jo žirgų. Kelis žmones pažįstu, kurie norėjo išpirkti po žirgą. Būčiau aš pats vieną pasiėmęs, bet L.Rožukas atsisako“, – kalbėjo vyras.
Prisipažino nušovęs
Pats L.Rožukas, kalbėdamas su „15min“ atvirai prisipažino žirgą nušovęs. „Taip. Man reikėjo valgyti. Tą ir toliau žadu daryti, nes tam ir auginu žirgus“, – sakė L.Rožukas, arklieną prilyginęs avienai ir jautienai.
 |
| Žirgą Milaną, kuriuo Vilniuje jodinėjo protestuodamas prieš pietinio aplinkkelio statybą, L.Rožukas prisipažino nušovęs maistui. |
Kaltinimus dėl neprižiūrimų žirgų vyras atmetė ir tikino jų neskriaudžiantis. „Matot, publika iš miesto nesupranta gyvūno prigimties. Arklys yra arklys. Jis yra laukinis žvėris ir neturėtų būti laikomas garde uždarytas, užrakintas. Kada jis nelaisvas, tada jis pradedamas kirpti, šukuoti, dailinti. Yra ir žmonių tokia rūšis, kurie neturi kito užsiėmimo“, – dėstė L.Rožukas.
Jis aiškino, kad tokiems žmonėms kaip jis – ūkininkams – arklys yra darbo įrankis. Be to, anot L.Rožuko, gryname ore laikomi žirgai yra visiškai sveiki. „Įsivaizduokit, kai žirgas visą laiką ore, jis negali būti kitoks. Kai žirgas garde, jis pasidaro žydras. Tiesiai šviesiai, asocijuojant į miesto gyvenimą“, – rėžė L.Rožukas.
Tarnyba dantų neturi
Trakų VMVT viršininkas Algirdas Bertašius tikino, kad tarnyba apie nušautą L.Rožuko žirgą nieko negirdėjo. Į kitus jo nusižengimus tarnyba esą reaguoja griežtai ir skiria administracines nuobaudas. „Jis baustas 2009 metų gegužės 13 dieną 200 Lt už netinkamą gyvūnų laikymą, šėrimą, tuomet pašarai buvo supeliję. Šių metų rugpjūčio 27 dieną nubaustas 100 Lt. Buvo skundas, kad žirgų kanopos neprižiūrimos. Nuvažiavo mūsų specialistai – kanopos neapipjaustytos, nepakaustyti žirgai“, – vardijo A.Bertašius. Jo teigimu, L.Rožukas taip pat buvo baustas už neženklintų avių laikymą.
Trakų VMVT viršininkas aiškino, kad toks skaičius bausmių vienam žmogui yra didelis ir kad griežčiau bausti L.Rožuko negalima. „Jei jis labai grubaus ką padarytų, tai būtų griežtesnės priemonės“, – aiškino A.Bertašius.
Tačiau baimindamasi, kad Milano likimas neištiktų ir kitų L.Rožuko žirgų, ŽGA kreipėsi į Vilniuje esančią VMVT, kuriai, kaip ir kitos regioninės VMVT, pavaldi Trakų rajono VMVT. Tačiau, E.Gerulaitytės teigimu, griežtesnės reakcijos L.Rožuko atžvilgiu nesulaukė.
VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas laikinai einantis Giedrius Blekaitis, kalbėdamas su „15min“ tikino, kad kol kas L.Rožuko griežčiau bausti negalima. „L.Rožukas įpareigotas nedelsdamas pradėti geriau šerti ir girdyti išliesėjusį arklį, o per mėnesį sutvarkyti trijų arklių kanopas“, – informavo G.Blekaitis. Anot jo, griežtesnių priemonių bus imtasi tuo atveju, jei pakartotinių patikrinimų metu bus rasta kokių nors pažeidimų.
Paklaustas, ar nušautas žirgas nėra pakankamas pretekstas imtis griežtesnių priemonių, G.Blekaitis sakė, kad tai priklauso nuo aplinkybių, kokiomis žirgas buvo nušautas. „Lietuvoje arkliai maistui skerdžiami, bet visa arkliena išvežama į Italiją. Nors Lietuvoje nėra tradicijų valgyti arklieną, bet jis gal naudoja savo poreikiams. Galbūt arklys ligotas buvo... Nežinau, negalėčiau komentuoti“, – sakė G.Blekaitis.
Jo teigimu, žirgo „nušovimas, kaip veiksmas, nėra uždraustas“. Pažeidimas esą būtų padarytas tuo atveju, jei žirgas būtų nušautas medžiokliniu šautuvu, nes toks ginklas skirtas tik medžioklei. Kokį ginklą naudoja L.Rožukas ir ar tai daro legaliai, „15min“ išsiaiškinti nepavyko.
Bausmės turėtų griežtėti
„Lietuviai arklių nevalgydavo, kad ir labai badaudami. Gal didžiojo badmečio metu, XVII–XVIII a., taip darydavo, bet kad XXI a. pradžioje būtų šaudomi ir valgomi arkliai...“ – išgirdęs šią istoriją piktinosi už gyvūnų teises kovojantis Seimo narys Petras Auštrevičius.
Jis tikino, kad VMVT neturėtų laukti ir tikėtis, kad L.Rožukas pasitaisys. Jis pabrėžė, kad už gyvūnų gerovę atsakingos institucijos gali priversti savininką atiduoti gyvūnus ir apmokėti jų laikymo išlaidas tomis sąlygomis, kokios yra prideramos.
„100 Lt tikrai ne bausmė, kai žmogus taip elgiasi“, – sakė Seimo narys. Jis sutiko, kad pagal dabartinį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais yra neadekvačios. Todėl esą siūloma žiaurų elgesį su gyvūnais traktuoti kaip baudžiamojo pobūdžio nusikaltimus.
Pavyzdžiui, dabar už tokį elgesį, kaip gyvūnų nepriežiūra, šėrimo ir girdymo neužtikrinimas, veterinarinės pagalbos susirgusiam ar susižeidusiam gyvūnui nesuteikimas, transportavimas ar laikymas nepalankiomis sąlygomis, baudžiamoji atsakomybė negresia, taikomos tik administracinės sankcijos.
Jei rudens sesijos metu, Seimas pritars siūlomoms Baudžiamojo kodekso pataisoms, taip besielgiantiems gyvūnų skriaudikams galės būti skirti viešieji darbai arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki metų.
