Tie, kas domisi šiuolaikinės tekstilės tendencijomis, puikiai žino, kad S.Inčirauskaitės-Kriaunevičienės vizitinė kortelė – metalo ir siuvinėjimo sintezė. Menininkė dažniausiai naudoja iš buities atkeliavusius metalinius objektus ir ant jų siūlais, naudodama kryželio techniką, komponuoja gėlių žiedus ar kitus objektus. Į Lietuvą grįžusi kūrėja sutiko pasidalinti įspūdžiais apie bendradarbiavimą su Banksy komanda bei apsilankymą „Dismaland“ parke.
– Kaip atsitiko, kad Banksy „Dismaland“ parke atsidūrė ir jūsų darbas? Prieš projektą, regis, niekur nebuvo pasklidusi informacija, kad jame dalyvaus ir lietuvė?
– Ta informacija ir negalėjo pasklisti, nes tai buvo slapta iki pat atidarymo. Šiame projekte buvo surinkti kviestiniai menininkai, kurie atitiko Banksy parodos idėją ir koncepciją. Jis buvo iš anksto iki smulkmenų numatęs, kur koks darbas bus. Prieš gerą pusmetį į savo el. paštą gavau Banksy laišką, kuriame buvo papasakota „Dismaland“ parko idėja, jis rašė, kad labai patinka mano kūriniai ir todėl kviečia mane dalyvauti. Jis papasakojo, kokia yra to parko idėja. Jie manimi visiškai pasitikėjo ir patys leido sugalvoti, ką aš noriu rodyti, nebuvo jokio diktato. Kuratoriai labai norėjo, kad pačioje „Dismaland“ vietoje kažką padaryčiau. Tuomet pasiūliau mašinų instaliaciją, nes man ji konceptualiai labai siejasi su visai vaikų pramogų parkais, kur pagrindinė atrakcija vaikams būna greitis. Tad automobiliai jiems iš karto tiko, bet buvau sugalvojusi dar ir kitokį jų pateikimo būdą. Tie patys automobiliai – siuvinėti ir apdaužyti, bet užkelti ant ratu besisukančios karuselės, bet vėliau labiausia jie baiminosi, kad lietui lyjant tokios ekspozicijos nelabai galės eksponuoti lauke. Tada nusprendėme instaliaciją perkelti į vidinę galeriją, taip teko atsisakyti karuselės idėjos. Todėl ekspozicijoje pateikiau kryželio technika siuvinėtus automobilius ir šviestuvus.
Prieš gerą pusmetį į savo el. paštą gavau Banksy laišką, kuriame buvo papasakota „Dismaland“ parko idėja, jis rašė, kad labai patinka mano kūriniai ir todėl kviečia mane dalyvauti.
– O kokia buvo pirma reakcija, kaip gavote laišką iš Banksy, ar patikėjoje?
– Aš tris mėnesius vis ištrindavau tuos laiškus kaip „spamą“, kol galiausiai nusprendžiau sureaguoti. Tuos komunikacijos reikalus kontroliuoja jo vadybininkės, „Pest Control“ studija, kuri ir užsiima Banksy darbų autorizavimu, vadyba, kontrole ir prekyba.
– Kokie įspūdžiai apsilankius ir išvydus savo darbą šalia pasaulinio garso menininkų, pavyzdžiui, tokių kaip Damienas Hirstas?
– Ten tikrai surinktas visas meno pasaulio žvaigždynas, o kartu yra ir grafitininkų darbų. Pati nesu didelė grafičių ir gatvės menų gerbėja, bet man patiko toks anarchistinis projekto požiūris ir konceptas. Vis dėlto ten aiški komercija: įėjimo mokestis, kavinės, dovanų parduotuvėlės. Todėl tikri anarchistai galėtų protestuoti prie to parko. Nors viduje tikrai yra anarchizmo apraiškų: man patiko viena palapinė, kuri buvo pilna anarchistinių šūkių, lozungų, tekstilinių vėliavų, bet vis dėlto tai kontrastuoja su komercine projekto puse.
Jiems išėjo įdomi ekspozicija, atrodo, viskas iki smulkmenų apgalvota, kas prie ko bus. Mintyse, būdavo, pagalvoju, kas man nepatinka ekspozicijoje, bet nespėju nė pasakyti, o jau kitą dieną padaryta taip, kaip norėtųsi. Labai profesionali komanda, o vadyba buvo tikrai aukščiausio lygio. Labai patiko, kad visi ten dirbantys „prižiūrėtojai“ puikūs aktoriai, nes jiems reikia sukurti abejingų, tingių, pavargusių, ar net tyčia grubiai besielgiančių parko prižiūrėtojų vaidmenį. Jie iš tos savo rolės visą dieną taip ir neišeina: grubiai mėto pirkėjams katalogus, niūriai kviečia pažaisti kokį absurdišką žaidimą ir panašiai. Viskas iki galo labai gerai sukonstruota.
Labai patiko, jog visi ten dirbantys „prižiūrėtojai“ puikūs aktoriai.
Man pačiai buvo atradimas Banksy kaip kuratorius. Tiesa, jis pats taip pat pristato daug savo instaliacijų, o jos man dar smagesnės negu grafičiai. Labai kviesčiau apsilankyti „Dismaland“ parke, nes ten parengta bei įdomi video ir animacijos programa, o savaitgaliais taip pat yra specialų renginių ir koncertų.
– Kokie atgarsiai po „Dismaland“ atidarymo, ar jau užsimezgė naujų kontaktų?
– Praėjo dar tik kelios dienos po atidarymo. Atgarsiais dar neturėjau kada domėtis, nes šiuo metu ruošiuosi kelioms parodoms ir dar kuruoju šią savaitę atsidarysiančią parodą „Titanike“ Vilniuje. Bet kiek vietoje teko bendrauti, tai atsiliepimai patys geriausi. O kuratorės mano instaliaciją pristato sakydamos, kad tai „beprotiškiausi“ (gerąja prasme) darbai. Kadangi viskas sukonstruota pagal Banksy scenarijų, prie darbų net nėra menininkų pavardžių, apie autorius galima sužinoti tik iš katalogų arba tiesiog spėlioti. Galbūt dar ir ne visi iškart pastebės, kad tai mano darbai. Pavardžių ir jokių aprašų nėra, dėl nenoro padaryti ekspozicijos chaoso. Tuo tarpu katalogas labai nuosekliai pristato kiekvieną „Dismaland“ parke rodomą autorių. Manau, kad pavardžių nėra ekspozicijoje ir dėl to, kad tarp menininkų nebūtų tos „žvaigždžių ir nežvaigždžių“ hierarchijos. O daugelis darbų vizualiai patys labai paveikūs, tad ir jokių jų komentarų tikrai nereikia.
