Į pirmą kartą teikiamą apdovanojimą pretenduoja aktorė ir televizijos laidų vedėja Beata Tiškevič-Hasanova ir fotografė Neringa Rekašiūtė, dizaineris Robert Kalinkin bei pasakų vaikams autorė Neringa Dangvydė.
Prieš keturis mėnesius pasirodęs Beatos Tiškevič-Hasanvos ir Neringos Rekašiūtės fotoprojektas „Jie laimėjo loteriją“ sukėlė pasipiktinimo audrą.
Šauktinių kariuomenę ir lyčių normas kritikuojantis projektas, kuriame verkia į kariuomenę pašaukti vyrai, vadintas išdavikišku, prorusišku, ragintas uždrausti platinti.
„Nematau viešojoje erdvėje vis dar konstruktyvaus dialogo, kur susitiktų dvi priešingos nuomonės ir pagarbiai diskutuotų. Manau, kad vis dar tai yra mūsų visuomenei nepasiekiama. Tam tikrais klausimais vyrauja viena nuomonė, kurios turėtų laikytis dauguma“, – sako „Nepatogaus kino“ apdovanojimui nominuota B.Tiškevič-Hasanova.
Verkiančių šauktinių fotografijų autorė N.Rekšiūtė antrina kolegei, anot jos, visuomenė ir žiniasklaida nebuvo pajėgi diskutuoti, pasirinktas lengvesnis – skandalo kelias: „Mūsų projekto atveju, žiniasklaida neanalizavo projekto idėjos, o panaudojo jį sensacijos kūrimui ir isterijos skleidimui. Todėl buti nominuotai tokiam apdovanojimui dar suteikia vilties, kad Lietuvoje yra adekvačiai išklausoma kitokia nuomonė“.
Filmų festivalio dėmesio sulaukė jau beveik dvejus metus besitęsianti knygos „Gintarinė širdis“ istorija.
Neringos Dangvydės pasakos, kuriose pavaizduotos įvairios visuomenės paribiuose gyvenančios grupės – neįgalieji, romai, homoseksualūs asmenys – pavadintos homoseksualizmo propaganda ir kenksmingomis vaikams iki keturiolikos metų. N.Dangvydė sako, jog keista, kad laisvoje Lietuvoje laisvą žodį vis dar bandoma įsprausti į rėmus, kuriuose patogu išlaikyti ir valdyti nemąstančią visuomenę.
„Mano paauglystės metai sutapo su artėjančia Nepriklausomybe, kai kova už sąžinės ir tikėjimo laisvę dar nebuvo virtusi įtakingų katalikų bažnyčios atstovų diktatūra. Buvau idealistė ir tikėjau, kad mūsų mažoje šalyje nė vienas balsas nebus tildomas. Ypač ‒ meno erdvėje. Keleri pastarieji metai parodė ką kita“, – rašo rašytoja ir vaikų literatūros ekspertė.
Trečiuoju nominantu „Nepatogaus kino“ rengėjai ir žiūrovai pasirinko dizainerį Robert Kalinkin. Už šio kūrėjo kolekcijos pristatyme pavaizduotą į Jėzų panašų vyrą, mūvintį džinsus, Lietuvos vyriausias administracinis teismas dizaineriui skyrė baudą už „visuomenės moralės pažeidimą“, vaizduojant religinius simbolius. Robert Kalinkin kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą, skųsdamas žodžio laisvę ribojantį teismo sprendimą.
„Demokratija savaime neatsiranda – ji turi būti saugoma ir auginama sąmoningos visuomenės. Tai yra nuolatinės pastangos ir naivu būtų tikėtis, jog grubių pamatinių demokratinių principų pažeidimų nebepasitaiko. Džiugu, kad tokie žodžio ir saviraiškos laisvės ribojimo atvejai yra pavieniai, tačiau į juos reaguoti būtina“, – sako Robert Kalinkin mados namų direktorė Indrė Viltrakytė.
Mados namų atstovė primena, kad proceso metu ne kartą buvo pasiūlyta „atsiprašyti“ ir „apgailestauti“ už meno kūrinį, kuriame buvo panaudoti kasdienio vartojimo žodžiai bei estetiška vyro bei moters simbolių interpretacija.
„Ši nominacija mums netikėta, tačiau svarbi. Ji mums primena, kad ne veltui pasirinkome sudėtingesnį kelią ne užsimerkti ir pasyviai pasitraukti, o ginti tiek savo, tiek visuomenės interesus“, – teigia I.Viltrakytė.
Apdovanojimas už žodžio laisvės ir saviraiškos stiprinimą Lietuvoje bus įteiktas spalio 15 d., festivalio „Nepatogus kinas“ atidarymo metu. Apdovanojimo laimėtoją išrinks festivalio žiūrovai internetinio balsavimo būdu.
Šiemet „Nepatogus kinas“ tęsis iki lapkričio 8 d., filmai bus rodomi Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Birštone ir Anykščiuose.
