Bičių karalystėje
Talentingos 32-ejų metų italų režisierės Alice Rohrwacher ginklas – subtilumas ir minimalizmas. Ji tiesiog atidžiai stebi, nesikiša, negina, nedaro jokių išvadų, fiksuoja neskubančio laiko tėkmę ir prisimena asmeninę vaikystę su skirtingų tautybių tėvais.
Wimo Wenderso „Piną” nufilmavusios operatorės Helene išgražinta drama „Stebuklai” (The Wonders) jautriai užčiuopia kaimo tradicijų išsaugojimą ir netradicinės šeimos vertybes. Režisierė įveda daug spalvingų personažų, sugalvoja verslo formulę (medaus fabrikėlis), perjunginėja dialogus skirtingomis kalbomis (būtent taip bendravo jos tėvai) ir pripildo magiškais stebuklais.
Jau vien intymus bičių spiečiaus filmavimas užgniaužia kvapą, o dar vyriausioji šeimos mergaitė išmoksta intriguojantį cirko numerį su išlendančiomis iš burnos bitėmis. Po to į kaimą atvažiuoja kupranugaris, mėgstantis paganyti avis.
Jau vien intymus bičių spiečiaus filmavimas užgniaužia kvapą, o dar vyriausioji šeimos mergaitė išmoksta intriguojantį cirko numerį su išlendančiomis iš burnos bitėmis. Po to į kaimą atvažiuoja kupranugaris, mėgstantis paganyti avis.
Filmas tinkamas ir būtinas rodyti paaugliams, kad pamatytų, kokia būna laiminga vaikystė skurdžiomis ir nedėkingomis kaimo sąlygomis.
Istorijos centre – darbšti jauna mama (vaidina vyresnioji režisierės sesuo Alba), ekscentriškas, taupus, maištingas tėvas ir trys išradingos, svajingos dukterys.
Reklamoje išlinksniuota aktorė Monica Bellucci čia praslysta nepastebimai: ji netrukdo ir suvaidina tik dvi trumpas scenas televizijos laidos vedėjos kičiniu kostiumu.
Šunys ir trimitas
Biografinėje dramoje „Saint Lorant“ žavus ir išalkęs prancūzų buldogas dosniai pasivaišina šeimininko Yveso Saint Loranto ir jo meilužio neatsargiai pažertomis tabletėmis ir narkotikais. Kitoje scenoje režisierius stambiu planu rodo perisisvaiginusio šunelio agoniją.
Salėje susikaupia nejaukios reakcijos, nes buldogas nudvėsta autentiškai. Vengrų režisieriaus Kornelio Mundruczo įspūdingajame trileryje „Baltasis Dievas” (White God) įžanginiame epizode mergaitė važiuoja dviračiu paslaptingai ištuštėjusio miesto gatve. Iš už posūkio išbėga ir ją vejasi šuo, paskui jį skuodžia kitas šuo ir dar vienas. Tuoj pamatome 200 šunų ir visi tikri, o ne nupiešti kompiuterio, kaip holivudiniame „Aš esu legenda“.
Fantastinis siužetas gal ir nėra išskirtinis, tačiau įsiutusių ir žmonėms keršyjančių šunų suvaldymas, pribloškianti keturkojų gaujos choreografija, emocijų užfiksavimas priverčia nusilenkti ir paklausti – kaip jūs tai padarėte? Nieko panašaus šiuolaikiniame kine dar nematėme.
Vizualus, įtraukiantis, stulbinantis, šokiruojantis filmas atgaivina prisiminimus apie Alfredo Hitchkocko kultinius „Paukščius” ir tikrai galėjo rungtis pagrindinėje konkursinėje programoje. Geriausio operatoriaus titulas būtų garantuotas.
Tačiau Kanuose originalesni ir ambicingesni režisieriai nugrūdami į „Ypatingą žvilgsnį”.
Tačiau Kanuose originalesni ir ambicingesni režisieriai nugrūdami į „Ypatingą žvilgsnį”. Svarbiausias „Baltojo Dievo” aktorius – šarpėjaus ir labradoro veislių mišrūnas (prieš kameras vaidmenį atliko du identiškos išvaizdos šunys) – užlipo ant „Debussy“ scenos su Kanų atributu (peteliške), pasisveikino ir net sulojo keletą žodžių publikai.
Senamadiškas vesternas
Garsūs vardai ir patirtis Kanuose stringa. Vyras juodais drabužiais Tommy Lee Jonesas nepateisino lūkesčių.
Sentimentalios vesterniškos dramos „Vedlys“ (The Homesman) lėta pradžia užduoda nuobodų toną ir antrą kartą režisuojantis aktorius nesugeba išjoti iš spąstų. Užuomazga paprasta ir ne sykį regėta: ištekėti desperatiškai trokštanti Hilary Swank savanoriškai pasiryžta didmoteriškam žygdarbiui nuvežti tris kuoktelėjusias ir vaikus pražudžiusias Nebraskos kaimo moteris į artimiausią miestelį, kur jų laukia geraširdė ir rūpestinga Meryl Streep. Kadangi režisierius negali nevaidinti, tuoj sugalvojama, kaip pabalnoti žirgą Tommy Lee Jonesui už 300 JAV dolerių.
Toliau karieta važiuoja pagal planą, nes 500 km kelionėje būtini iššūkiai, pavojai ir išbandymai žiemos šalčiu. Norite grėsmingai atrodančių indėnų – štai ir jie.
Toliau karieta važiuoja pagal planą, nes 500 km kelionėje būtini iššūkiai, pavojai ir išbandymai žiemos šalčiu. Norite grėsmingai atrodančių indėnų – štai ir jie. Didvyriui prireikia pamankštinti kumščius – atjoja godūs užpuolikai ir ištvirkęs maniakas. Viešbučio išpuikėliai neįsileidžia pailsėti – organizuojama padegimo sesija.
Išimkime nebūtinus konfliktus ir fenomenaliai nufilmuotas epas (meksikietis operatorius Rodrigo Prieto yra tiesiog fantastiškas) niekuo nepasikeis. Kai jau atrodo, kad atjojom ir galėtų viskas baigtis, Tommy Lee Jonesas prilipdo dar papildomą sceną su brolių Coenų atrasta paaugle Hailee Steinfeld („Tikras išbandymas“).
„Vedlyje” yra bent trys finalai, o režisierius niekaip neapsisprendžia, kada ir kaip padėti tašką. Dvi valandos jaučiasi lyg keturios. Nenuostabu, kad amerikiečių finansuotojai nepatikėjo šia klajone į niekur.
Užtat prancūzų prodiuseris Lucas Bessonas nepagailėjo investicijų. Netrukus Tommy Lee Jonesui teks grąžinti skolas ir vaidinti kokį samdomą žudiką. Bet prieš tai jam reikėtų užsirašyti konsultacijos pas Harvey Weinsteiną pravarde „Žirklės“.
