Į Lietuvą pirmąjį pasaulyje interaktyvų filmą atvežė filmų festivalio „Vilniaus kino šortai“ organizatoriai, čia jis rodomas vos tris kartus. Pirmasis „Kinoautomato“ seansas į kino salę sutraukė šūsnį žiūrovų.
„Pakiliai nusiteikęs pagrindinis filmo herojus Novakas su gėlių puokšte grįžta namo. Šiandien jo žmonos gimtadienis. Prie buto durų vyrą pasitinka tik rankšluosčiu prisidengusi gražuolė kaimynė. Ji netyčia užtrenkė savo buto duris ir prašo priimti į jo butą. Ką daryti?
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Pultelis |
Nebūtų nieko keisto, jeigu jis atsisakytų. Nenustebtume ir tuomet, jeigu vyras gražuolę įsileistų. O jeigu jo sprendimas priklausytų nuo mūsų, žiūrovų? Tokią galimybę siūlo tik „Kinoautomatas“, pirmasis filmas pasaulyje, kurio siužeto eigą nusprendžia patys žiūrovai. Žalias mygtukas reiškia įleisti, o raudonas – atsisakyti“, - filmą pristato organizatoriai.
Analogiškų situacijų čia – it iš gausybės rago. Viso filmo metu ne kas kitas kaip tik žiūrovai sprendžia, ką darys pagrindinis veikėjas, tokiu būdu nulemdami siužeto eigą. Todėl „Kinoautomatas“ niekada nebūna vienodas – žiūrovai jį kaskart pamato skirtingą, o filmas niekada nesibaigia vienodai.
Draudė komunistai
Prieš daugiau nei 40 metų sukurtas filmas turi didelę istoriją: pirmąkart jis pristatytas 1967-aisiais pasaulinėje parodoje EXPO’67, vykurioje Monrealyje. Čia buvo puikiai įvertintas tiek susirinkusių žiūrovų, tiek kino ekspertų.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Pultelis |
Vis dėlto iki pat 2006-ųjų „Kinoautomatą“ išvydo minimali auditorija: po parodos, 1968-aisiais režisieriaus kūryba buvo uždrausta komunistinės Čekoslovakijos valdžios, „Kinoautomatas“ buvo į trauktas į draudžiamų kino juostų sąrašą.
Atgaivinti filmą ryžosi režisieriaus dukra Alena Činčerova. Pademonstravusi milžiniškas pastangas ir investavusi daug laiko ji pasiekė, jog 2006-ųjų legendiniu spėjęs tapti „Kinoautomatas“ vėl keliauja po pasaulį ir yra rodomas visiems norintiems.
Išgarsino netikėti projektai
Pats Radúzas Činčera (1923 – 1999) pasauliui žinomas ne tik kaip režisierius, bet ir scenarijaus autorius. Didžiąją gyvenimo dalį jis gyveno ir dirbo Prahoje, kur kūrė trumpametražius dokumentinius filmus.
Be „Kinoautomato“ puikiai žinomi ir kiti režisieriaus darbai. Vienu didžiausių jo projektų tapo 1971-aisiais parodoje „Man and His World“ (liet. „Vyras ir jo pasaulis“), vykusioje Monrealyje, pristatytas „The Sound Game Show“ (liet. „Garsų žaidimų šou“).
Savo audiovizualiniais projektais režisierius užkariavo Japonijos ir Kanados publiką, 1980-aisiais jo audiovizualinė roko operos „The Scroll“ inscenizacija patyrė milžinišką sėkmę anapus Atlanto.
