Tarp susideginusių – tiek studentai, tiek jaunos mamos, tiek vienuoliai ar dvasiniai lyderiai. „Tokį protesto kelią žmonės renkasi, nes konvencinių protestų neužtenka. O bet koks protestas tuoj pat būna nutildomas, o protestuotojai – suimami“, – pasakojo „Voice of America“ Tibeto programų vadovas, filmo režinierius Gyatso Losangas. „Tibetiečiai renkasi susideginti, nes tai didžiausią įtaką turintis veiksmas, galintis paveikti kitus žmones, į tai neįpainiojant ir nesužeidžiant kitų žmonių“, – teigė filmo kūrėjas.
Gyvaisiais fakelais tapę tibetiečiai paliktuose rašteliuose tvirtina tai darantys dėl dviejų priežasčių – kad grįžtų Dalai Lama ir kad Tibeto žmonės būtų laisvi.
Po pirmųjų susideginimų tibetiečiai buvo sutrikę ir ištikti šoko. Filmo režisierius pasakojo, jog paprastai Tibeto tinklaraštininkai yra labai aktyvūs ir nevengia reikšti savo nuomonės įvairias klausimais, tačiau po pirmųjų susideginimų, tinklaraščių erdvėje įsivyravo ilga tyla – niekas nežinojo, kaip reaguoti į tai, kas įvyko.
Patys tibetiečiai nepritaria tokiam protesto būdui ir teigia, jog galima rasti kitokių būdų laisvės norui išreikšti.
Tibetiečių susideginimus lygina su Romu Kalanta
„Tibetiečių veiksmai turi labai daug panašumų su Romo Kalantos atveju“, – teigė G. Losangas. Režisierius pasakojo, kad susideginę tibetiečiai buvo paprasti civiliai žmonės, kaip ir Romas Kalanta. Taip pat daug susideginusių paliko raštelius, kuriuose išreiškiamas jų veiksmo sąmoningumas ir siekiai. Tokį raštelį paliko ir R.Kalanta.
„Pirmieji susideginimo atvejai kinų spaudoje net nebuvo paminėti. Vėliau, išaugus susideginusiųjų skaičiui kinų valdžia siekė iš tokius įvykius paversti kuo mažiau politiniais ir paskelbti, jog susideginę žmonės buvo psichiškai nesveiki ar turėjo problemų šeimoje, vedybiniame gyvenime, buvo alkoholikai ar lošėjai“, – pasakojo filmo režisierius G. Losangas.
G. Losang teigia, jog „tokie teiginiai yra nelogiški, nes per visą Tibeto istoriją tokių susideginimų nebuvo, kaip per šiuos ketverius metus, taigi visi kaltinimai, jog susideginę žmonės kentėjo nuo lošimo, vedybinių ar dar kokių nors problemų yra šiek tiek juokingi“.
Kinijos atsakas – sustiprinti regiono kontrolę
G.Losang sako, kad dabartinė Kinija yra visiškai kitokia nei prieš 30 metų. Tada šalies paveiklas buvo gerokai paprastesnis ir apie ją kalbėti buvo lengviau. „Dabar Kinija – labai komplesiška šalis, – teigia G.Losang, – yra labai daug demokratijos siekiančių žmonių ir labai daug jiems oponuojančių”.
Filme „Ugnis sniego šaly: susideginimai Tibete“ pasakojama, jog Kinijos valdžia į susideginimus atsakė padidinusi karinių pajėgų skaičių Tibete ir dar labiau sugriežtindama savo politiką.
Kinijos valdžia imasi bausti visus, kurie kokią nors infomarciją perduoda iš Tibeto. Jei kas nors save pavadina tibetiečiu, laukia labai didelės bausmės. Viešas savęs, kaip tibetiečio, identifikavimas yra prilyginimas kriminalui.
Tibetiečiai laukia sugrįžtančio Dalai Lamos
Susideginimų skaičius padidėjo, nes žmonės praranda viltį, nežino, kaip kitaip siekti išsilaisvinimo ir Dalai Lamos sugrįžimo. Dalai Lama, Taikos Nobelio premijos nugalėtojas, tibetiečiams yra svarbiausia persona. Jis atlieka tautos politinio ir dvasinio lyderio funkcijas.
Dalai Lama, kartu su dar 150 000 tibetiečių, 1959 m. Kinijai numalšinus tibetiečių sukilimą ir itin sustiprinus represijas, pabėgo į Indiją. Išeivijoje jis aktyviai kovoja už Tibeto nepriklausomybę.
Dalai Lama bandė sugrįžti į Kiniją, tačiau jo prašymai nebuvo patenkinti. 2005 m. Dalai Lama pateikė prašymą atvykti į Kiniją, tačiau Kinijos valdžia jį atmetė.
